+2
-0
+2

Kaip tiriamos venos?

 

Paviršinių venų išsiplėtimas, arba varikozė, – tai labiausiai paplitusi kraujagyslių liga pasaulyje. Venų varikoze serga nuo 25 iki 28 procentų suaugusiųjų moterų ir 15 procentų vyrų. Ši liga dažnesnė tarp gimdžiusiųjų moterų, pasireiškia nėštumo metu, pagimdžius, menopauzės metu. Paviršinių venų kamienai ir jų šakos dažniausiai išsiplečia  dėl įgimto venos vidurinio sluoksnio silpnumo ir vožtuvų nesandarumo. Šios struktūros silpnėja ir metams bėgant, todėl daugiausia sergančiųjų šia liga yra vyresni nei 50 metų. Svarbu laiku išsitirti kojų venas ir nustatyti pažeistos venos spindį bei vožtuvų funkciją.

Kaip tiriamos kojų venos ir gydomi nustatyti pažeidimai, klausiame Vilniaus miesto universitetinės ligoninės kraujagyslių chirurgo docento Narimanto MARKEVIČIAUS.

Kokie veiksniai turi įtakos venų varikozės atsiradimui?

Skiriami šie pagrindiniai venų varikozės rizikos veiksniai:

·  Vyresnis amžius.

·  Ilgas stovėjimas ir/ar sėdėjimas.

·  Nėštumas.

·  Nutukimas.

·  Geriamųjų kontraceptikų vartojimas.

Lėtinio veninės kraujotakos nepakankamumo raida susijusi su refliuksu, t.y. kraujo atgaline tėkme kojų venomis. Blauzdų raumenims dirbant, veninis kraujas pasišalina iš kojų venų ir negrįžta atgal, nes trukdo venų vožtuvai. Kai yra refliuksas, tai kraujas, užuot tekėjęs širdies link, grįžta atgal, nes venų vožtuvai nesandarūs ir praleidžia kraują abiem kryptimis. Kojų, ypač blauzdų, venose susidaro didelis slėgis.

Kokiais simptomais pasireiškia venų varikozė?

Iš pradžių stebimos tik išsiplėtusios kojų venos, o simptomai atsiranda vėliau. Dauguma ligonių, ypač moterų, į gydytojus kreipiasi dėl kosmetinio efekto.

Pagrindiniai venų varikozės simptomai yra šie:

·  Apsunkusios, pavargusios, ypač vakare, kojos.

·  Nuolatinis varginantis diskomfortas, sunkumo jausmas stovint, sėdint.

·  Kojų skausmas, deginimas ar mėšlungis.

·  Paviršinių venų išsiplėtimas, mazgai.

·  Apatinės galūnės patinimas (edema).

·  Rudos pigmentinės dėmės, odos atrofija, egzema.

·  Opos.

·  Venų uždegimas (tromboflebitas).

Moterims menstruacijų metu gali pradėti skaudėti išsiplėtusių venų sritys. Nėštumo metu venos išsiplečia daugiau ir dažnai nebesumažėja pagimdžius.

Kaip tiriamos venos?

Ligonis tiriamas jam stovint. Įvertinamos didžioji ir mažoji poodžio venos. Apžiūrima čiurna ir pėdos. Patinimas ir smulkios išsiplėtusios venos, juosiančios pėdą, rodo, kad yra lėtinis venų nepakankamumas.

Išsiplėtusiomis venomis laikomos tos, kurių plotis didesnis nei 4 mm. Galūnės apimties matavimas turi reikšmės edemai nustatyti. Apčiuopa nustatome, ar edema „minkšta“, ar „kieta“, t.y. ar paspaudus pirštu lieka duobutė.

Paviršinių venų vožtuvų funkcijai patikrinti patariama atlikti Trendelenburgo mėginį. Ligonis paguldomas ant nugaros, koja pakeliama, kad kraujas pasišalintų iš paviršinių venų. Tada šlaunies viršutiniame trečdalyje uždedamas guminis veržiklis. Ligonis pastatomas, veržiklis nuimamas. Jei didžiosios poodžio venos įtekėjimo į šlaunies veną vožtuvas nesandarus, išsiplėtusios venos iš karto užsipildo.

„Auksinis standartas“ – dvigubas venų skenavimas ultragarsu

Kraujagyslių vaizdavimo metodai svarbūs nustatant, kurios paviršinės venos pažeistos. Taikomi neinvaziniai ir invaziniai metodai. Iš neinvazinių tyrimo būdų „auksiniu standartu“ yra laikomas dvigubas skenavimas ultragarsu (Dupleks sonografija). Jo metu vertinami 2 dalykai: venos spindis ir vožtuvų funkcija. Pastarasis kriterijus yra pats svarbiausias, kadangi jei vožtuvai nefunkcionuoja, vystosi vieno ar kito laipsnio venostazė (veninio kraujo sąstovis), o tai gali sukelti trombozę arba tromboflebitą.

Kada atliekamas šis tyrimas?

Atliekamas, kai pats žmogus dėl išsiplėtusių kojų venų kreipiasi į savo šeimos gydytoją arba kraujagyslių chirurgą. Ypatingo pasiruošimo nereikia, nes tai neinvazinis tyrimo metodas, toks pat kaip paprasta echoskopija.

Jeigu vožtuvų funkcija pakankama, tai matomas venų išsiplėtimas yra tik kosmetinė problema, nesukelianti sveikatos sutrikimų. O, jeigu vožtuvų funkcija nepakankama, tai liga, kuri sukelia veninę stazę, ir gali komplikuotis tromboze arba trofinių opų išsivystymu.

Kokie dar neinvaziniai tyrimo metodai taikomi nustatant išsiplėtusias kojų venas?

Vienas iš tokių papildomų metodų yra doplerometrija. Tai paprastesnis tyrimas nei dvigubas skenavimas ultragarsu. Šis tyrimas parodo kraujo tekėjimo kryptį.

O invaziniai tyrimai?

Išskirčiau venografiją, kai į veną suleidžiama specialios kontrastinės medžiagos ir daromos rentgeno nuotraukos venų būklei įvertinti. Venografija papildomos informacijos beveik nesuteikia, tačiau ji gali būti reikalinga, jei norime geriau dokumentuoti patologiją. Venografija būtina, jei įtariame įgimtą venų patologiją.

Kada reikia operacijos?

Sprendimas, kada reikia taikyti operacinį ar kitą gydymo metodą, nustatomas echoskopinio tyrimo metu. Jeigu yra venų vožtuvų nepakankamumas, vienintelis gydymo metodas – operacija. O jei vožtuvo funkcija gera, tai galima taikyti invazinius ir neinvazinius gydymo būdus.

Invazinis gydymo metodas yra skleroterapija, kurios metu suleidžiami vaistai į išsiplėtusias paviršines venas. Sukeliama šių venų aseptinė (neinfekcinė) trombozė, ir venos pradingsta.

Neinvaziniai būdai:

Gelis lioton/5359″>Lioton 1000. Taikomas esant kojų sunkumui, tinimui, venų uždegiminei patologijai, susijusiai su vidaus ligomis arba kraujagyslių chirurgija. lioton/5359″>Lioton sudėtyje yra heparino, kuris gerina kraujotaką, slopina uždegimą.

Kompresinės (elastinės) kojinės. Elastinės kojinės skirstomos į keturias klases. II klasės kojinės – dažniausiai rekomenduojama kompresinės terapijos priemonė. Šios klasės kojinės tinka tuomet, kai lėtinis veninis nepakankamumas progresavęs, kai kojos tinsta, atsiranda opų ir poodžio pakitimų. Taip pat tai yra pagrindinė  klasė nėščiosioms, sergančioms venų varikoze, didėjančia vaisiui augant. 

Patariama vengti ilgalaikio sėdimo ir stovimo darbo, mesti rūkyti, daugiau judėti.

Neinvazinių gydymo metodų poveikis yra pakankamas, jeigu pakankama vožtuvų funkcija. Tačiau ne visuomet šios priemonės padeda išvengti venų vožtuvų nepakankamumo. Tuomet atliekama operacija: atvira (pažeistos didžiosios poodinės venos pašalinimas metaliniu zondu) arba uždara (pažeistos didžiosios arba mažosios poodinės venos pašalinimas lazeriniu zondu). Gydymui lazeriu ypatingo pasiruošimo nereikia, nes nereikalinga nei spinalinė, nei bendrinė nejautra.     

Andrius Vaitiekus