+0
-1
-1

SANTRAUKA

 

Krono liga (KL) – uždegiminė būklė, kuriai būdinga recidyvuojanti-remituojanti eiga. Gydymą dažnai sudaro indukcinė ir palaikomoji fazės. Lengvos ar vidutinio sunkumo KL gydymas yra sudėtingas, nes natūrali lengvos ligos formos eiga nėra žinoma ir veiksmingos gydymo priemonės ribotos. Šiame straipsnyje apžvelgiami lengvos ir vidutinio sunkumo KL įrodymais pagrįsti šiuolaikiniai gydymo būdai ir pateikiama informacijos apie kelis naujausius gydymo būdus.

Gydant lengvą ir vidutinio sunkumo KL, kai pažeista terminalinė klubinės žarnos dalis ir storoji žarna (angl. right colonic disease), įrodytas indukcininio gydymo budezonidu veiksmingumas, o esant pakitimų vien storojoje žarnoje – sulfasalazino veiksmingumas.

Nors trumpalaikis budezonido skyrimas (3–6 mėn.) gali būti taikomas ligos remisijai palaikyti, veiksmingo gydymo ilgalaikei lengvos ir vidutinio sunkumo KL remisijai palaikyti nėra. Mesalazinas nėra veiksmingas nei aktyvios ligos metu, nei esant remisijai. Šiuo metu taip pat nepakanka įrodymų apie antibakterinių, probiotinių ir prebiotinių preparatų veiksmingumą.

 

ĮVADAS

 

Krono liga (KL) – lėtinė uždegiminė būklė, kuriai būdingi paūmėjimų ir remisijų periodai, todėl gydymą sudaro indukcijos ir palaikomoji fazės. Įrodymais pagrįsti lengvos ir vidutinio sunkumo KL gydymo metodai nėra gausūs.

Ypač stokojama veiksmingų palaikomojo gydymo preparatų. Nors ligos lokalizacija ir sunkumo įvertinimas padeda parinkti gydymo strategiją, tačiau koreliacijos tarp endoskopinių požymių ir ligos simptomų stoka kelia sunkumų parenkant optimalų gydymą (1).

Klinikinėje praktikoje ligos sunkumas iš esmės apibrėžiamas remiantis simptomais ir klinikiniais rodikliais, kaip antai hematokrito vertė, ekstraintestinė manifestacija ir kūno masės pokyčiai. Kadangi nėra standartinių rodiklių, ligos sunkumą sudėtinga klasifi – kuoti. KL aktyvumo indeksas (KLAI; angl. The Crohn‘s disease activity index – CDAI) – priemonė, naudojama atsitiktinių imčių tyrimuose, tačiau jos nauda kasdienėje klinikinėje praktikoje yra ribota, ir šis indeksas praktiškai netaikomas.

Liga laikoma lengvo laipsnio, kai KLAI yra 150–219 balų, vidutinio sunkumo, kai KLAI 220–450 balų (2). Remiantis Amerikos gastroenterologų kolegijos (angl. The American College of Gastroenterology) gairėmis, lengva-vidutinio sunkumo Krono liga sergančiais laikomi tokie ambulatoriniai pacientai, kurie toleruoja geriamuosius vaistus ir kuriems nėra dehidratacijos, intoksikacijos (karščiavimo, išsekimo) požymių, pilvo skausmo, skausmingų darinių pilve, obstrukcijos ar daugiau nei 10 proc. sumažėjusio svorio (3). Ligos sunkumas taip pat skirstomas pagal reikalingą terapinę ar chirurginę intervenciją ir atsaką į šiuos gydymo metodus. Pagal šią klasifikaciją lengva ligos forma serga pacientai, kuriems pakanka gydymo vien sulfasalazinu (5-aminosalicilatu), antimikrobiniais preparatais ar vietinio gydymo (įskaitant ir vietinio poveikio kortikosteroidais) vaistais (4).

Toliau trumpai apžvelgiami svarbiausi tyrimai, patvirtinantys įvairių preparatų veiksmingumą lengvai ir vidutinio sunkumo KL gydyti bei pateikiamas gydymo algoritmas (1 pav.).

 

Lengvos ir vidutinio sunkumo Krono ligos gydymas

NATŪRALI KRONO LIGOS EIGA

 

Natūralią lengvos ir vidutinio sunkumo KL eigą sunku įvertinti, nes dauguma šios srities tyrimų atlikti tretinio ir ketvirtinio lygio sveikatos centruose, kuriuose lankosi pacientai, sergantys sunkesne ligos forma nei įprastai.

Silverstein ir bendraautorių analizė (4) parodė, kad tipinis KL sergantis pacientas gali tikėtis remisijos ir nevartoti vaistų didesnę ligos klinikinės eigos dalį (apie 64 proc.), tik retkarčiais (7 proc.) jam prireiks kortikosteroidų ar imunosupresinių vaistų. Nors dauguma pacientų gali tikėtis išlikti geros būklės ilgiau nei pusę numatomos gyvenimo trukmės, remisijos periodai dažniausiai nepailgėja ir tarp jų visada būna paūmėjimų. Šiaurės Amerikoje gyvenančių KL sergančių pacientų kohortos tyrimas parodė, kad tik 10 proc. iš jų būdinga pailgėjusi remisija.

Daugumai pacientų (73 proc.) būdinga lėtinė intermituojanti ligos eiga, o 13 proc. – nuolat aktyvi liga (5). Šis tyrimas taip pat nustatė, kad kiekvienais metais maždaug 10 proc. pacientų gydomi kortikosteroidais.

Bernstein ir bendraautoriai (6) ištyrė, kokius vaistus vartojo uždegiminėmis žarnų ligomis sergantys pacientai Manitoboje (Kanada), jie pasinaudojo 1997 m. vaistų išrašymo duomenų baze. Tarp pacientų, sergančių KL, 22,6 proc. buvo paskirtas geriamasis prednizolonas, o 9,2 proc. – imunomoduliojantis preparatas (6). Šie tyrimai rodo, kad didelei KL liga sergančių pacientų daliai būdinga lengva ar vidutinio sunkumo KL.

 

APIBENDRINIMAS

 

Daugumai pacientų, sergančių lengva ar vidutinio sunkumo Krono liga (KL), reikia remisiją sukeliančio (indukcinio) ir palaikomojo gydymo, nes šiai ligai būdinga lėtinė intermituojanti eiga. Nustatyta, kad 9 mg/d. budezonido veiksmingiau nei placebas padeda pasiekti KL remisiją esant aktyviam terminaliniam ileitui ar kylamosios storosios žarnos pažeidimui. 6 mg/d. budezonido veiksmingumas palaikant remisiją trunka vidutiniškai nuo 3 (remiantis atsitiktinių imčių placebo kontroliuojamais tyrimais) iki 6 mėnesių (remiantis tyrimų duomenų apibendrinamąja analize). Ilgiau skirti šio vaisto nerekomenduojama. 3–6 g/d. sulfasalazino padeda veiksmingai pasiekti KL remisiją, kai uždegimas apima storąją žarną, tačiau vaisto veiksmingumas remisijai palaikyti yra abejotinas.

Mesalazinas nėra veiksmingas gydant aktyvią ar neaktyvią lengvą ar vidutinio sunkumo KL. Antibakterinių preparatų ir probiotikų reikšmė dar mažiau aiški. Tyrimų, kurie vertino antibakterinių preparatų poveikį gydant aktyvią KL, rezultatai buvo neigiami, o atlikus pogrupių duomenų analizę nustatytas galimai teigiamas poveikis pacientams, kuriems pažeista storoji žarna. Ilgalaikį antibakterinių preparatų vartojimą riboja jų toleravimo ir potencialiai neigiamo poveikio paciento bakterinei florai aspektai.

Probiotikų nauda KL palaikomajam gydymui neįrodyta, tačiau atlikti tyrimai yra maži ir jų rezultatai nepatikimi.

Tyrimai, kurių metu prebiotikais gydyta aktyvi KL, pateikė daug žadančių optimistinių duomenų, tačiau reikia didesnės apimties tyrimų, nagrinėjančių jų veiksmingumą. Remiantis įrodymais, KL remisijos indukcijai yra veiksmingi budezonidas ir sulfasalazinas. Didžiausias trūkumas KL gydymo srityje – veiksmingo ir saugaus vaisto remisijai palaikyti stoka pacientams, sergantiems lengva ar vidutinio sunkumo KL.

 

Parengė gyd. V. PAKALKIENĖ

Žurnalas “Internistas”