Jau anksčiau atlikti klinikiniai tyrimai rodė, kad kalcio ir vitamino D derinys vyresnio amžiaus žmonėms sumažina kaulų lūžių riziką. Tiesa, pirmieji tyrimai nebuvo itin patikimi, pakankamai didelės apimties, o nustatytas kalcio ir vitamino D derinio poveikis skeletui ne visada buvo kliniškai reikšmingas. Daugelyje jų vertinamosios baigtys nebuvo gerai apibrėžtos, ypač neplanuotosios iš anksto, kaip antai širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų dažnumas.
Kai kurie ankstesni tyrimai nebuvo išsamūs ir apgalvoti. Pavyzdžiui, gydymo kalciu ir vitaminu D išlaidų analizė, vitamino D koncentracijos vertinimas nepasižymėjo tikslumu. Nebuvo atsižvelgiama į tai, kad vitamino D kiekis žmogaus organizme priklauso nuo įvairių veiksnių, pvz., nuo metų laiko. Tiesa, iki šiol nėra bendros nuomonės, kokia vitamino D koncentracija kraujyje būtų optimali, nes ji priklausomo nuo organizmo ypatumų, metabolizmo, sveikatos būklės, gretutinių ligų.
Norma
2011 m. JAV Endokrinologų draugijos praktinėse rekomendacijose nurodoma, jog 50 nmol/l ir didesnė vitamino D koncentracija kraujyje rodo, jog asmuo gauna pakankamai vitamino D. Jei 25(OH)D koncentracija mažesnė negu 50 nmol/l, laikoma kad yra vitamino D stoka. Panašiai apibrėžiamas ir kalcio poreikis. Remdamasi patikimų placebu kontroliuojamų tyrimų metaanalizėmis, Europos maisto standartų tarnyba 2012 m. paskelbė, kad 2500 mg/d. kalcio dozė, gaunama su maisto produktais ir maisto papildais, yra gerai toleruojama ir nesukelia šalutinių nepageidaujamų reiškinių. Tokį pat (2500 mg/d.) gerai toleruojamą suvartojamo kalcio kiekį suaugusiesiems 2003 m. buvo nustatęs Mokslinis maisto komitetas.
Saugumas
Moksliniai tyrimai nepatvirtino prielaidų, kad ilgalaikis kalcio vartojimas su maistu ar maisto papildais gali padidinti inkstų akmenligės, širdies ir kraujagyslių ligų ar prostatos vėžio riziką. Tai skatino peržiūrėti 2500 mg/d. kalcio normą suaugusiesiems, įskaitant nėščias ir žindančias moteris.
Kalcio ir vitamino D derinys dabar plačiai vartojamas gydant osteoporozę kaip papildoma priemonė kartu su antiosteoporoziniais vaistais. Šio derinio efektyvumas bei saugumas analizuotas klinikiniuose tyrimuose gydant bisfosfonatais (FIT, VERT), stroncio ranelatu (SOTI), raloksifenu (MORE), teriparatidu (Neer 2001), parathormonu (TOP), bazedoksifenu (Silverman 2008), lasofoksifenu (PERL) ir kt.
Poveikis kaulams
Sanders ir bendr. (2010) atliko atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamą dvigubai aklą tyrimą, kuriame dalyvavo 2256 globos namuose gyvenančios moterys (70 metų ir vyresnės), turinčios padidėjusią kaulų lūžių riziką. Tyrimo dalyvės 12 mėn. vartojo po 500 TV cholekalciferolio per dieną. Nustatyta, kad tokia vitamino D dozė reikšmingai sumažino griuvimo ir kaulų lūžių riziką ne mažiau kaip 12 mėn. laikotarpiu lyginant su placebu.
Siekiant įvertinti kalcio ir vitamino D derinio bei vieno vitamino D įtaką moterų griuvimo dažnumui buvo atlikta klinikinių tyrimų metaanalizė (2011). Nustatyta, kad kalcio ir vitamino D derinys griuvimo riziką sumažino statistiškai reikšmingai, o vienas vitaminas D – statistiškai nereikšmingai.
Tyrimais nustatyta, kad pomenopauzės amžiaus moterims (> 65 m.) osteoporozinių kaulų lūžių rizika tiesiogiai priklauso nuo vitamino D koncentracijos serume – kai 25(OH)D koncentracija nesiekia 57 nmol/l:
- santykinė šlaunikaulio lūžio rizika – 1,2 (0,7–1,9);
- santykinė stuburo slankstelių lūžio rizika – 1,1 (0,6 – 1,8).
Švedijoje atlikto OPRA tyrimo, kuriame dalyvavo 75 metų moterys, duomenimis, kai vitamino D koncentracija mažesnė nei 50 nmol/l, santykinė bet kurių kaulų lūžių rizika yra 1,99 (0,97–4,02), o kai mažesnė nei 75 nmol/l, santykinė lūžių rizika sumažėja iki 1,10 (0,72–1,69). Taigi, tarp vitamino D koncentracijos serume ir kaulų lūžių rizikos yra stiprus tiesioginis ryšys.
Apibendrinus JAV ir Europoje atliktų klinikinių tyrimų, kuriuose buvo vertinamas kalcio ir vitamino D derinio bei vieno vitamino D poveikis kaulų lūžių rizikai (DIPART, n = 68,5 tūkst. tiriamųjų), nustatyta, kad:
- vartojant kalcio ir vitamino D derinį, visų lūžių santykinė rizika yra 0,92 (0,86–0,99), o šlaunikaulio – 0,83 (0,69–0,99);
- vartojant vien vitaminą D, visų lūžių santykinė rizika yra 1,01 (0,92–1,12), o šlaunikaulio– 1,09 (0,92 – 1,29).
Metaanalizių duomenimis, santykinė lūžių rizika tiesiogiai priklauso nuo vartojamos vitamino D dozės:
- vartojant 20 µg (800 TV) vitamino D, visų lūžių santykinė rizika yra 1,02, o šlaunikaulio– 1,08;
- vartojant 10 µg (400 TV) vitamino D, visų lūžių santykinė rizika yra 0,93, o šlaunikaulio – 1,10.
2012 m. paskelbtos NEJM metaanalizės (n = 31022) duomenimis, kaulų lūžių rizika sumažėja labiau, jei pradinė vitamino D koncentracija serume yra didesnė ir gydoma didesnėmis vitamino D dozėmis.
Vartojant vitamino D po 792–1000 TV, santykinė šlaunikaulio lūžio rizika yra 0,72, o visų ne stuburo slankstelių lūžių – 0,88, o vartojant mažiausiomis dozėmis (iki 360 TV) – atitinkamai 1,13 ir 0,99.
Įtaka inkstų akmenims
Klinikinio tyrimo WHI (ITT analizė) duomenimis, vartojant 10 µg (400 TV) vitamino D ir 1000 mg kalcio derinį, absoliučioji inkstų akmenų susidarymo rizika padidėjo 0,5 proc. (nuo 3,0 iki 3,5 proc.), o absoliučioji kaulų lūžių rizika sumažėjo 0,5 proc. (nuo 17,0 iki 16,5 proc.) lyginant su placebu. Taip buvo įrodyta, kad gydymas vitamino D ir kalcio deriniu statistiškai reikšmingai inkstų akmenų susidarymo rizikos nepadidino.
Įtaka širdies ligoms
Kraujagyslių sienelių kalkėjimas yra aktyvus patohistologinis procesas, kuriame dalyvauja osteoblastų fenotipą įgavusios lygiųjų raumenų ląstelės, stimuliuojamos citokinų, kalcio, vitamino D ir fosfatų.
2012 metais paskelbtais EPIC Heidelberg tyrimo duomenimis, lyginant su jokių maisto papildų nevartojimu, kai kiti veiksniai (rūkymas, kūno masės indeksas, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir kt.) vienodi:
- kalcis (įskaitant derinius) santykinę miokardo infarkto riziką padidino iki 1,86;
- vien kalcis – iki 2,39;
- kalcis kartu su kitais papildais – iki 1,66;
- kiti papildai miokardo infarkto riziką sumažino iki 0,75.
Šiame Europos perspektyviajame tyrime dalyvavo 35–64 metų asmenys, anksčiau nepatyrę didžiųjų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) komplikacijų. Mirties nuo ŠKL santykinė rizika šiose tiriamųjų grupėse buvo atitinkamai 1,02; 1,20; 0,94 ir 0,94.
2010 metais Bolland 16 atsitiktinių imčių tyrimų metaanalize (iš viso apie 20 tūkst. tiriamųjų) nustatė, kad yra ryšys tarp kalcio, gaunamo su maistu, ir miokardo infarkto dažnumo, bet su insulto ar mirties dažnumu kalcis nesusijęs. 2007 m. atlikto WHI CaD duomenimis, vartojant kalcį su vitaminu D ŠKL rizika nepadidėja. 2011 metų Bolland analizė rodo, kad moterims, kurios savo iniciatyva vartojo kalcio papildų, paskyrus kalcio ir vitamino D derinį, ŠKL rizika nepasikeitė.
Vėliau buvo pripažinta, kad minėti tyrimai turėjo metodologinių trūkumų, todėl nebuvo labai patikimi. Vis dėlto remiantis dabar turimais duomenimis, galima padaryti keletą svarbių išvadų, kad kalcio ir vitamino D papildai:
- neturi įtakos mirštamumui;
- nespartina vainikinių arterijų kalkėjimo;
- jų įtaka miokardo infarkto rizikai neaiški.
Įtaka mirštamumui
2010 metais buvo paskelbtos LAS (angl. The Longitudinal Aging Study) išvados apie vitamino D koncentracijos serume ir mirštamumo ryšį, kurį esą atspindi U formos kreivė. Jau minėtas DIPART tyrimas parodė, kad kalcio ir vitamino D derinys labiau negu vienas D vitaminas sumažino mirštamumą. Kochrano duomenimis, kalcio ir vitamino D3 derinys reikšmingai sumažino mirštamumą lyginant su placebu ar jokių papildų nevartojusiais asmenimis. Tuo tarpu vitaminas D2 (vienas arba su kalciu) įtakos mirštamumui neturėjo.
RECORD tyrimo duomenimis:
- Vartojant kalcio, palyginti su kalcio nevartojimu (1,00), santykinė visų mirčių rizika buvo 1,21; mirties nuo kraujagyslinių komplikacijų – 1,43.
- Vartojant vitamino D, palyginti su vitamino D nevartojimu (1,00), santykinė visų mirčių rizika buvo 0,80; mirties nuo kraujagyslinių komplikacijų – 0,76; mirties nuo vėžio – 0,61.
WHI tyrimo duomenimis:
- vartojant kalcio ir vitamino D derinį, palyginti su jo nevartojimu (1,00), santykinė visų mirčių rizika buvo 0,91; mirties nuo širdies kraujagyslių komplikacijų – 0,92; mirties nuo smegenų kraujagyslių komplikacijų – 0,89; mirties nuo vėžio rizika – 0,89.
Išvados
- Teiginiai apie išskirtinę vitamino D papildų naudą, kaip ir kalcio papildų žalą, sveikatai gali būti perdėti.
- Kalcio ir vitamino D derinių nauda kaulams įrodyta labai patikimai.
- Kiekvieną dieną vartojamas kalcio ir vitamino D derinys sumažina kaulų lūžių riziką.
- Kaulams veiksmingai apsaugoti reikalingas optimalus 25(OH)D vitamino kiekis yra 50–100 nmol/l.
- Ar vaistų nuo osteoporozės vartojantiems asmenims didesnė nei 75 nmol/l arba didesnė nei 50 nmol/l 25(OH)D koncentracija yra pakankama kaulams apsaugoti, nėra aišku.
- Vitaminas D ir jo analogai pasižymi savybe skatinti kraujagyslių kalcifikaciją (nustatyta in vitro ir gyvūnų modeliais).
- Ar kalcio ir vitamino D deriniai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai asmenų, neturinčių inkstų disfunkcijos, nėra aišku.
- Kol tebėra neaiškumų, kalcio ir D vitamino derinius sergantiems osteoporoze rekomenduojama skirti individualiomis dozėmis atsižvelgus į su maistu gaunamo kalcio kiekį.
Parengta pagal B. Abrahamsen (Kopenhagos Pietų Danijos universitetas) pranešimą „Calcium and vitamin D – what have recent meta-analyses taught us“, skaitytą 4-ajame Baltijos šalių osteoporozės kongrese, vykusiame 2012 m. rugsėjo mėn. 13–15 dienomis Vilniuje.
Lietuvos gydytojo žurnalas