…šiandien mūsų keturmetis sūnelis iš darželio ir vėl grįžo šniurkščiodamas nosimi. Akivaizdu, jog rytoj iš nosies tekės kaip iš čiaupo, o po kelto dienų ims sloguoti dar vienerių nesulaukęs broliukas. Rodos, tik ką išsikapstėme iš ligų ir vėl viskas iš pradžių – suirzę, sunkiai prakvėpuojantys, apetito netekę vaikai, bemiegės naktys ir mažųjų ligoniukų priežiūrai skirtos dienos…

Akivaizdu, jog šios eilutės nieko nenustebins, nes šaltuoju metų laiku mūsų mažieji sloguoja itin dažnai.  Nežiūrint to, jog sloga yra laikoma peršalimo liga, iš tiesų – tai infekcinis viršutinių kvėpavimo takų susirgimas, kurį dažniausiai sukelia įvairūs virusai. Šiuo metu žinoma ne mažiau kaip 200 skirtingų rūšių mikroorganizmų, plintančių su smulkiausiomis oro dalelėmis, nusėdančių ant žaislų, baldų, buities daiktų, lengvai perduodamų tiesioginio kontakto metu. Patekę į vaikučio kvėpavimo takus, jie įsitvirtina nosies gleivinėje ir, ėmę daugintis, sukelia ligą. O peršalimas tesudaro palankias sąlygas įsitvirtinti  į vaikučio kvėpavimo takus patenkantiems virusams.

 

Trumpai apie slogą

 

                      Sergant sloga (infekciniu rinitu) galima išskirti tris ligos etapus. Prasidėjus ligai, išsausėja, ima perštėti nosies ertmės gleivinė, mažylis ima dažnai čiaudėti, jam sunku kvėpuoti per nosį. Neilgai trukus (po kelių, keliolikos valandų) ima gausiai skirtis vandeningos skaidrios gleivės, užkemšančios siaurutes vaikučio nosies landas. Jis nebegali  kvėpuoti per nosį, ašaroja akytės, “užkrinta” ausytės, gali prikimti balsas ir pan. Praėjus kelioms paroms, nosies sekretas ima tirštėti, tampa gelsvas ar gelsvai žalsvas,  palengvėja kvėpavimas per nosį, mažylis geriau jaučiasi, pagerėja jo apetitas. Tačiau iki vaikas visiškai pasveiksta praeina 2-3 savaitės. Nusilpus imunitetui, taip pat netinkamai gydant slogą, liga gali užsitęsti. Be to, gali pradėti vystytis įvairios komplikacijos ir net sunkiai įveikiama lėtinė sloga.

                      Kūdikiams ir vaikams dažnai pasitaikančios slogos komplikacijos – ausų, prienosinių ančių uždegimas. Netinkamai gydoma sloga atveria kelią antrinei bakterinei infekcijai, todėl gali išsivystyti  tonzilitas, tracheitas, laringitas/4475″>laringitas, bronchitas ar net pneumonija.

                      Kalbant apie galimų slogos komplikacijų prevenciją, visiems tėveliams reikia prisiminti keletą paprastų taisyklių:

                      *sloguojančiam mažyliui reikia stengtis kuo dažniau nuplauti rankytes;

                      *stengtis, kad nešvariomis rankytėmis neliestų akių ir burnos;

                      *nosytę pūsti tik į vienkartines nosinaites, o panaudotas išmesti;

                      *būtina, kad mažylis taisyklingai išpūstų nosytę, t.y. kiekvieną nosies šnervę atskirai, kitą tuo metu užspaudus pirštu;

                      *nosies išpūsti nemokantiems vaikučiams gleivių perteklių būtina pašalinti specialia kriaušyte, kurią po to būtina dezinfekuoti;

                       

                     

                      Apie slogos gydymą

                     

Nepaisydami liaudies išminties, jog gydoma sloga praeina per 7 dienas, o negydoma per savaitę, sloguojančio mažylio tėvai stengiasi kaip galėdami pagelbėti  mažajam ligoniukui. Deja,  besistengdami, kad jų atžala greičiau pasveiktų, neretai “perlenkia lazdą”. Ypač žalinga, kuomet nekomplikuotą slogą bandoma gydyti antibiotikais. Antibiotikai virusinės infekcijos atveju niekuo negali padėti, tik dar labiau nualina mažylio organizmą.

Antra didžioji tėvelių klaida – piktnaudžiavimas specialiais lašiukais nuo slogos. Mat iš pirmo žvilgsnio nekaltai atrodantys nosies lašiukai, iš tiesų yra rimti nosies gleivinės kraujagysles sutraukiantys vaistai. Todėl juos būtina vartoti griežtai laikantis visų rekomendacijų. Lašiukus į nosį rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip 3-5 dienas. Vartojant nosies gleivinę sutraukiančius vaistus reikėtų prisiminti, jog jie, kaip ir bet kurie kitai vaistai, be gydomojo, gali sukelti ir nepageidaujamą poveikį:  nosies gleivinės perštėjimą, sausumą, išopėjimą, čiaudulį. Tam tikrais atvejai gali išsivystyti net medikamentinė sloga.

Beje, pro šalį prašauti galima ir pasikliaunant gerai visiems žinomomis liaudies medicinos priemonėmis. Ypač, kai jomis bandoma gydyti kūdikius ir mažus vaikus. Mat daugelis plačiai paplitusių liaudiškų priemonių nuo slogos (pvz., svogūnų sultys) gali stipriai sudirginti itin jautrią mažylio nosies ertmės gleivinę ir dar labiau komplikuoti ligos eigą.

                     

                      Kaip nesuklysti gydant slogą

 

Tėveliams, gydantiems nekomplikuotą mažylių slogą, reikia prisiminti, jog svarbiausia – “atkimšti” nosį ir palengvinti vaikučio kvėpavimą. Tuomet akivaizdžiai pagerėja bendra mažojo ligoniuko savijauta, jis ima geriau valgyti, ramiau miega. Savaime suprantama, jog tinkamai gydant slogą, sumažėja ir galimų komplikacijų pavojus. Tam ypač tinkamas natūralios kilmės preparatas “Quixx” , padedantis įveikti labiausiai varginančius slogytės simptomus.

Specialus hipertoninio jūros vandens tirpalas „Quixx“ – saugi ir efektyvi priemonė, kurią galima įsigyti tik vaistinėje. Šis preparatas natūraliai drėkina ir valo nosies ertmę, padeda pasišalinti gleivių pertekliui ir slopina gleivinės paburkimą. Pagrindinė „Quixx“ tirpalo sudėtinė dalis yra natūralus Atlanto vandenyno vanduo, kuris pasižymi išskirtine mineralų gausa ir didesne jų koncentracija. Sloguojant nosies gleivinėje susikaupia didelis tarpląstelinio skysčio kiekis, gleivinė išburksta, sutrinka kvėpavimas. Į nosies ertmę įpurškus didesnės druskų koncentracijos (hipertoninio) tirpalo, tarpląstelinis skystis ima judėti į išorę, sumažėja gleivinės paburkimas, atsikemša nosis ir palengvėja kvėpavimas.

„Quixx“ nosies purškiklio sudėtyje nėra jokių sintetinių sudedamųjų dalių, konservantų, todėl šis preparatas yra universalus ir labai saugus produktas, kurį gali vartoti visi pusės metų sulaukę šeimos nariai. Jis nesukelia pripratimo ir kitų šalutinių reiškinių. Ūmiuoju ligos periodu 2–3 kartus per dieną į kiekvieną nosytės šnervę įpurškus po vieną dozę „Quixx“ tirpalo, mažojo ligoniuko savijauta ima gerėti tiesiog akyse.

                                                                                                                                                      

                                                                                                                                

                                                                                                                                                       Mona Lažinskaitė

 Kvėpavimo takų ligos