Gauname skaitytojų laiškų, kuriuose klausiama, kaip išspręsti lėtinio vidurių užkietėjimo problemą. Apie tai pasakoja gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.

 

Lėtinis vidurių užkietėjimas – itin paplitusi ir aktuali problema visuomenėje, kuri dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Įvairių šaltinių duomenimis iki 20 proc. gyventojų patiria lėtinį vidurių užkietėjimą. Ši problema tampa dar aktualesnė vyresniame amžiuje – net 2/3 vyresnių kaip 70 metų amžiaus žmonių patiria lėtinį vidurių užkietėjimą. Apie 80 % asmenų, vartojančių vaistus gretimoms ligoms gydyti vidurių užkietėjimą patiria dažniau. Dažniausiai vartojami vaistai, sukeliantys vidurių užkietėjimą:

 

 

  • geležies preparatai;
  • nuolat vartojami analgetikai (morfinas, kodeinas, metadonas);
  • virškinamąją sistemą veikiantys vaistai (mažinantys skrandžio sulčių rūgštingumą – anta- cidiniai, kurių sudėtyje yra aliuminio hidroksido ar kalcio karbonato);
  • antidepresantai (amitriptilinas, citalopramas, fluoksetinas, imipraminas);
  • nesteroidiniai preparatai nuo uždegimo (ibuprofenas, naproksenas);
  • antihipertenziniai vaistai (AKF inhibitoriai);
  • vaistai nuo Parkinsono ligos (biperidinas, bromokriptinas);
  • vaistai nuo epilepsijos (topiramatas, etosuksimidas) ir kt.
  • Vidurių užkietėjimas – patologinė būklė, kuriai gali būti būdingi bent du kriterijai (Rome III) trunkantys ilgiau nei 3 mėn. per pastaruosius 6 mėn:
  • stanginimasis*;
  • kietos ar sausos išmatos*;
  • nevisiško išsituštinimo jausmas*;
  • anorektalinės obstrukcijos/blokados jutimas*;
  • pagalba rankomis palengvinant tuštinimąsi*;
  • tuštinimasis < 3 kartai per savaitę.
  • ≥ 25% tuštinimųsi.

 

Galimos priežastys

 

Lėtinis vidurių užkietėjimas atsiranda dėl daugelio priežasčių, kai sutrinka virškinamojo trakto

motorika, ir diagnozuojamas pirmiausia atmetus galimas organines vidurių užkietėjimo priežastis:

• endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos (cukrinis diabetas, hiperparatiroidizmas, hipotiroidizmas, hiperkalcemija, uremija);

• virškinimo trakto ligos (skrandžio ir dvylikapirštės opaligė, lėtinis pankreatitas, disbakteriozė, dirgliosios žarnos sindromas, storosios žarnos navikai);

• neurologinės ligos (insultas, Parkinsono liga, nugaros smegenų navikai, išsėtinė sklerozė);

• depresija;

• išeinamosios angos ligos (išangės įtrūkimai, hemorojus, paraproktitas), lydimos išreikšto skausmo ir trukdančios žarnyno ištuštinimui.

Apie 90 proc. visų vidurių užkietėjimo atvejų organinė priežastis nenustatoma.

 

Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei staiga atsiranda nepaaiškinamas vidurių užkietėjimas (toliau išvardinti požymiai), tuštinimosi įpročių pasikeitimas, nes tai gali būti rimtos ligos signalas:

• tuštinimasis vyksta daugiau nei 3 dienas (nepaisant gyvenimo būdo, mitybos korekcijos);

• intensyvūs pilvo skausmai;

• kraujas išmatose;

• vidurių užkietėjimo epizodai kaitaliojasi su viduriavimu;

• tiesiosios žarnos skausmas;

• plonos, į pieštuką panašios išmatos;

• nepaaiškinamas svorio kritimas.

Laimei, vidurių užkietėjimas daugeliu atvejų yra laikina problema. Paprasti kasdieniniai gyvenimo būdo pokyčiai tokie kaip didesnis fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas ir mityba, praturtinta ląsteliena, padeda ilgainiui išvengti vidurių užkietėjimo. Rekomendacijos Padidinkite maistinių skaidulų kiekį iki 25–30 g per dieną (didinkite palaipsniui, nes per staigiai padidintas skaidulinių medžiagų kiekis mityboje gali sukelti pilvo pūtimą). Pagrindiniai maisto šaltiniai, su kuriais gaunamos skaidulinės medžiagos, yra vaisiai, daržovės, grūdai ir jų produktai.

• Įtraukite į savo racioną avižų sėlenų, linų sėklų, kuriomis galite pagardinti sausus pusryčius, duonos gaminius, jogurtus.

• Valgykite daug šviežių/troškintų daržovių ir vaisių su odele (jei nevargina pilvo pūtimas). Tinka morkos, moliūgas, bulvės (ypač virtos su lupenomis), artišokai, Briuselio, žiediniai kopūstai, baklažanai, cukinijos, pastarnokai, pomidorai, agurkai – 400–500 g per dieną (2/3 šio kiekio turėtų būti šviežios daržovės). Suvalgykite apie 300 g per dieną įvairių šviežių vaisių (pvz.: obuolių, persikų, apelsinų).

• Kasdien valgykite džiovintų vaisių (pvz.: slyvų, razinų), tai padės sureguliuoti žarnyno veiklą. Rinkitės rupaus malimo miltų juoda duoną vakarykščio kepimo (praturtintą sėlenomis, saulėgrąžomis, neskaldytais grūdais), įvairias košes (pvz.: avižų dribsnių, avižų dribsnių su sėlenomis, grikių, kviečių, rudųjų ryžių), įvairius makaronų patiekalus, javainius.

Valgykite reguliariai 4–5 kartus per dieną. Patiekalus virkite, troškinkite. Būtina užtikrinti pakankamą skysčių balansą. Negazuoto vandens išgerkite ne mažiau kaip 1,5–2 l per parą (juoda, žalia arbata bei kava neįtraukiama į skysčių balansą). Ribokite kofeino turinčius gėrimus, kurie mažina skysčių kiekį organizme.

Reguliariai mankštinkitės. Fizinė veikla (priimtinausia jos forma) atliekama reguliariai, pvz., vaikščiojimas, plaukimas ar važiavimas dviračiu stimuliuoja žarnyno veiklą, stiprina pilvo preso raumenis. Rekomenduojamas fizinis aktyvumas per savaitę bent 150 min. trukmės.

Tuštinimosi įpročių formavimas. Atkreipkite dėmesį į gamtos raginimą ir neatidėliokite noro tuštintis. Kuo ilgiau jūs atidėliosite, tuo daugiau vandens bus absorbuojama iš žarnų turinio ir taip skatinamas vidurių užkietėjimas.

Pasitelkite į pagalbą vidurius laisvinančius preparatus. Kartais būna atvejų, kai turime į pagalbą pasitelkti papildomų priemonių ypač, jei anksčiau minėti patarimai nėra pakankamai veiksmingi, tada vertėtų paskirti laisvinamuosius preparatus. Kadangi minėtų preparatų pasiūla ypač didelė, todėl juos vartoti reikėtų tik pasitarus su gydančiu gydytoju.

Venkite mažai skaidulų turinčio, per daug riebaus ir saldaus, kepto, rūkyto, sūdyto maisto: sausainių, biskvitų, bandelių, pyragų, gazuotų produktų, cukraus, saldumynų, riebių pieno bei mėsos produktų.

Kaip grįžti prie normalių įpročių