Trumpalaikis, nors kartais ir smarkus, arterinio kraujo spaudimo (AKS) padidėjimas sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos, streso metu yra normalus vyksmas. Arterinė hipertenzija, kaip liga, diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, t.y. jei, kartotinai matuojant kraujospūdį, jis būna nuolat padidėjęs. AKS linkęs plačiai skirtis tiek tą pačią dieną, tiek ir skirtingomis dienomis. Todėl diagnozė turi remtis keliais kraujospūdžio matavimais, atliktais skirtingu metu. Apie tai, kaip kraujospūdis kinta, nuo ko tai priklauso ir kokie yra jo sekimo principai, konsultuoja Vilniaus universiteto ligoninių Santariškių klinikų gydytoja kardiologė Jolita BADARIENĖ.
Veiksniai, nulemiantys kraujospūdžio kitimą paros laikotarpiu
Arterinio kraujo spaudimo kitimą dvidešimt keturių valandų laikotarpiu lengvai galima nustatyti matuojant jį visą parą dieną kas penkiolika, naktį – kas trisdešimt minučių.
Kraujospūdžio kitimas priklauso nuo dienos ritmo, nuo žmogaus aktyvumo, net nuo aplinkos temperatūros. Pavyzdžiui, šiek tiek aukštesnis jis būna žiemą, ypač liesiems asmenims (skirtumas gali siekti net dešimt mmHg).
Dienos metu AKS pokytis priklauso nuo protinės ir fizinės veiklos. Naktį natūraliai kraujospūdis sumažėja beveik penkiolika procentų tiems, kurie dienos metu buvo aktyvūs, ir penkis procentus tiems, kurie visas dvidešimt keturias valandas praleido lovoje.
Tai vadinama biologiniu arterinio kraujospūdžio kitimu.
Kraujospūdžio sumažėjimo procentas nakties metu sumažėja senstant arba jei yra cukrinis diabetas tiek vyrams, tiek moterims. Didesnis sumažėjimas naktį būdingas rūkantiesiems, kadangi naktį nėra nikotino poveikio – miegantis žmogus tiesiog negali rūkyti. Prabudus AKS natūraliai padidėja.
Beje, epidemiologiniai tyrimai rodo, kad daugiausia širdies sutrikimų (miokardo infarktų, smegenų infarktų) ištinka rytais, maždaug per pirmą valandą po prabudimo.
Kartais AKS kitimus gali paveikti labai maži gyvenimo veiksniai. Pavyzdžiui, spaudimas iki 10 mmHg gali padidėti pokalbio metu, po nemigo nakties ar išsiplėtus šlapimo pūslei.
Kraujospūdis ir rūkymas bei alkoholis
Nikotinas gali padidinti tiek sistolinį, tiek diastolinį kraujospūdį, ir šis poveikis gali trukti nuo penkiolikos iki trisdešimties minučių. Reguliariai rūkant – maždaug vieną pakelį per dieną – net ir nesergančiam hipertonija arterinio kraujo spaudimas būna nuolat padidėjęs.
Arterinio kraujo spaudimo padidėjimą skatina ir reguliarus alkoholio vartojimas. Jis gali būti viena iš arterinės hipertenzijos išsivystymo priežasčių.
Neabejotinas arterinės hipertenzijos išsivystymo rizikos veiksnys yra reguliarus nuolat pasikartojantis stresas. Taip atsitinka ne dėl to, kad žmogus daugiau nei kiti patiria streso, bet todėl, kad jis skirtingai nei kiti į jį reaguoja.
Gana seniai, dar kai pirmą kartą buvo pamatuotas kraujospūdis (1733 m.), jau buvo suvokiama, kad ūminis stresas gali padidinti kraujospūdį. Stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą, ir dėl to kyla kraujo spaudimas.
Kaip matuoti AKS?
Kaip taisyklingai turėtų būti matuojamas kraujo spaudimas, yra nurodyta ir 2007 m. Europos kardiologų draugijos Arterinės hipertenzijos gydymo rekomendacijose (European Heart Journal. 2007).
Kadangi, kaip aprašyta anksčiau, kraujo spaudimui būdingi gana dideli spontaniški svyravimai, todėl arterinės hipertenzijos diagnozė turėtų remtis keletu kraujo spaudimo matavimų, atliktų per tam tikrą laikotarpį. Jei kraujo spaudimas padidėjęs nedaug, matavimus reikėtų kartoti keletą mėnesių, kad kraujo spaudimas būtų įvertintas kuo tiksliau. Jei spaudimas yra padidėjęs labiau, yra organų pažeidimų, didelė ar labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika, kartotinius matavimus reikėtų atlikti per trumpesnį laiką (kelias dienas ar savaites). Paprastai arterinės hipertenzijos diagnozei pagrįsti reikia bent dviejų trijų apsilankymų pas gydytoją metu atliktų kraujo spaudimo matavimų (bent 2 matavimai vieno apsilankymo metu). Sunkiais atvejais diagnozė gali būti patvirtinta ir per pirmąjį apsilankymą.
Kraujo spaudimas gali būti matuojamas gydytojo ar slaugytojos gydymo įstaigoje, paties paciento ar jo artimųjų namuose ar 24 val. automatiškai.
Kasdieniniam kraujospūdžio matavimui reikia ramiai pasėdėti penkias minutes, sulenkus ranką. Ranka turi būti padėta ant stalo širdies lygyje. Pirmiausia kraujospūdis turi būti išmatuotas abiejose rankose. Jeigu kraujospūdis skirtingas abiejose rankose, tolimesni kraujospūdžio matavimai turi būti atlikti rankoje, kurioje AKS didesnis. Mažesnis kraujospūdis kairėje rankoje būdingas pacientams, kuriems pasireiškia poraktinės arterijos apvogimo sindromas. Taip pat kraujospūdžio skirtumų gali būti pacientams po smegenų infarkto paralyžiuotoje galūnėje.
Yra keletas prietaisų (dauguma oscilometriniai), skirtų kraujo spaudimui matuoti automatiškai kasdienio gyvenimo sąlygomis. Tokie matavimai suteikia informacijos apie vidutinį visos paros spaudimą, kraujo spaudimą tam tikru paros metu (ryte, dieną ar naktį). Nors ši informacija neatstoja įprastinio kraujo spaudimo matavimo, tačiau suteikia papildomos klinikinės informacijos, nes, atlikus klinikinius tyrimus, išaiškėjo, kad gydymo įstaigoje nustatytas kraujo spaudimas tik iš dalies susijęs su 24 val. namuose matuojamu kraujo spaudimu. Taip pat nustatyta, kad namuose matuojamas kraujo spaudimas labiau atspindi organų taikinių pažeidimus bei gydymo nulemtus pokyčius nei gydymo įstaigoje nustatytas spaudimas. Patvirtinta, kad namuose išmatuotas kraujo spaudimas labiau atspindi širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą ir galimus jos sutrikimus ir kad jis padeda tiksliau įvertinti gydymo poveikį.
Namuose kraujo spaudimą reikėtų sekti 24 val., kad būtų gauta informacijos tiek apie dienos, tiek apie nakties kraujo spaudimo pokyčius, skirtumus tarp dienos ir nakties kraujo spaudimo, rytinį kraujo spaudimo padidėjimą bei svyravimus per parą.
Ar galima matuoti kraujo spaudimą atsistojus?
Taip, galima. Rekomenduojama arterinį kraujo spaudimą matuoti staiga atsistojus arba mažiausiai dvi minutes pastovėjus, ypač vyresnio amžiaus ir/ar cukriniu diabetu sergantiems pacientams. Daugumai žmonių, staiga pakeitus pozą iš gulimos į stovimą, sistolinis kraujo spaudimas keliais milimetrais sumažėja, o diastolinis kraujo spaudimas keliais milimetrais gyvsidabrio stulpelio padidėja.
Visiems, kurių kraujo spaudimas aukštas, rekomenduojama koreguoti gyvenseną:
• mesti rūkyti;
• mažinti svorį;
• riboti alkoholio vartojimą;
• didinti fizinį aktyvumą;
• sumažinti druskos vartojimą;
• daugiau vartoti vaisių ir daržovių, mažinti sočiųjų riebalų kiekį kasdieniniame maiste.