Amžius ir hipertenzija yra pagrindiniai rizikos veiksniai organų taikinių pažeidimams vystytis. Be to, senstant didėja sergamumas ir gretutinėmis ligomis: išemine širdies liga, cukriniu diabetu, sąnarių ligomis, pablogėja inkstų funkcija, atsiranda pažinimo bei mąstymo sutrikimų. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad hipertenzijos gydymas yra naudingas visiems, taip pat ir vyresnio amžiaus pacientams. Tačiau gydant vyresnio amžiaus pacientus reikia atsižvelgti į dažnai pasitaikančias gretutines būkles.
Vyresnio amžiaus žmonių sergamumas arterine hipertenzija daug didesnis. Maždaug dviem trečdaliams vyresnių nei 60 metų asmenų nustatomas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS). Ar visi vaistai, vertinant tiek antihipertenzines, tiek papildomas teigiamas savybes, vienodai tinka tiek vyresniems, tiek ir jaunesnio amžiaus sergantiesiems? Lerkanidipinas yra trečios kartos vazoselektyvus dihidropiridininis kalcio kanalų blokatorius (KKB), veiksmingai mažinantis kraujo spaudimą ir pasižymintis dideliu lipofiliškumu. Lerkanidipinas sukelia mažai nepageidaujamų poveikių. Jis nesukelia simpatinės aktyvacijos ir refleksinės tachikardijos. Ar šios ir kitos straipsnyje aptariamos savybės lemia vaisto patrauklumą skiriant jo vyresnio amžiaus asmenims?
Nėra lerkanidipino sąveikos su nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo
Polifarmacija – gausus vaistų vartojimas nuo daugelio ligų, kankinančių vyresnius asmenis, iškelia papildomų svarbių uždavinių tiek kardiologui, tiek šeimos gydytojui gydant arterinę hipertenziją.
Reumatinės ligos yra kitas dažnas vyresnio amžiaus pacientų negalavimas. Sąnarių skausmui malšinti pacientai dažnai vartoja analgetikų ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU). Tačiau nustatyta, kad NVNU gali padidinti AKS asmenims, kurių normalus kraujo spaudimas, bei sumažinti kai kurių antihipertenzinių vaistų efektyvumą. Tyrimų, kuriuose dalyvavo hipertenzija sergantys pacientai, metu nustatyta, kad NVNU turi poveikį kraujo spaudimo kontrolei vartojant diuretikų, β adrenoblokatorių, AKF inhibitorių. Vienas iš galimų šios sąveikos paaiškinimų yra tai, kad NVNU mažina prostaglandinų ir renino sintezę. Prostaglandinai ir reninas yra svarbūs reguliuojant renalinę ir sisteminę vazodilataciją bei natrio ir vandens pusiausvyrą, nuo jų priklauso aukščiau minėtų antihipertenzinių vaistų veikimas.
Luque ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, ar NVNU vartojimas turi poveikį AKS kontrolei pacientams, gydomiems lerkanidipinu. Rezultatai rodo, kad antihipertenzinis lerkanidipino poveikis nesumažėja kartu skiriant ir NVNU.
Nefroprotekcinis poveikis
Metams bėgant blogėjanti inkstų funkcija taip pat yra svarbus aspektas parenkant antihipertenzinį gydymą vyresnio amžiaus pacientams. Be to, inkstai yra vienas pagrindinių padidėjusio kraujo spaudimo pažeidžiamų organų. ZAFRA (Zandip en Función Renal Alterada) ir DIAL (diabete, ipertensione, albuminuria, lercanidipina) klinikinių tyrimų metu buvo siekiama įvertinti lerkanidipino efektyvumą ir saugumą bei inkstus apsaugantį poveikį lėtiniu inkstų nepakankamumu sergantiems ligoniams. Apibendrinus tyrimų rezultatus prieita prie išvados, kad lerkanidipinas veiksmingai sumažino sistolinį kraujo spaudimą lėtiniu inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams. Lerkanidipinas buvo gerai toleruojamas, be to, pastebėtas lipidų koncentraciją plazmoje mažinantis vaisto poveikis. Tyrimų metu nustatytas teigiamas lerkanidipino poveikis inkstų funkcijai (pagerėjo kreatinino klirensas). Lerkanidipinas, skirtingai nuo kitų KKB, išplečia ne tik įeinančią, bet ir išeinančią kraujagyslę, todėl nėra neigiamo poveikio inkstų kraujotakai.
Sergant lėtiniu inkstų nepakankamumu gydymas lerkanidipinu yra veiksmingas, be to, neturi neigiamo poveikio inkstų kraujotakos autoreguliacijai.
lerkanidipinas nulemia KS hipertrofijos regresiją
Kairiojo skilvelio (KS) hipertrofija yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, tampantis dar aktualesniu vyresnio amžiaus žmonėms.
Didelis skaičius klinikinių tyrimų patvirtino, kad KS hipertrofija yra susijusi su neigiamomis ligos baigtimis: insultu, staigia mirtimi, miokardo infarktu, širdies nepakankamumu, koronarine širdies liga.
Framinghamo širdies tyrimo rezultatai parodė, kad, atlikus elektrokardiografinį tyrimą, nustatyta KS hipertrofija yra nepriklausomas mirties nuo įvairių priežasčių prognostinis veiksnys. AH sergantiems pacientams, kuriems, atlikus elektrokardiografinį tyrimą, nustatyta KS hipertrofija, mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika padidėja beveik 3 kartus. Fogari ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti lerkanidipino poveikį KS hipertrofijai. Rezultatai parodė, kad, nors lerkanidipinas ir losartanas vienodai veiksmingai mažino kraujo spaudimą, poveikiu KS hipertrofijai šie vaistai skyrėsi. Lerkanidipinas kairiojo skilvelio masės indeksą sumažino patikimai daugiau nei losartanas. Taigi gydymas lerkanidipinu nulemia KS hipertrofijos regresiją, ir šis poveikis yra nepriklausomas nuo kraujo spaudimą mažinančio poveikio.
Lerkanidipino veiksmingumas sergant ateroskleroze
Labai svarbus gydymo lerkanidipinu aspektas – tai veiksmingas kraujo spaudimo mažinimas sergant ateroskleroze. Progresuojant aterosklerozei, arterijų sienelėse daugėja cholesterolio sankaupų, kurios trukdo hidrofiliniams KKB pasiekti kraujagyslių lygiųjų raumenų ląsteles, todėl gali sumažėti šių antihipertenzinis vaistų poveikis. Tuo tarpu lerkanidipinas, pasižymintis aukščiausiu cholesterolio tolerancijos faktoriumi iš visų KKB, net ir esant aterosklerozei veiksmingai mažina AKS.
Poveikis pažintinei funkcijai
Padidėjęs kraujo spaudimas yra ne tik insulto rizikos veiksnys, bet ir susijęs su kognityvinės funkcijos blogėjimu bei demencijos vystymusi. Ryšys tarp kraujo spaudimo (ypač pulsinio spaudimo) padidėjimo ir kognityvinės funkcijos blogėjimo yra siejamas su smegenų atrofija ir ypač baltosios medžiagos pažeidimu. Todėl logiška būtų tikėtis, kad kraujo spaudimo mažinimas antihipertenziniais vaistais turėtų apsaugoti nuo kognityvinės funkcijos blogėjimo ir demencijos. 2006 m. Tisaire ir kt. atliko tyrimą, kurio tikslas buvo įvertinti antihipertenzinio gydymo lerkanidipinu poveikį kognityvinei funkcijai. Įrodyta, kad gydymas lerkanidipinu reikšmingai pagerino pacientų pažintines funkcijas, ir šis pagerėjimas buvo didesnis, kai pavyko pasiekti tikslinį AKS.
Įrodytas geras vaisto toleravimas
Klinikinio TOLERANCE tyrimo rezultatai rodo, kad gydymas lerkanidipinu padeda geriau kontroliuoti AKS bei yra geriau toleruojamas, palyginti su kitais dihidropiridininiais KKB – amlodipinu ir ilgai veikiančiu nifedipinu. Dėl šių priežasčių klinikinėje praktikoje skiriant lerkanidipino rečiau reikia keisti gydymo režimą. Didelės rizikos grupės pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu, gydymas lerkanidipinu taip pat sukelia mažiau šalutinių poveikių, tiek susijusių su vazodilatacija, tiek ir atsirandančių dėl kitų priežasčių.
Apibendrinimas
Trečios kartos dihidropiridininis kalcio kanalų blokatorius lerkanidipinas yra veiksmingas gydant hipertenzija sergančius vyresnio amžiaus pacientus, nes neturi sąveikos su NVNU, pagerina pažintines funkcijas, mažina kairiojo skilvelio hipertrofiją, pasižymi nefroprotekciniu poveikiu, nesukelia refleksinės tachikardijos, be to, yra saugus ir gerai toleruojamas.
Parengė dr. Dovilė Karčiauskaitė
(Literatūros sąrašas – redakcijoje)
Doc. Marius Miglinas,
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos viceprezidentas:
Ryšys tarp inkstų ir širdies ligų – labai svarbi ir karštai diskutuojama pastaruosius dvejus metus tema. Naujesni pastarųjų metų teiginiai, kad net iš pažiūros sveikoje populiacijoje mažėjant glomerulų filtracijos greičiui širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika didėja. Rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis didėja proporcingai inkstų disfunkcijos laipsniui, o, inkstų glomerulų filtracijos greičiui priartėjus prie 60 ml/min., pasiekiama kritinė riba, kai ši rizika ima didėti itin sparčiai. Nereikia nė inkstų nepakankamumo, net subtiliausi inkstų pokyčiai, tokie kaip mikroalbuminurija, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Pagrindinis tikslas gydant hipertenziją pacientams, sergantiems inkstų ligomis – siekti kuo mažesnio arterinio kraujo spaudimo (AKS), t.y. 120/80 mmHg, nes įrodyta, kad inkstų ligos progresavimo greitis labai priklauso nuo pasiekto AKS lygio. Todėl šiuo metu ieškoma, kokius medikamentus derinti veiksmingiausia. Jeigu renino-angiotenzino sistemą blokuojančių vaistų skirti tiesiog privaloma, ieškomas kitas vaistas, kuris padėtų dar labiau sulėtinti inkstų pažeidimą. Vienas tokių vaistų – lerkanidipinas. Tai 3 kartos dihidropiridininis kalcio kanalų blokatorius (KKB), pasižymintis gana unikaliomis savybėmis, kai, mažinant kraujospūdį, nesutrikdoma inkstų hemodinamika.
Dihidropiridininio KKB lerkanidipino inkstų apsauga įrodyta atlikus klinikinius tyrimus. Jų metu įrodyta, kad, prie AKFI pridėjus lerkanidipino, proteinurija, o kartu ir inkstų pažeidimo progresavimo rizika mažėjo, taip buvo įrodyta, kad lerkanidipinas padeda mažinti lėtinį inkstų nepakankamumą. Taip pat kliniškai įrodytas lerkanidipino renoprotekcinis veikimas arterine hipertenzija sergantiems pacientams, sergantiems 2 tipo CD.
Žurnalas “Gydymo menas”