
Moterys visada trokšta būti gražios ir jaunos. Dažnai šie du norai susipina į vieną didelį norą – būti jaunai ir gražiai. Ir būti tokiomis moterys trokšta visą sąmoningą gyvenimą. Jaunystė – liga, kuri praeina. Kad ir kaip besistengtume, laikas daro savo. Pažiūrėję į pasą matome, kad jau esame ne 18 metų. Kiekviena moteris, suprasdama, kad laiko nesustabdysi, stengiasi bent jau atrodyti jaunai.
Grožis yra santykinė sąvoka – vienam asmuo yra gražus, kitam – nelabai. Ir kiekviename žmoguje galime įžvelgti grožį – kūno, jo atskirų dalių, asmens, vidinio pasaulio. Tik dažnai norai nesutampa su realiu gyvenimu. Tada atsiranda poreikis keisti ar keistis.
Tarpvietės sritis ir makštis dažnai yra paveikiamos gyvenimo. Nėštumai ir gimdymai pakeičia moters makšties anatomiją, makšties audinių santykį su aplinkiniais audiniais ir organais. Laikui bėgant, kinta moters santykis šeimoje, ji prisiima pagrindinį vaidmenį dėl šeimos gerovės, vaikų ateities. Pakinta santykis su lytiniu partneriu – laisvo laiko lieka mažiau, mažesnis seksualinis dėmesys. O ir partnerio požiūris keičiasi. Dažnai šie pokyčiai susiejami su anatominiais makšties pokyčiais. Makščiai priskiriamas pagrindinis seksualinio potraukio vaidmuo. Ir bet kokie jos pakitimai tampa moteriai kliūtimi atrodyti jaunai ir gražiai.
Tarpvietės sritis ir makšties įeiga turi daug nervinių skaidulų. Ši sritis atlieka svarbų vaidmenį moters lytiniam pasitenkinimui. Po bet kokio chirurginio įsikišimo formuojasi randai. Randų susidarymas gausiai nervinėmis skaidulomis aprūpintame audinyje lemia to audinio jautrumo sumažėjimą. Randinio audinio elastinės savybės yra gerokai prastesnės nei normalaus fiziologinio audinio. Todėl šios srities mechaninis dirginimas tampa ne tik nejautrus, bet ir skausmingas.
Makšties sienelių atraminio mechanizmo susilpnėjimą ir sienelių nusileidimą lemia keli veiksmai. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- genetiškai nulemtas jungiamojo audinio nepakankamumas;
- nėštumai ir gimdymai;
- sunkus fizinis darbas;
- lytinių hormonų trūkumas (menopauzė).
Nusileidus makšties sienelėms, pažeidžiamas makšties sienelių atraminis mechanizmas – šlapimo pūslės makšties ir / ar tiesiosios žarnos makšties fascija. Esant gimdos nusileidimui, pažeidžiami gimdos raiščiai, iš kurių pagrindinis yra gimdos kryžmens raištis. Makšties sienelių ir gimdos nusileidimas yra vadinamas vienu bendru terminu – dubens organų nusileidimu (DON).
Išskiriami šie pagrindiniai makšties nusileidimo tipai:
- makšties priekinės sienelės nusileidimas (vesikocelė);
- makšties užpakalinės sienelės nusileidimas (rektocelė, enterocelė);
- centrinis dubens organų (gimdos) nusileidimas;
- visų minėtų nusileidimų deriniai.
Pagal žemiausiai nusileidusi makšties ir gimdos tašką DON skirstomas į stadijas:
- I stadija – žemiausiai nusileidęs taškas yra apie 1 cm virš įeigos šį makštį;
- II stadija – žemiausias nusileidęs taškas yra apie įeigą į makštį, nuo 1 cm virš įeigos iki 1 cm žemiau įeigos į makštį;
- III stadija – žemiausiai nusileidęs taškas yra daugiau kaip 1 cm žemiau įeigos į makštį, bet dar likę daugiau kaip 1 cm makšties;
- IV stadija – visa makšties yra išsivertusi į išorę.
Standartinės ginekologinės apžiūros metu makšties skėtikliais praplėtus makštį ir moteriai stanginantis galima matyti besileidžiančią makšties sienelę ir netoliese esantį gimdos kaklelį. Pažiūrėję galime diagnozuoti didesnio ar mažesnio laipsnio DON. Tačiau jei moteris skundų neišsako, šių pakitimų akcentuoti nereikia. Esamus radinius tikslinga priskirti amžiniams pokyčiams. Chirurginė korekcija reikalinga, kai pati moteris išsako skundus dėl makšties sienelių ar gimdos nusileidimo. Pagrindiniai skundai, kai esant DON galima chirurginė intervencija:
- darinio (guzo) išlindimas pro lytinį plyšį, kuris trukdo kasdienėje veikloje;
- atsiradusios pragulos makšties sienelėse ar gimdos kaklelyje;
- pasunkėjęs pasišlapinimas;
- pasikartojančios šlapimo takų ir šlapimo pūslės infekcinės ligos;
- šlapimo nesulaikymas fizinio krūvio metu.
Chirurginė intervencija, net ir esant nedideliems nusiskundimams, rekomenduotina esant ne mažiau kaip III DON stadijai. Chirurginis gydymas gali sukelti šias komlikacijas:
- recidyvas (iki 50 proc. naudojant moters audinius);
- sintetinių implantų pragulos (iki 15 proc.);
- naujai atsiradęs įtampos šlapimo nelaikymas (iki 15– 20 proc.);
- lytinio gyvenimo kokybės pablogėjimas (trumpėja makštis, randėja makšties sienelės);
- negalimas lytinis gyvenimas (makšties įeigos randėjimas);
- tipinės chirurginio gydymo komplikacijos (hematomos, infekcijos ir operacinės žaizdos supūliavimas, diskomfortas, gretimų organų pažeidimas);
- dirgliosios šlapimo pūslės sindromas.
Makšties įeigos ir tarpvietės plastika nepagerina lytinio gyvenimo kokybės. Ir nors pooperacinis vaizdas būna geresnis, moteris jaučiasi „jaunesnė“, fiziologiškai šie pokyčiai sukelia daug problemų. Ir jei dar pakankamai jaunai moteriai bus pabloginta lytinio gyvenimo kokybė, tikėtina, kad joks išorinis grožis to neatstos. Todėl planuojant chirurginį įsikišimą į makštį ir / ar tarpvietę, su paciente aptarti, ar tai nėra auka dėl grožio.
Patarimai:
- chirurginis gydymas turi būti taikomas tik esant dideliems moters skundams, t. y moters iniciatyva;
- visada prieš operaciją aptarti galimus gydymo variantus, jų privalumus ir trūkumus;
- jei nėra didelių skundų, „palikti makštį seksui“;
- chirurginis gydymas netaikomas DON prevencijai;
- grožis reikalauja aukų.
Dr. Gediminas Mečėjus
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Ginekologijos skyrius
Žurnalo INTERNISTAS priedas GINEKOLOGIJOS AKTUALIJOS, 2016m., Nr.1