Svarbią vietą gydant pirminę arterinę hipertenziją užima nedihidropiridininiai kalcio kanalų blokatoriai. Pastaruoju metu antihipertenzinių vaistų deriniuose vis dažniau skiriami kalcio kanalų blokatoriai ir naujausias jų atstovas – lerkanidipinas.
Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas
Ispanijos tyrėjų atlikto tyrimo ZAFRA tikslas buvo ištirti naujausio kalcio kanalų blokatoriaus (KKB) atstovo lerkanidipino saugumą lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu (IFN) sergantiems pacientams bei įvertinti lerkanidipino poveikį inkstų funkcijai. Tyrime dalyvavo 175 lėtiniu IFN sergantys pacientai. Kreatinino koncentracija vyrų kraujyje buvo > 123 mmol/l, moterų – 105 mmol/l, kreatinino klirensas buvo < 70 ml/ min. Visi pacientai buvo gydomi angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriumi arba angiotenzino receptorių blokatoriumi, tačiau pacientų arterinis kraujospūdis (AKS) buvo didesnis nei rekomenduojamas tikslinis AKS (130/85 mm Hg). Nė vienas pacientas nevartojo diuretiko. Po 6 gydymo lerkanidipinu mėnesių nepageidaujamus vaisto poveikius nurodė 3,4 proc. pacientų. Vidutinis tiriamųjų AKS sumažėjo nuo 162 ± 17/93 ± 8,3 mm Hg iki 132 ±12/78 ± 6 mm Hg. Ženklus AKS sumažėjimas nustatytas 89,2 proc. pacientų, net 58,1 proc. tiriamųjų pasiekė rekomenduojamą tikslinį AKS. Kreatinino koncentracija kraujyje ženkliai nepakito, o vidutinis kreatinino klirensas padidėjo nuo 41,8 ± 16 ml/min, iki 45,8 ± 18 ml/min. Taip pat paaiškėjo, kad vidutinė tiriamųjų cholesterolio koncentracija sumažėjo nuo 5,6 ± 1,18 mmol/l iki 5,4 ± 0,46 mmol/l.
Matrikso metaloproteinazė-9
Nustatyta, kad sergantiesiems arterine hipertenzija (AH) būdingas padidėjęs metaloproteinazės-9 (MMP-9) aktyvumas. Brazilijos mokslininkai atliko nedidelį tyrimą, parodžiusį, kad lerkanidipinas mažina MMP-9 aktyvumą ir oksidacinį stresą bei galimai pasižymi pleotropinėmis savybėmis. Tyrime dalyvavo 18 sveikų ir 14 AH sergančių asmenų (7 sergantys cukriniu diabetu ir 7 nesergantys), pastarieji buvo atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi – placebo ir lerkanidipino (20 mg per dieną) grupes. Prieš gydymą ir po 15 gydymo dienų tiriamiesiems buvo ištirta plazmos aktyvios tiobarbitūrinės rūgšties, MMP-2 ir MMP-9 koncentracija. Lerkanidipinas ženkliai sumažino aktyvios tiobarbitūrinės rūgšties, MMP-9 koncentraciją tiek nesergančių, tiek sergančių CD pacientų grupėse, MMP-2 koncentracija nepakito.
Perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika ir kraujagyslių sienelės pažeidimas
Atliekant perkutaninę transliuminalinę vainikinių arterijų angioplastiką (PTVAA), vainikinių arterijų intimos ir medijos sluoksniai įplyšta, prarasdami pridengto lygiųjų raumenų sluoksnio antitrombogenines savybes. Vainikinės arterijos pažeidimas ir jį lydinti intimos ląstelių proliferacija gali sąlygoti trombocitų aktyvaciją, trombino gamybą ir mitogenų išsiskyrimą, o tai lemia hiperplastinį naujosios intimos atsaką. Kraujagyslės restenozė po angioplastikos yra pagrindinis procedūros sėkmę ribojantis įvykis, kurį labiausiai sąlygoja lygiųjų raumenų ląstelių kaupimasis angioplastikos balionėlio pažeistoje arterijos sienelės vietoje. Antiaterosklerozinis nedihidropiridininių KKB veikimas yra įrodytas daugeliu eksperimentinių bei klinikinių tyrimų, tačiau šios grupės vaistų veikimo mechanizmas, sąlygojantis tokį poveikį, iki šiol nėra galutinai ištirtas.
Manoma, kad pagrindinis lygiųjų raumenų ląstelių migracijos ir proliferacijos stimulas yra trombocitų kilmės augimo faktorius (TKAF), stimuliuojantis p42/44 mitogenų aktyvuojamos proteinkinazės (MAPK), dar vadinamos tarpląstelinio signalo reguliuojama kinaze 1/2 (ERK 1/2), aktyvumą ir transkripcijos faktoriaus ekspresiją kraujagyslių lygiųjų raumenų ląstelėse (KLRL). Mokslininkai tikisi, kad TKAF slopinimas gali turėti lemiamą klinikinę reikšmę po PTVAA. Taivanio tyrėjai in vitro atliko eksperimentą, parodžiusį, kad lerkanidipinas slopina neointimos hiperplaziją po PTVAA ir, veikdamas ERK signalinį kelią, slopina KLRL migraciją ir proliferaciją. Geriamasis lerkanidipinas per pirmąsias 14 dienų po arterijos sienelės pažeidimo ženkliai sumažino neointimos augimą bei intimos/medijos storio santykį. Svarbu tai, kad nutraukus lerkanidipino poveikis KLRL proliferacijai buvo grįžtamas – tai rodo, kad lerkanidipinas nėra citotoksiškas. Tokie eksperimento rezultatai įgalina tikėtis, kad lerkanidipinas gali būti svarbus, siekiant išvengti kraujagyslinių komplikacijų, taip pat restenozių, po PTVAA.
Kraujagyslių standumas
Sergamumui širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis bei mirštamumui nuo jų įtakos turi širdies ir arterijų fibrozė. Korėjos mokslininkai atliko nedidelį tyrimą, kuriuo pabandė palyginti KKB atstovo lerkanidipino ir BAB atenololio poveikį arterijų standumui vidutinio sunkumo pirmine AH sergančių pacientų grupėje. 32 pacientai buvo atsitiktine tvarka suskirstyti į dvi grupes – lerkanidipino ir atenololio. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo įvertintas kairiojo skilvelio standumas (ankstyvojo kairiojo skilvelio prisipildymo kreivės deceleracijos laikas), arterijų standumas (riešo arterijos pulso tonometrija), ištirta kolageno sintezės (prokolagenas I ir III) ir suirimo (kolageno I C – terminalinis telopeptidas) žymenų, aldosterono ir transformuojančiojo augimo faktoriaus-b1 koncentracija kraujyje. Po 6 gydymo savaičių kolageno sintezės ir suirimo žymenų, aldosterono ir transformuojančiojo augimo faktoriaus-b1 koncentracija buvo panaši, kairiojo skilvelio masė abiejose gydymo grupėse sumažėjo 11 proc. Įdomu tai, kad kairiojo skilvelio standumas abiejose tiriamųjų grupėse išliko panašus, o arterijų standumo augimo indeksas lerkanidipino grupėje ženkliai sumažėjo – nuo 23 ± 9 proc. iki 12+ 12 proc.
Parengė gyd. S. Bučytė
Literatūros sąrašas redakcijoje.
Lietuvos gydytojo žurnalas