Insultas – ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, išliekančiais ilgiau nei 24 valandas nuo pirmųjų simptomų pradžios. Ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas – labai aktuali šių dienų problema, nes, nepaisant įvairių prevencinių bei visuomenės švietimo programų, mūsų šalyje sergamumas insultu nemažėja. Tai trečia pagal dažnumą mirties priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžinių ligų. Diagnozė insultas skamba grėsmingai, tačiau laiku suteikta pagalba ir pradėtas tinkamas gydymas gali padėti išvengti neįgalumo ar net letalių baigčių.
Dėl kokių priežasčių sutrinka kraujotaka galvos smegenyse?
Galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas vystosi dėl kraujagyslių susiaurėjimo ar visiško užsikimšimo. Dažniausios priežastys: aterotrombozė (trombo susidarymas aterosklerozės pažeistoje smegenis maitinančioje kraujagyslėje), embolija (kliūtis galvos smegenų arterijoje susidaro dėl atkeliavusio trombo iš širdies, kitų arterijų ar venų, taip pat dėl atplyšusios aterosklerozinės plokštelės, yrančio navikinio audinio dalelės ar dėl oro, riebalų lašelių) ir kraujagyslės plyšimas (toks insultas vadinamas hemoraginiu).
Smegenys yra pats jautriausias organas, esant deguonies stygiui, ląstelės pradeda žūti per 5 minutes.
Kokie pirmieji insulto požymiai?
Simptomai, pasireiškiantys insulto metu, priklauso nuo kraujotakos sutrikimo lokalizacijos. Dažniausiai pasitaikantys įspėjamieji simptomai yra:
• staigus, stiprus galvos skausmas;
• pykinimas, vėmimas;
• galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas;
• sąmonės sutikimas;
• staigus veido, rankų ar kojų nusilpimas, nutirpimas ar visiškas galūnių nevaldymas;
• negalėjimas kalbėti, nerišli kalba ar kitų žmonių kalbos nesupratimas;
• regėjimo sutrikimas.
Ką daryti juos pajutus?
Pajutus bet kokius insulto simptomus, būtina skubi medicinos pagalba. Šiuo atveju yra svarbi kiekviena minutė, negalima laukti galvojant, kad minėti simptomai praeis. Kuo ilgiau nebus pradėtas tinkamas gydymas, tuo bus didesnė žala smegenims. Norint efektyviausių ištyrimo ir gydymo rezultatų, rekomenduojama pasiekti skubios pagalbos skyrių per 60 minučių.
Kartais minėtieji simptomai praeina po kelių minučių, valandų. Tai vadinama praeinančiu smegenų išemijos priepuoliu. Tačiau, net ir išnykus simptomams, skubi medicinos pagalba yra būtina – reikalingas neurologinis ištyrimas, diagnostiniai tyrimai, padedantys išaiškinti simptomų kilmę. Praeinantį smegenų išemijos priepuolį patyrę pacientai daug dažniau suserga insultu, palyginti su visų gyventojų vidutiniu sergamumu. Todėl šiems pacientams labai svarbi antrinė profilaktika.
Kodėl insulto atveju toks svarbus laikas? Kas yra trombolizė?
Žmonės klaidingai mano, jog pajutus insulto simptomus, nieko jau nebegalima padaryti, tačiau insultą įmanoma išgydyti laiku pradėjus gydyti. Per pirmąsias 3–4,5 valandas nuo pirmųjų ligos simptomų atsiradimo pradžios galima taikyti specializuotą išeminio insulto gydymo būdą – trombolizę. Tai trombo, užkimšusio galvos smegenų kraujagyslę, ištirpinimas vaistais, kraujotakos atnaujinimas, tai apsaugo smegenis nuo pažeidimo ir pagerina ligos baigtį. Praėjus daugiau laiko, šis gydymo metodas tampa neveiksmingas ir net žalingas pacientui. Baigtys yra tiesiogiai proporcingos trombolizės atlikimo greičiui. Užsienio literatūroje tam vartojamas terminas „laikas yra smegenys“ (angl. time is brain).
Kaip tai atliekama?
Trombolizė gali būti atliekama sisteminiu būdu, kai į veną lašinami trombolitikai – alteplazė arba, angiografijos būdu nustačius užsikimšusią arteriją, trombolitikai leidžiami per kateterį į arteriją. Trombolizė atliekama tose gydymo įstaigose, kur užtikrinamas ligonio gyvybinių funkcijų ir neurologinės būklės stebėjimas 24 valandas po trombolizės atlikimo ir kur yra galimybė atlikti galvos smegenų kompiuterinę tomografiją bet kuriuo paros metu. Taip gydyti galima tik kruopščiai atrinktus pacientus, kai nėra kontraindikacijų trombolizei atlikti.
Koks antitrombozinio gydymo efektyvumas?
Klinikinės baigtys priklauso nuo atlikimo greičio ir atverto kraujagyslės spindžio diametro. Yra apskaičiuota, kad kiekvieną minutę negydyto insulto metu pacientas netenka apie 1,9 milijonų neuronų, per valandą netenkama tiek neuronų, kiek normaliai pragyvenus 3,6 metų dėl natūralaus senėjimo. Tačiau priešingai nei esant natūraliam senėjimui, ūminis neuronų skaičiaus sumažėjimas tam tikroje smegenų zonoje lemia konkrečius funkcinius sutrikimus. Trombolizės efektyvumas yra moksliškai ir praktiškai pagrįstas. Jei trombolizė atlikta laiku, daugumos pacientų būklė labai pagerėja jau per pirmą parą, vėliau būna minimali negalia ar ligonis visiškai pasveiksta.
Koks yra trombolizės pavojus?
Nepaisant gausybės mokslinių tyrimų įrodytos naudos, atliekant trombolizę padidėja kraujavimo rizika, o tai pavojingiausia trombolizės komplikacija, kuri pablogina insulto baigtį ir gali baigtis mirtimi.
Kaip išvengti insulto?
Insulto profilaktika skiriama į pirminę (pacientai, kuriems nebuvo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų) ir antrinę (pacientai, kuriems praeityje buvo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų).
Pirminė profilaktika – tai arterinio kraujospūdžio nuolatinė kontrolė bei gydymas, cholesterolio koncentracijos kraujyje nustatymas ir korekcija, žalingų įpročių – rūkymo, alkoholio atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, sergantiems cukriniu diabetu – gliukozės korekcija kraujyje.
Antrinė profilaktika skiriama siekiant sumažinti pakartotinio insulto riziką. Antrinei profilaktikai priskiriamos visos pirminės profilaktikos priemonės ir profilaktinis gydymas vaistais, o, esant reikalui, atliekamas intervencinis gydymas.
Konsultavo Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja neurologė Justina Berkmanienė
Sveikas žmogus