Tarp mitybos ir psichikos sveikatos egzistuoja gana glaudus ryšys, tačiau jis nėra pakankamai ištirtas bei įvertintas mokslininkų ar praktikų. Iš dalies taip yra dėl savotiško problemos įnoringumo ir dalinai dėl tokios paradoksalios priežasties, kad praktiškai nėra žinomo būdo, kaip pagaminti „stebuklingą“ maisto produktą, kurį būtų galima patentuoti kaip farmakologinį preparatą. Dėl to nepanašu, kad kas nors finansuotų gydomosios mitybos srities tyrimus. Taigi atsakomybė organizuoti prasmingus ir kruopščius mokslinius tyrimus tenka vyriausybei ir valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms.

Vitaminų trūkumas

Išsivysčiusiose šalyse maisto nestokojama. Tačiau mitybos reikalavimų nepaisymas ar netinkama speciali dieta (kas, beje, populiaru) gali sukelti avitaminozes. Tose pasaulio dalyse, kur vyrauja skurdas ar dėl ekonominės depresijos sutrikdomi maitinimosi įpročiai, maisto racione pradeda trūkti ne tik vitaminų, bet ir kalorijų.

Vitamino C trūkumas sukelia sunkius depresijos simptomus. Tai buvo pastebėta ir aprašyta jau XVIII a. jūreiviams ilgų kelionių, neišlipant į krantą metu. Toli nuo namų, jūroje, buvo maitinamasi vien džiūvėsiais, sūdyta kiauliena ir grogu, šviežio maisto praktiškai negaunant. Nors dar 1601 m. James Lancaster aprašė šviežio maisto svarbą skorbuto profilaktikai, praėjo nemažai laiko, kol oficialiai patvirtinta ir pradėta šios ligos profilaktika vartojant atitinkamus daug vit. C turinčius produktus bei atitinkamas medicinos priemones.

Vitamino C trūkumas sukelia:

•   baltymų apykaitos ir audinių atsinaujinimo sutrikimus,
•   silpnumą, mieguistumą ir depresiją,
•   anemiją,
•   užgijusių žaizdų atsinaujinimą,
•   dantenų kraujavimą,
•   dantų netekimą,
•   kraujosruvas odoje, raumenyse, vidaus organuose.

Depresija gali būti pats ankstyviausias vit. C trūkumo požymis, pasireiškiantis gerokai anksčiau nei kiti simptomai. Mokslininkai pastebėjo, kad specialiuose psichologiniuose testuose psichikos pokyčius atspindintys duomenys atsiranda, kai vitamino C kiekis kraujyje yra 1,21–1,17 mg/100 ml, o fiziniai pasikeitimai prasideda vėliau, kai koncentracija krinta iki 0,67–0,14 mg/100ml. Simptomai nepraeina tol, kol visiškai normalizuojamas prarastas vitamino kiekis.

Vitamino B1 (tiamino) trūkumas sukelia vieną rimčiausių psichikos sutrikimų – Vernikės–Korsakovo (Wernicke–Korsakoff) sindromą, išsivystantį sergantiesiems priklausomybe nuo alkoholio. Jis pasireiškia sunkiais atminties sutrikimais dėl mikrokraujosruvų ir smegenų patologijos.

Šio sindromo metu pasireiškia tokie požymiai, kaip:

•   „pirštinių“ ir „kojinių“ tipo neuropatija,
•   dezorientacija ir konfabuliacijos (ligonis prisimena nebūtus dalykus),
•   įvairūs atminties sutrikimai,
•   eisenos sutrikimai,
•   nistagmas.

Vakarų visuomenėje maistui vartojant daug angliavandenių, išsivysto tiamino trūkumas, sukeliantis dirglumą ir hiperaktyvumą vaikams. Esant sunkiai avitaminozei, gali išsivystyti „funkciniai“ (praeinantys) sutrikimai – agresija, kvėpavimo sutrikimai miego metu.
Esama duomenų, kad ir agorafobija vystosi, sutrikus tiamino, niacino (nikotino rūgštis arba vit. B5) ir piridoksino (vit. B6) koncentracijai kraujyje.

Folatų (folio rūgštis, vitaminas M) trūkumas sukelia depresijos simptomus. Tai nustatė 1962 m. Herbert, atlikęs eksperimentą su savimi, laikydamasis dietos be folatų. Mokslininkui sutriko miegas, atsirado irzlumas, nuovargis ir užmaršumas. Neseniai atlikti ir paskelbti tyrimai, kad, gydymą antidepresantais papildant folatais, pagerėja depresijos gydymo rezultatai.

Kitų vitaminų ir mineralų trūkumas. Pablogėjusios nuotaikos priežastis gali būti B12 avitaminozė, jodo ir seleno trūkumas. Su geležies trūkumu siejamas nuovargis, sumažėjęs psichikos ir fizinis aktyvumas bei depresija.

Kenksmingos medžiagos

Sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris (pvz., žuvyje) gali sukelti neurotoksinį poveikį, pasireiškiantį miego, pažintinių funkcijų sutrikimais, agresija, emociniu nestabilumu. Talis sukelia psichozes, traukulius, atminties netekimą.

Alkoholis, kaip ir vaistai, gali būti laikomi natūralios dietos nuodais. Jis gali turėti sunkias/mirtinas ar visą gyvenimą trunkančias pasekmes. Jo poveikis psichikai gana plačiai aprašomas įvairioje medicininėje literatūroje.
Tuo tarpu kiekvienas vaistas turi gydomąjį poveikį tik skiriamas reikiamomis dozėmis, kitaip – jis gali būti ir nuodas.

Gana gerai žinoma, kad kofeinas daro įtaką miegui, budrumui, didina kvėpavimo dažnumą ir gali išprovokuoti nerimą. Jis sukelia ir nutraukimo sindromą – galvos skausmus ir pažintinių funkcijų pablogėjimą.

Medžiagų apykaitos sutrikimai

Jie paveikia galvos smegenų veiklą. Pvz., fenilketonurija (ją pirmasis nustatė Foling 1934 m.). Tai genetinė liga, kai paveldimas fermento fenilalaninhidroksilazės deficitas/nebuvimas, sukelianti aminorūgšties fenilalanino koncentracijos padidėjimą naujagimio kraujyje ir atitinkamai sukelianti smegenų pažeidimus, lemiančius mokymosi sugebėjimų sutrikimus ir traukulius.
Fenilketonurija (pasitaiko 1 iš 15 000 naujagimių) yra viena iš genetinių ligų, nuo kurios veiksmingai apsaugo paprasčiausias dietos laikymasis (žinoma, jei iš karto po gimimo ji yra diagnozuojama). Iš kitų medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie pažeidžia smegenis, reikia paminėti Vilsono (Wilson) ligą (sukelia vario kaupimąsi) ir kai kuriais duomenimis – Alzheimerio ligą.

Demencija ir mityba

Folio rūgšties ir vit. B12 trūkumas (neretai nustatomi sergantiesiems demencija) sukelia pažinimo/kognityvinius sutrikimus senyvo amžiaus žmonėms.
Svarbu tinkamai pasirinkti maistą. Pvz., dėl kanibalistinių papročių, kai yra valgoma žuvusiųjų „gyvybės jėga“, t.y. galvos smegenys (pvz., Papua Naujoji Gvinėja), dėl priono (tai savireplikuojanti baltyminė dalelė; infekcijos veiksnys) poveikio vystosi tremoras, demencija, emocinis nestabilumas, eisenos sutrikimai. Ligos inkubacinis periodas – 14–40 m.

Naujasis Creutzfeldt-Jakob ligos variantas taip pat atsirado (1997 m.) dėl prionų įtakos Kentukio valstijos (JAV) gyventojams, mėgusiems valgyti voveraičių smegenis.
Kai kurie mokslininkai (pvz., John Collinge, 2008) teigia, kad beveik į kiekvieno žmogaus organizmą su maistu patenka prionas, galintis sukelti kempinligę. Visoje maisto grandinėje, ne tik mėsos produktuose, bet ir pyragaičiuose, kuriuose esama iš mėsos gaminamų (želatinos) papildų, yra šis veiksnys. Jo esama ir kosmetikos priemonėse, kuriose vartojamos iš jautienos išskirtos medžiagos.

Diabetas ir šizofrenija

Prognozuojama, kad iki 2025 m. sergamumas cukriniu diabetu (CD) pasaulyje gali padidėti 72 proc. Jau 1897 m. Henry Maudsley pastebėjo, kad CD dažnai susergama šeimose, kuriose sergama ir psichikos ligomis. O 1919 m. Kooy aprašė, kad sergantiesiems šizofrenija padidėja cukraus koncentracija kraujyje. Šiuolaikiniuose tyrimuose pastebėtas ryšys tarp šizofrenijos ir CD, nepriklausantis nuo antipsichotikų vartojimo, nors nurodoma, kad kai kurie antipsichoziniai vaistai didina CD riziką. Kol nebuvo vaistų nuo psichozės (iki 1953 m.), šizofrenijai gydyti pasaulyje buvo plačiai taikomos insulino komos.

Lipidai ir šizofrenija

Mokslininkai nustatė, kad sergantiems šizofrenija ir vartojantiems antipsichotikų padidėja cholesterolio ir trigliceridų koncentracija kraujyje ir 3,7 kartus padidėja metabolinio sindromo rizika.

Omega–3 ir šizofrenija

Nors nėra patikimų įrodymų, tačiau pastebėta (1990 m.), kad omega-3 naudinga sergant depresija, bipoliniu afektiniu sutrikimu (mažina dirglumą) ir šizofrenija (2006 m. tyrimais – nepatvirtinta). Nurodoma, kad jų verta vartoti pacientams, vartojantiems klozapino – pastebėta, kad, vartojant po 10 g žuvų taukų, 22 proc. sumažėja trigliceridų kiekis kraujyje.

Išvados

Taigi neabejotina, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp to, ką mes valgome, ir psichikos sveikatos. Tačiau net ir šiais laikais maisto kokybės bei maitinimosi įpročių poveikis žmogaus psichikos sveikatai nėra pakankamai ištirtas. Žinoma, kad naudingo maisto, taip kaip vaistų, patentuoti negalima, išsamių tyrimų vis dar nepakanka, tad mes patys privalome domėtis, ką valgome ir kas naudinga ar žalinga mūsų organizmui.
 

Gydytoja Alvyda Pilkauskienė   Mityba ir psichikos sveikata