Pastaruosius du dešimtmečius mokslininkus domina palyginti nauja patofiziologinė būklė – metabolinis sindromas. Šis sveikatos sutrikimas labiau paplitęs civilizuotose šalyse, susijęs su šiuolaikiniu gyvenimo būdu ir genetiniais veiksniais. Metabolinis sindromas ypač svarbus kardiologams, endokrinologams ir šeimos gydytojams. Nagrinėjant įvairialypius jo etiologijos ir patogenezės klausimus, atskleidžiamos vis naujos šio sindromo sąsajos su kitomis medicinos sritimis, tarp jų ir oftalmologija.

Regėjimas – pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Išsaugoti gerą regėjimą visą amžių – svarbu kiekvienam. Kokią įtaką metabolinis sindromas daro akių ligoms? Komentuoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos oftalmologė dr. Goda Miniauskienė.

Regėjimo funkcija – aktualesnė nei manoma

Regėjimo aštrumas – vienas svarbiausių gyvenimo kokybės vertinimo kriterijų. Vertinant fizinį aktyvumą, populiacinių tyrimų apklausų rezultatai nurodo, kad regėjimo sutrikimas abiem akimis sukelia tokį patį fizinį neįgalumą, kaip artritas ar bronchinė astma. Yra duomenų, kad net ir vidutiniškai sumažėjęs regėjimo aštrumas (mažiau nei 0,5) neigiamai veikia žmonių galimybę sveikai senti.

Trikdančios regą akių ligos apriboja asmens pojūčius, mobilumą, orientaciją, sukelia socialinę atskirtį, blogina nuotaiką, didina griuvimų ir kaulų lūžių tikimybę. Ilgalaikis regėjimo sutrikimas gali sukelti nerimą, depresijas ir psichosomatines ligas. Regėjimo pažeidimas gali tiesiogiai arba netiesiogiai sietis ir su padidėjusia mirtingumo tikimybe. Viena priežasčių – cukrinis diabetas: dėl jo sukeltų akių komplikacijų blogėja regėjimas, taip pat jis tiesiogiai siejasi su padidėjusia mirties tikimybe. Dėl prasto regėjimo didėja nelaimingų atsitikimų pavojus. Galiausiai psichinė aklo ar silpnaregio žmogaus būsena taip pat gali didinti mirties tikimybę. Tad sutrikusi regėjimo funkcija – aktualesnė nei manoma sveikatos problema. Palyginti su devyniolikto šimtmečio pabaiga, gyvenimo trukmė įvairiuose pasaulio regionuose (Australijoje, Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje) pailgėjo 30–35 metais. Ilgėjant gyvenimo trukmei, kartu daugėja ir su amžiumi susijusių lėtinių neinfekcinių akių ligų, kurios sukelia aklumą ir silpnaregystę.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, silpnaregiais laikomi asmenys, kurių geriausias koreguotas regėjimo aštrumas yra 0,05–0,3, aklaisiais – mažiau nei 0,05. Australijos akių tyrimo centro duomenimis, nuo 40 m. kiekvienas amžiaus dešimtmetis gali patrigubinti aklumo ir silpnaregystės ir su amžiumi susijusių akių ligų skaičių.

Ką reiškia populiarusis trumpinys MS

MS – metabolinis sindromas – įvairių organizmo metabolinių sutrikimų visuma, apibūdinama atsparumu insulinui ar gliukozės netoleravimu, centriniu nutukimu, dislipidemija (padidėjusiu trigliceridų ir sumažėjusiu didelio tankio lipoproteinų kiekiu kraujyje) ir arterine hipertenzija. Supratimas apie metabolinį sindromą atsirado pakankamai seniai, kai buvo pastebėtas ryšys tarp atskirų jo komponentų. Pradininku laikomas švedų mokslininkas E.Kylin, kuris 1923 m. aprašė arterinės hipertenzijos, hiperglikemijos ir podagros kompleksą ir jo įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms. Iki XX a. pabaigos buvo vartojami įvairūs MS terminai: atsparumo insulinui sindromas, mirtinas kvartetas, X sindromas. Lietuvoje, įvairių tyrimų duomenimis, MS nustatytas 19,4–28,1 proc. vyrų ir 16,6–26,3 proc. moterų.

Kaip metabolinis sindromas veikia akių ligas?

Kol kas nėra visiškai aišku, kaip metabolinis sindromas, kaip kompleksas įvairių žmogaus organizmo kraujotakos ir medžiagų apykaitos sutrikimų, veikia akių būklę, tačiau nustatyta, kad juo sergantiems asmenims sutrinka smulkiųjų kraujagyslių kraujotaka, kad jiems dažniau nustatoma katarakta (lęšiuko padrumstėjimas). Daugiau žinių turima apie atskirų metabolinio sindromo komponentų, t.y. hiperglikemijos, arterinės hipertenzijos, nutukimo ir dislipidemijos, ryšį su akių ligomis.

Daugelio tyrimų duomenimis, padidėjęs arterinis kraujospūdis – dažniausiai nustatomas MS komponentas. Nustatyta, kad hipertenziniai tinklainės kraujagyslių pakitimai dažnai aptinkami jau keturiasdešimtmečiams ir vyresniems, kartais net ir nesant šios ligos anamnezės, o retinopatijos paplitimas populiacijoje svyruoja tarp 2–15 proc. ir didėja senstant.

Dėl padidėjusio kraujospūdžio kas kiekvieną amžiaus dešimtmetį tinklainės kraujagyslių pakitimų tikimybė padidėja du kartus. Taigi padidėjęs kraujospūdis jau ankstyvose stadijose sukelia smulkiųjų arterijų spazminę būklę ne tik akyse, bet ir visame organizme, o dėl ilgai besitęsiančios ir negydomos arterinės hipertenzijos akies tinklainėje gali atsirasti kraujosruvų, paburkti regos nervas, pablogėti regėjimas.

Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje ir cukrinis diabetas taip pat pirmiausia pažeidžia smulkiąją kraujotaką akies tinklainėje, sukelia diabetinę retinopatiją ir yra vienas iš pagrindinių aklumo ir silpnaregystės rizikos veiksnių. Taip pat cukriniu diabetu sergantiems žmonėms dažniau išsivysto katarakta, glaukoma (lėtinė akių liga, kurios metu pažeidžiamas regos nervas ir tinklainės nervinės ląstelės bei sukelianti negrįžtamą regėjimo praradimą). Mokslo tyrimai rodo, kad nutukę žmonės ir tie, kuriems nustatyta dislipidemija, dažniau serga katarakta.

Senėjant visuomenei, svarbi tampa ir geltonosios dėmės degeneracijos problema, nes ši akių liga taip pat yra viena iš pagrindinių aklumo priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Sergant amžine geltonosios dėmės degeneracija, žūsta tinklainės centre esančios ląstelės, dėl to sumažėja regėjimo aštrumas. Šios ligos rizikos veiksniai gali būti ne tik amžius, rūkymas, paveldimumas, stresas, bet ir pagrindiniai metabolinio sindromo komponentai – nutukimas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, dislipidemija, hipertenzija. Amžinė geltonosios dėmės degeneracija turi dvi stadijas: ankstyvąją ir vėlyvąją. Ankstyvojoje ligos stadijoje randami smulkūs, apvalūs, šviesiai gelsvi židinėliai – druzos, vėliau židinėliai didėja, susilieja, pakinta tinklainės pigmentacija.

Vėlyvajai ligos stadijai būdingos dvi formos: sausoji (atrofinė) ir neovaskulinė, arba eksudacinė. Atrofinės ligos formos atvejais nyksta tinklainės sluoksniai, pigmentinis tinklainės epitelis, fotoreceptoriai. Neovaskulinės, arba eksudacinės, degeneracijos formos metu pradeda augti naujadarės gyslainės kraujagyslės po tinklaine ir tarp tinklainės sluoksnių. Nevisaverčių kraujagyslių augimas sukelia kraujosruvas, tinklainės pigmentinio epitelio atšokas, tinklainės paburkimą. Vėliau atsiranda centrinės tinklainės dalies randinių pokyčių, sukeliančių negrįžtamą regėjimo praradimą.

Kaip išsaugoti akis sveikas?

Jei pacientui jau yra nustatytas metabolinis sindromas, visų pirma reikia imtis griežtos jo komponentų (kraujospūdžio, glikemijos, plazmos lipidų, nutukimo) valdymo. Šių rizikos veiksnių mažinimas padeda sumažinti ir lėtinių akių ligų pasireiškimo laipsnį. Sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba, judėjimas, streso mažinimas – tai pagrindiniai patarimai norint išsaugoti ne tik sveikas akis, bet ir kitas organizmo sistemas.

Denisa Juodinienė

Išsaugoti regėjimą svarbu kiekvienam

Testas – Diabetinė retinopatija