<strong>Katarakta: epidemiologija, klasifikacija, rizikos veiksniai, simptomai, prevencija ir gydymas</strong>

Katarakta yra pagrindinė grįžtamojo aklumo ir regėjimo sutrikimo priežastis pasaulyje. Aklumas dėl kataraktos dažniau nustatomas žemo socialinio ir ekonominio statuso populiacijose ir dar besivystančiose šalyse, palyginti su išsivysčiusiomis šalimis.

Katarakta apibrėžiama kaip lęšiuko skaidrumo praradimas dėl jo drumstėjimo. Pagal priežastis katarakta gali būti klasifikuojama į susijusią su amžiumi, vaikų kataraktą ir kataraktą, išsivysčiusią dėl kitų priežasčių. Tarp suaugusiųjų dažniausiai nustatoma senatvinė katarakta, kuri išsivysto 45–50 metų pacientams, o vaikams dažniausios kataraktos priežastys būna paveldėjimas ar medžiagų apykaitos sutrikimai. Vienintelis kataraktos gydymo būdas yra chirurginis, o fakoemulsifikacija yra auksinis standartas kataraktos chirurgijoje. Kataraktos chirurgijos rezultatai yra geri, o komplikacijos, pavyzdžiui, endoftalmitas, yra labai retos. Šiame straipsnyje apžvelgsime kataraktos epidemiologiją, klasifikaciją, rizikos veiksnius, simptomus bei gydymą ir prevenciją.

Epidemiologija

Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad 2014 metais apie 95 mln. žmonių turėjo regos sutrikimų dėl kataraktos. Daugybė didelės apimties populiacijos tyrimų patvirtino, kad kataraktos paplitimas didėja su amžiumi – nuo 3,9 proc. 55–64 metų iki maždaug 92,6 proc. atvejų vyresniems nei 80 metų asmenims. Be to, katarakta siejama su didesniu mirtingumu, tai gali būti dėl ryšio tarp kataraktos ir tam tikrų sisteminių būklių, pavyzdžiui, 2 tipo cukrinio diabeto arba rūkymo [1].   

Kataraktos paplitimas per pastaruosius 2 dešimtmečius mažėjo, nes didėjo atliekamų kataraktos operacijų skaičius dėl patobulintų operacinės technikos metodų. Nepaisant to, katarakta vis dar išlieka pagrindine aklumo priežastimi, sudarančia 50 proc. atvejų vidutines ir mažas pajamas gaunančiose šalyse ir tik 5 proc. aklumo atvejų išsivysčiusiose šalyse. Vadinasi, būtina diegti įvairias programas, kad būtų pagerintas oftalmologinių priemonių, patikros prieinamumas ir kokybė besivystančiose šalyse [2]. Kataraktos operacija daugelyje šalių išlieka viena ekonomiškiausių ir dažniausiai atliekamų intervencijų. Prognozuojama, kad iki 2020 metų pasaulyje daugiau kaip 30 mln. žmonių kasmet patirs kataraktos operaciją.

Vaikų katarakta, kurios paplitimas siekia 1–6 atvejus iš 10 tūkst. gyvagimių, yra viena dažniausių išgydomo aklumo priežasčių šioje populiacijoje [3].

Klasifikacija

Dažniausiai nustatoma senatvinė katarakta. Gali būti kitų kataraktos rūšių, pavyzdžiui, antrinė katarakta, išsivystanti dėl traumos, ar katarakta dėl kitos ligos. Vaikams katarakta nustatoma retai. Pagrindiniai kataraktos tipai apžvelgiami žemiau.

  • Senatvinė katarakta:
  • dažniausiai nustatoma kataraktos forma;
  • Dažniausiai išsivysto vyresniems nei 50 metų asmenims.
  • Vaikų katarakta:
  • įgimtoji (nustatoma gimus kūdikiui);
  • jaunatvinė (išsivysto po gimimo);
  • dažniausiai sukelia genetinės būklės, įgimtieji sutrikimai ar intrauterinės infekcijos.
  • Antrinė katarakta:
  • po traumos ar akies operacijos;
  • sukelta kitos akies ligos (pvz., glaukomos ar akies infekcijos);
  • sukelta tam tikrų vaistų (pvz., kortikosteroidų lašų) ar dėl radiacijos poveikio;
  • susijusi su sisteminėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu).
  • Morfologinė kataraktos klasifikacija (pagal lęšiuko drumstėjimo vietą) (1 pav.):
  • užpakalinė subkapsulinė (1 pav. kairėje);
  • branduolinė (1 pav. viduryje);
  • žievinė (1 pav. dešinėje);
  • mišri.

1 pav. Morfologinė kataraktos klasifikacija [31]

Rizikos veiksniai

Katarakta vyresnio amžiaus pacientams dažniausiai išsivysto dėl amžiaus nulemtų veiksnių [4]. Faktiškai svarbiausias veiksnys, susijęs su katarakta, yra amžius; beveik visi ilgai gyvenantys asmenys sirgs katarakta [5]. Kataraktos vystymąsi skatina medžiagų apykaitos sutrikimai, pavyzdžiui, cukrinis diabetas [6]. Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, regėjimo funkciją sutrikdanti katarakta pasireiškia apie 20 metų anksčiau, jiems kataraktos operacija atliekama daug anksčiau nei sveikiems [6, 7]. Kiti metaboliniai sutrikimai, kurie susiję su katarakta, yra hipokalcemija, Wilsono liga, miotoninė distrofija ir kt. [8]. Didesnis kataraktos atvejų skaičius nustatomas tarp pacientų, sergančių pseudoeksfoliaciniu sindromu ir atopiniu dermatitu [9, 10]. Tam tikros išeminės akių būklės taip pat yra vienas kataraktos rizikos veiksnių [4]. Kita kataraktos priežastis gali būti sisteminis, vietinis ar inhaliuojamųjų kortikosteroidų vartojimas. Nuo kortikosteroidų vartojamos dozės ir trukmės priklauso galimas kataraktos išsivystymas [11]. Kiti vaistai, siejami su katarakta, yra fenotiazinai, amiodaronas ir statinai [12]. Be to, kataraktos priežastis gali būti buka trauma ar kiaurinis akies sužeidimas, jonizuojamoji ir infraraudonoji spinduliuotė, mikrobangų radiacija [13–15]. Katarakta dažniau išsivysto po nudegimų šarmais nei nudegimų rūgštimis [16]. Akių būklės, lemiančios kataraktos išsivystymą, yra uveitas, pigmentinis retinitas, progresuojanti rainelės atrofija, lėtinė hipotonija, absoliuti glaukoma ir didelio laipsnio trumparegystė [7]. Antrinė katarakta gali pasireikšti po intraokulinės operacijos – glaukomos operacijos ar vitrektomijos [8]. Be to, epidemiologiniais tyrimais [17] nustatyta, kad žemesnis socialinis ir ekonominis statusas, žemesnis išsilavinimas ir prastesnė bendra mityba yra susiję su didesniu senatvinės kataraktos paplitimu. Saulės šviesos ir ultravioletinių B (UVB) spinduliuotės poveikis pagreitina kataraktos išsivystymą [18, 19], kaip ir rūkymas bei alkoholio vartojimas [20]. Įgimtosios ar jaunatvinės kataraktos yra retos, palyginti su senatvine katarakta; jos gali būti idiopatinės, paveldėtosios, sukeltos intrauterinės infekcijos, ar susijusios su įvairiais sisteminiais sutrikimais (pvz., galaktozemija) ar genetiniais sutrikimais (pvz., 21 chromosomos trisomija) [8].

Simptomai

Įvairios kataraktos rūšys turi skirtingą poveikį regėjimo simptomams. Pacientai dažnai skundžiasi neryškiu matymu, lyg pro rūką, šviesos lankais aplink šviesos šaltinį. Sergant branduoline katarakta, dažniau matymas į tolį būna pablogėjęs labiau nei iš arti, o sergant užpakaline subkapsuline katarakta dažniau nustatomas blogesnis matymas iš arti nei į tolį. Pacientai taip pat gali skųstis dvejinimusi žiūrint viena akimi dėl lokalizuotų lęšiuko lūžio rodiklio skirtumų. Kai kurie pacientai gali skųstis regos sutrikimais tik užsiimant kokia nors veikla, pavyzdžiui, skaitant ar vairuojant [21].

Diagnostika

Katarakta nustatoma atliekant oftalmologinį tyrimą (2 pav.) Pacientai vertinami dėl regos pablogėjimo ir kitų galimų akių ligų, kurios gali daryti įtaką chirurginio gydymo taktikos parinkimui ar galimai regos prognozei po operacijos [22]. Nustatomas regos aštrumas tiek iš arti, tiek į tolį. Akių spaudimo, ašarų aparato, akies padėties orbitoje, judesių ir vyzdžio funkcijos įvertinimas yra naudingas planuojant operaciją bei numatant regos funkcijos prognozę. Biomikroskopija plyšine lempa atliekama norint įvertinti akių vokus, blakstienas, rageną, priekinę akies kamerą, vyzdžio reakciją į midriatikus ir kataraktos stadiją. Detali akies dugno apžiūra leidžia apžiūrėti makulą, periferinę tinklainę, regos nervo diską ir stiklakūnį [23]. Esant indikacijų, gali būti atliekami kiti papildomi tyrimai, pavyzdžiui, spalvinės juslės ir akipločio tyrimai, optinė koherentinė tomografija, fluorescencinė angiografija ar akies ultragarsinis tyrimas.

2 pav. Klinikinis kataraktos pasireiškimas. A. Besivystanti katarakta pasireiškia kaip nedidelis lęšiuko sudrumstėjimas. B. Vidutinė katarakta sukelia ryškesnį drumstėjimą. C. Subrendusi katarakta pasireiškia visišku lęšiuko sudrumstėjimu. Paveiksliuke pavaizduota balta subrendusi katarakta [31]

Prevencija

Kaip minėta, senatvinė katarakta yra daugiafaktorinė liga, todėl ir genetiniai, ir aplinkos veiksniai, įskaitant mitybą [24], prisideda prie jos vystymosi [5]. Buvimas ultravioletinėje šviesoje ir rūkymas yra susiję su greitesniu kataraktos formavimusi [28, 29], todėl patartina vyresnio amžiaus pacientams kiek įmanoma sumažinti buvimą ultravioletinėje šviesoje bei mesti rūkyti. Duomenys apie papildų, tokių kaip vitamino C, liuteino, zeksantino, B grupės vitaminų ir omega-3 riebalų rūgščių, vartojimo sąsajas su kataraktos išsivystymu yra prieštaringi [25, 30]. Kadangi katarakta yra liga, kurios išsivystymą labiausiai lemia senėjimas, prevencijos metodų ir būdų efektyvumas yra ribotas.

Gydymas

Dėl kataraktos silpnėjanti regėjimo funkcija reikalauja chirurginio gydymo, kai drumstas paciento lęšiukas pakeičiamas dirbtinu intraokuliniu lęšiu su atitinkama laužiamąja galia. Kataraktos operacija atliekama, kai regėjimo funkcija dėl drumsto lęšiuko blogina gyvenimo kokybę. Lęšiuko pakeitimo operacija nėra atliekama kaip kataraktos prevencija [26]. Kataraktos operacijos padariniai nepriklauso nuo regos aštrumo prieš operaciją. Nepaisant chirurginės technikos ir procedūrų išsivystymo lygio per pastarąjį dešimtmetį, geri pooperaciniai rezultatai vis dar priklauso nuo detalaus oftalmologinio ištyrimo prieš operaciją, tikslios intraokulinio lęšio galios paskaičiavimo ir tinkamo operacinio ir pooperacinio gydymo. Vietiniai steroidų, antibiotikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo lašai yra skiriami vartoti 1–4 savaites po operacijos į operuotą akį [27].

Apibendrinimas

Senatvinė katarakta yra viena labiausiai paplitusių aklumo priežasčių pasaulyje. Katarakta taip pat gali pasireikšti vaikams, sergantiems medžiagų apykaitos sutrikimais ir kitomis genetinėmis ligomis. Kataraktos pašalinimo operacija yra viena ekonomiškiausių ir dažniausiai atliekamų operacijų pasaulyje.

Gyd. Dovilė Simonavičiūtė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakultetas

Literatūra

1. Murthy G, Gupta SK, John N, Vashist P (2008): Current status of cataract blindness and Vision 2020: the right to sight initiative in India. Indian J Ophthalmol., 56: 489-494.
2. Abraham AG, Condon NG, West Gower E (2006): The new epidemiology of cataract. Ophthalmol Clin North Am., 19: 415-425.
3. Wu X, Long E, Lin H, Liu Y (2016): Prevalence and epidemiological characteristics of congenital cataract: a systematic review and meta-analysis. Sci Rep., 6: 28564.
4. Borrow JC (ed.) Basic and Clinical Science Course, Section 11: Lens and Cataract. (American Academy of Ophthalmology, 2014).
5. Hodge WG, Whitcher JP, Satariano W. Risk factors for age-related cataracts. Epidemiol. Rev. 17, 336–346 (1995).
6. Haddad NMN, et al. Cataract surgery and its complications in diabetic patients. Semin. Ophthalmol. 29, 329–337 (2014).
7. Hashim Z, Zarina, S. Advanced glycation end products in diabetic and non-diabetic human subjects suffering from cataract. Age 33, 377–384 (2011).
8. Gupta V B, Rajagopala M, Ravishankar B. Etiopathogenesis of cataract: an appraisal. Indian J. Ophthalmol. 62, 103–110 (2014).
9. Shingleton BJ, et al. Pseudoexfoliation and the cataract surgeon: preoperative, intraoperative, and postoperative issues related to intraocular pressure, cataract, and intraocular lenses. J. Cataract Refract. Surg. 35, 1101–1120 (2009).
10. Bair B, et al. Cataracts in atopic dermatitis: a case presentation and review of the literature. Arch. Dermatol. 147, 585–588 (2011).
11. James ER. The etiology of steroid cataract. J. Ocul. Pharmacol. Ther. 23, 403–420 (2007).
12. Leuschen J, et al. Association of statin use with cataracts: a propensity score-matched analysis. JAMA Ophthalmol. 131, 1427–1434 (2013).
13. Liu X, et al. Mechanism of lens capsular rupture following blunt trauma: a finite element study. Comput. Methods Biomech. Biomed. Engin. 18, 914–921 (2015).
14. Yu Z, et al. Temperature-controlled in vivo ocular exposure to 1090‑nm radiation suggests that near-infrared radiation cataract is thermally
15. Bitarafan Rajabi A, et al. Ionizing radiation-induced cataract in interventional cardiology staff. Res. Cardiovasc. Med. 4, e25148 (2015).
16. Awan KJ. Delayed cataract formation after alkali burn. Can. J. Ophthalmol. 10, 423–426 (1975).
17. Wu R, et al. Smoking, socioeconomic factors, and age‑related cataract: the Singapore Malay Eye study. Arch. Ophthalmol. 128, 1029–1035 (2010).
18. McCarty CA, Taylo HR, A review of the epidemiologic evidence linking ultraviolet radiation and cataracts. Dev. Ophthalmol. 35, 21–31 (2002).
19. West SK, et al. Sunlight exposure and risk of lens opacities in a population-based study: the Salisbury Eye Evaluation project. JAMA 280, 714–718 (1998)
20. Lindblad BE, Håkansson N, Wolk A. Smoking cessation and the risk of cataract: a prospective cohort study of cataract extraction among men. JAMA Ophthalmol. 132, 253–257 (2014).
21. Gupta VB, Rajagopala M, Ravishankar B (2014): Etiopathogenesis of cataract: an appraisal. Indian J Ophthalmol., 62: 103-110.
22. American Academy of Ophthalmology Preferred Practice Pattern Committee. Preferred Practice Pattern Guidelines. Comprehensive Adult Medical Eye Evaluation. (American Academy of Ophthalmology, 2010).
23. American Academy of Ophthalmology Preferred Practice Pattern Committee. Preferred Practice Pattern Guidelines. Cataract in the Adult Eye. (American Academy of Ophthalmology, 2011)
24. Lin Q, et al. Genetic variations and polymorphisms in the ezrin gene are associated with age-related cataract. Mol. Vis. 19, 1572–1579 (2013).
25. Chong EW, Wong TY. Multivitamin supplements and cataract prevention. Ophthalmology 115, 597–598 (2008).
26. Dickson R, et el. (1996): Management of cataract. Qual Health Care, 5: 180-185.
27. Allen D, Vasavada A (2006): Cataract and surgery for cataract. BMJ., 333: 128-132.
28. Galor A, Lee DJ. Effects of smoking on ocular health. Curr Opin Oph­thalmol. 2011;22(6):477-482.
29. Roberts JE. Ultraviolet radiation as a risk factor for cataract and macular degeneration. Eye Contact Lens. 2011;37(4):246-249.
30. Chew EY, SanGiovanni JP, Ferris FL. The Age Related Eye Disease Study 2 (AREDS2) Research Group. Lutein/zeaxanthin for the treatment of age-related cataract. AREDS2 randomized trial report no. 4. JAMA Ophthal­mol. 2013;131(7):843-850.
31. Lam D, et al. Chang Cataract. 15014 doi:10.1038/nrdp.2015.14 Published online 11 June 2015.