+1
-0
+1

 

APIBRĖŽIMAS

 

konjunktyvitas/4383″>Konjunktyvitu vadinamas junginės − skaidrios gleivinės plėvelės, dengiančios vidinį vokų paviršių ir akies obuolį iki limbo, kur odena pereina į rageną, − uždegimas. Junginės liaukos gamina sekretą su antikūnais, jis padeda išlaikyti akies drėgnumą ir apsaugo nuo infekcijų. Konjunktyvitai skirstomi į kelias pagrindines grupes: infekcinius (virusinius, bakterinius) ir neinfekcinius (alerginius, toksinius).

 

EPIDEMIOLOGIJA

 

Konjunktyvitai yra dažniausiai šeimos gydytojo darbe pasitaikantys akių uždegimai. Jie sudaro nuo 30 iki 47,7 proc. visų akių ligų. Konjunktyvitas yra viena dažniausių vaikų ligų – kasmet juo suserga vienas iš aštuonių vaikų (1).

 

ETIOLOGIJA

 

Dažniausia priežastis yra virusinė ar bakterinė infekcija. Konjunktyvitą taip pat gali sukelti cheminiai dirgikliai, vaistai ar alergija.

Dažnai pagal išskyrų pobūdį galima nustatyti konjunktyvito priežastį. Juo gali sirgti įvairaus amžiaus žmonės (1 lentelė). Virusinius kojunktyvitus gali sukelti adeno-, Herpes simplex ir Herpes zoster virusai. Entero- ir adenovirusai gali greitai išplisti tarp žmonių ir sukelti konjunktyvito epidemijas, kiti virusai, pirmiausia sukeliantys odos infekcijas (užkrečiamojo moliusko, herpes virusai), konjunktyvitą sukelia patekę nuo užkrėstos odos.

Konjuktyvitas

 

PATOFIZIOLOGIJA

 

Konjunktyvitams būdinga daug bendrų požymių. Junginės uždegimas sukelia vietinę ar difuzinę kraujagyslių injekciją (hiperemiją), junginės paburkimą (chemozę), atsiranda išskyrų junginės maišelyje, papilų ir/ar folikulų vokų junginėse ar junginės skliautuose.

• Junginės hiperemija būna dėl vietinio ar difuzinio kraujagyslių išsiplėtimo junginėjė, padidėja kraujagyslių vingiuotumas. Junginėje gali susiformuoti intrakonjunktyvalinės petechijos ar kraujosruvos.

• Junginės chemozė atsiranda, kai dėl padidėjusio kraujagyslių kapiliarų pralaidumo vyksta transudacija ir junginė paburksta. Dažniausiai būna akies obuolio ir junginės skliauto chemozė. Ji taip pat gali atsirasti, kai sutrinka veninio kraujo ar limfos nutekėjimas orbitoje dėl intravaskulinės hipoosmozės.

• Išskyros junginės maišelyje atsiranda uždegimo metu vykstant eksudacijai. Eksudatas pro epitelį patenka į junginės maišelį ir susimaišo su ašaromis.

• Papilos – iškilimai junginėje, kurie atsiranda virš išsiplėtusios kraujagyslės.

• Folikulai – židininiai, vaskuliarizuoti limfniai mazgeliai junginėje.

Alerginis rinokonjunktyvitas – hiperjautrumo reakcija į specifnius ore esančius antigenus. Daugeliu atvejų greta būna ir alerginė nosies gleivinės reakcija. Sezoninis alerginis rinokonjunktyvitas atsiranda dėl tam tikru metų laiku ore esančių alergenų, pasibaigus vienam

ar kitam metų laikui simptomai išnyksta. Nuolatinis alerginis rinokonjunktyvitas – alerginė reakcija į nuolat aplinkoje esantį alergeną, pvz., namų dulkėse gyvenančius mikroorganizmus, gyvūnų pleiskanas ir t. t.

Junginės hiperemija atsiranda dėl kraujagyslių išsiplėtimo, paburkimas – dėl padidėjusio venulių pralaidumo, o perštėjimas – dėl jutiminių nervų galūnėlių dirginimo.

Toksinis konjunktyvitas (reakcija į medikamentus) gali atsirasti po vienkartinio lašų akims paskyrimo arba ilgiau lašinant vaistus. Dauguma cheminių medžiagų, patekusios į akis, gali sukelti uždegimą. Požymiai būna panašūs į virusinio konjunktyvito, todėl itin svarbu nuodugniai surinkti anamnezę.

 

KLINIKA

 

Infekciniai konjuktyvitai

 

Virusinis konjunktyvitas prasideda staiga. Svetimkūnio jausmas akyje, junginės hiperemija, pasireiškiantys folikulai vokų junginėje, serozinės išskyros junginės maišelyje, junginės plėvės, periorbitinis skausmas. Konjunktyvitas dažniausiai prasideda vienoje akyje, vėliau pažeidžiama ir antroji.

Ūmiais atvejais gali būti viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, karščiavimas, periaurikulinė lifadenopatija. Praėjus keletui savaičių po konjunktyvito pradžios, ragenoje gali atsirasti subepitelinių infltratų.

 

Entero- ir adenovirusiniai konjunktyvitai

Tai yra epideminė konjunktyvito forma, beveik visada pažeidžianti abi akis. Pacientai skundžiasi svetimkūnio pojūčiu akyje, ašarojimu, atsiranda vandeningų serozinių išskyrų, akys parausta, vokai patinsta (1 pav.). Padidėja akių jautrumas šviesai, trumpam sutrinka regėjimas. Sunkiais atvejais junginėje gali atsirasti smulkių kraujosruvų. Kartu pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų uždegimo ir bendrinės virusinės infekcijos reiškiniai. Akių virusinė infekcija trunka 7–14 dienų.

 

Konjuktyvitas

 

 

Užkrečiamojo moliusko sukeltas konjunktyvitas

Užkrečiamasis moliuskas (lot. Molluscum contagiosum) paprastai sukelia odos infekcijas, tačiau patekęs ant junginės gali sukelti konjunktyvitą. Ligoniams (dažniausiai vaikams) ant voko odos nustatoma apskritų, mažų, balzganų papulių su įdubusiu centru ir lėtinis folikulinis konjunktyvitas bei paviršinis taškinis keratitas.

 

Herpetinis konjunktyvitas

Suaugusieji serga herpes simplex 1, o naujagimiai – herpes simplex 2 virusų sukeltais konjunktyvitais. Herpes simplex virusinis konjunktyvitas dažniausiai pažeidžia vieną akį. Kartais junginėje susidaro plėvelės ar junginės bei vokų krašto opų, ant odos aplink akis atsiranda pūslelių.

 

Bakteriniams konjunktyvitams būdinga staigi pradžia, svetimkūnio jausmas akyse, junginės hiperemija, chemozė, pasireiškiančios junginės papilos ir folikulai, junginės maišelyje pūlingos išskyros. Bakteriniai konjunktyvitai nuo virusinių skiriasi tuo, kad būna daug daugiau išskyrų ir patinsta vokas. Nuo išskyrų rytais dažnai sulimpa vokai. Gonokokinio konjunktyvito atveju būna bendri simptomai: karščiavimas, preaurikulinė limfadenopatija, sąnarių skausmai. Bakteriniai konjunktyvitai skirstomi į ūminius, poūmius ir lėtinius.

 

Ūminis bakterinis konjunktyvitas

Ūminiai bakteriniai konjunktyvitai dažniausiai pažeidžia abi akis (kitos akies pažeidimas atsiranda po 2–3 dienų). Dažniau sergama žiemą ir pavasarį. Užsikrečiama kontaktiniu būdu per nešvarias rankas, nuo vokų, kartais per kraują (meningokokinis konjunktyvitas) arba lytiniu būdu (gonokokinis konjunktyvitas), lašinant infekuotų akių lašų.

Šiems konjunktyvitams būdinga junginių spenelių (papilų) hiperplazija ir gleivingos pūlingos išskyros, tačiau limfadenopatija būna labai retai. Išsamiai surinkus ligos anamnezę galima įtarti ligos sukėlėją. Suaugusieji dažniau serga Staphylococcus aureus, vaikai iki 5 metų – Hemophylus influenzae sukeltu konjunktyvitu.

Stafilokokinio konjunktyvito sukėlėjai ant junginės dažniausiai patenka nuo vokų kraštų ar blakstienų, todėl konjunktyvitas pasireiškia kartu su opiniu blefaritu. Labai greitai pažeidžiama ragena, todėl gali išsivystyti paviršinė taškinė keratopatija. Hemophylus influenzae sukeltu konjunktyvitu dažniau sergama žiemą, jam būdinga užsitęsusi eiga, pojunginės kraujosruvos ir anksti atsirandantys kraštiniai ragenos infiltratai.

Streptokokinis junginės uždegimas kartais komplikuojasi membraniniu ar pseudomembraniniu konjunktyvitu, tačiau ragena pažeidžiama retai. Pneumokokinis konjunktyvitas dažnesnis šaltuoju metų laikotarpiu. Būdingi ligos protrūkiai, pojunginės taškinės kraujosruvos ir kvėpavimo takų uždegimo požymiai. Moraxella catarrhalis sukeltu konjunktyvitu serga sutrikusios imuninės sistemos asmenys, šiai ligai būdinga limfadenopatija. Chlamidinį konjunktyvitą sukelia

Chlamydia trachomatis D-K serotipai. Chlamidijos – tai mikroorganizmai, turintys tiek virusų, tiek bakterijų savybių. Jos gali sukelti konjunktyvitus naujagimiams, kurie užsikrečia gimdymo metu, vaikams (vystosi trachoma), jauniems suaugusiesiems, kurie užsikrečia lytiškai. Chlamidiniam konjunktyvitui būdingos gleivingos pūlingos išskyros, akių paraudimas, svetimkūnio pojūtis, šviesos baimė, padidėjusios papilės, labiau išryškėjusios viršutinio voko junginėje, prieausinė limfadenopatija, paviršinių junginės kraujagyslių įaugimas į rageną. Kartais išsivysto paviršinis taškinis keratitas.

Naujagimiams chlamidinis konjunktyvitas prasideda praėjus kelioms dienoms po gimdymo. Būdingas vokų kraštų patinimas, išskyros iš junginių. Be akių, chlamidijos gali pažeisti naujagimio plaučius, ausis, nosį.

Gonokokiniu konjunktyvitu serga gimdymo metu užsikrėtę naujagimiai ir suaugusieji, kurie užsikrečia lytiškai. Tai sunki konjunktyvito forma, kuriai būdingas ypač stiprus vokų patinimas, gausios pūlingos išskyros. Liga gali komplikuotis ragenos išopėjimu arba prakiurimu (2 pav.).

 

Lėtinis bakterinis konjunktyvitas

Vokų kraštų bakterinė infekcija gali būti lėtinio konjunktyvito priežastis. Vokų kraštuose atsiranda opelių, negausių išskyrų. Vokai patinsta, akis gali truputį

parausti.

 

Neinfekciniai konjuktyvitai

 

Alerginiai konjunktyvitai yra kelių rūšių:

• sezoninis konjunktyvitas (šienligė) ir lėtinis konjunktyvitas;

• gigantiškų papilių konjunktyvitas;

• pavasarinis (vernalinis) keratokonjunktyvitas;

• atopinis keratokonjunktyvitas;

• kontaktinis konjunktyvitas.

Dažniausia akių alergijos forma yra alerginis rinokonjunktyvitas.__

 

Konjunktyvitas prasideda abejose akyse. Akių niežėjimas, ašarojimas, šviesos baimė, vokai patinę, junginės hiperemiškos, vokų junginėje gali būti matomų folikulų, negausios serozinės išskyros junginės maišelyje. Būna rinito simptomai.

 

Ūminis alerginis konjunktyvitas

Pacientai skundžiasi staiga atsiradusiu akies niežuliu po kontakto su alergenu (pvz., žiedadulkėmis). Taip pat būdingas ašarojimas, šviesos baimė, deginimas, svetimkūnio jausmas, neryškus matymas, vokų ir junginės patinimas. Pradėjus gydymą būklė greitai pagerėja.

 

Sezoninis konjunktyvitas

 

Tai dažniausia akių alerginė liga, kuri paprastai pasireiškia pavasarį. Ligos priežastis yra I tipo alerginė reakcija, pažeidžiamos abi akys. Dažniausiai kartu pasireiškia sloga, todėl liga vadinama rinokonjunktyvitu. Dažniausiai sezoninį konjunktyvitą sukelia žiedadulkės, šieno ar tabako dulkės, namų dulkių erkutės, gyvulių kailių ar рūkų dalelės. Vėliau šie alergenai gali tapti lėtinio konjunktyvito priežastimi.

Pacientai skundžiasi akių perštėjimu, ašarojimu, deginimu. Akių junginė parausta, pabrinksta, paburksta vokai, atsiranda papilių hiperplazija ir hipertrofija.

 

Lėtinis alerginis konjunktyvitas (pavasarinis keratokonjunktyvitas)

Ligos priežastis nėra žinoma, bet dažnai nustatoma bronchų astma arba egzema sergantiems pacientams. Liga dažniausiai prasideda tarp 3 ir 25 metų. Pacientai skundžiasi lėtiniu akies niežuliu, tirštomis, skaidriomis išskyromis, jautrumu šviesai, neryškiu matymu. Išvertus vokus matomos padidėjusios junginės papilės („grindinio“ simptomas) (3 pav.).

Konjuktyvitas

 

 

 

Toksinio konjunktyvito atveju niežti akys ir veido oda, vokai būna paraudę, patinę. Atsiranda junginės infekcija.

 

GYDYMAS

 

Virusinis konjunktyvitas

Specifinio virusinio konjunktyvito gydymo nėra. Antibiotikų lašai apsaugo nuo antrinės bakterinės infekcijos − antibiotikų lašai skiriami vietiškai 4 kartus per dieną 1–2 savaites. Virusinių konjunktyvitų nereikėtų gydyti kortikosteroidų lašais.

Skiriamos dirbtinės ašaros 4–8 kartus per dieną 1–3 savaites, šalti kom- presai ant akių keletą kartų per dieną 1–2 savaites.

Ligonius reikėtų informuoti, kad liga užkrečiama, todėl jie neturėtų dalytis

veido rankšluosčiais, svarbu, kad reguliariai plautųsi rankas. Ligonį reikia izoliuoti nuo kolektyvo 2–3 savaitėms. Būtina akių gydytojo priežiūra.

 

Užkrečiamojo moliusko sukeltas konjunktyvitas. Liga savaime nepraeina, todėl dažniausiai taikomas chirurginis gydymas.

 

Herpetinis konjunktyvitas. Virusiniams herpetiniams keratokonjunktyvitams gydyti skiriama antivirusinių vaistų – acikloviro tepalo ir idoksuridino tirpalo. Skiriant idoksuridino ilgiau negu 7 dienas gali pasireikšti toksinė keratopatija.

 

Bakterinis konjunktyvitas

 

Skiriami plataus spektro antibiotikų lašai vietiškai 4–6 kartus per dieną 1–2 savaites. Būklei negerėjant 2–3 dienas, būtina akių gydytojo konsultacija. Gonokokinio konjunktyvito atveju skiriami antibiotikai sistemiškai.

Specifinis antibakterinis gydymas skiriamas remiantis pasėlio ir antibiotikogramos rezultatais. Dažniausiai konjunktyvitų gydymas pradedamas nuo baktericidinių plataus veikimo spektro aminoglikozidų grupės antibiotikų – gentamicino ar tobramicino.

Šie vaistai yra tirpalų ir tepalų pavidalo, paprastai jų skiriama 3–5 kartus per dieną, nors tepalą geriau naudoti vakare. Taip pat tinka plataus veikimo spektro bakteriostatinis antibiotikas chloramfenikolis, gaminamas lašais. Sunkiems bakteriniams konjunktyvitams gydyti rekomenduojama skirti baktericidiškai veikiančių chinolonų, pvz., ciprofloksacino tirpalo, tačiau jis silpniau veikia streptokokus. Stafilokokiniam konjunktyvitui gydyti skiriama tirštų fuzidino rūgšties lašų. Bakteriostatiškai veikiantis antimikrobinis preparatas sulfonamidas pasižymi vidutiniu poveikiu gramteigiamiems ir gramneigiamiems mikroorganizmams, jis tinka chlamidijų sukeltam konjunktyvitui gydyti.

 

Alerginis konjunktyvitas

 

Būtina nutraukti kontaktą su alergenu, tinka šalti kompresai. Skiriama tukliųjų ląstelių stabilizatorių lašų, vietinių antihistamininių preparatų, kortikosteroidų lašų vietiškai; sunkiais atvejais skiriama sisteminių antihistamininių vaistų, trumpas vietinio veikimo kortikosteroidų kursas. Galima skirti ir kortikosteroidų tepalų. Jų, kaip ir kitų tepalų, geriau skirti nakčiai, atsargiai – glaukoma ir katarakta sergantiems pacientams. Virusinių ir alerginių konjunktyvitų atvejais dėl vokuose esančių ašarų liaukučių pažeidimo sutrinka ašarų sekrecija, todėl greta anksčiau minėto gydymo rekomenduojama skirti dirbtinių ašarų tirpalų. Būtina akių gydytojo konsultacija.

 

Toksinis konjunktyvitas

 

Reikia nutraukti paskirtą medikamentą ir skirti kortikosteroidų lašų į akis, sunkiais atvejais – antihistaminių preparatų ar kortikosteroidų sistemiškai.

 

DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

 

Konjunktyvitus reikia skirti nuo ūmaus uždaro kampo glaukomos priepuolio, ūmaus kraujagyslių dangalo uždegimo, ūmaus keratito. 2 lentelėje pateikiami klinikiniai konjunktyvito požymiai priklausomai nuo jį sukėlusios priežasties.

Konjuktyvitas

 

Parengė gyd. Regina ŠINKŪNAITĖ

 

Žurnalas „Internistas“