Remiantis 2009 m. ESMO (angl. European Society for Medical Oncology) organizuoto simpoziumo Šveicarijoje, skirto onkologinių ligonių mitybos ypatumams ir sukeliamoms problemoms analizuoti, gairėmis
ĮVADAS
Tarp dažniausių onkologinėmis ligomis sergančių pacientų problemų – mitybos sutrikimai. Juos gali lemti įvairūs veiksniai. Įrodyta, kad nepakankamas gaunamos energijos kiekis gali sumažinti išgyvenamumą, tačiau šiai problemai skiriama vis dar per mažai dėmesio. 2009 m. ESMO (angl. European Society for Medical Oncology) organizuotas simpoziumas Šveicarijoje buvo skirtas onkologinių ligonių mitybos ypatumams ir problemoms analizuoti. Tai dar kartą įrodo, kad ši tema iš tiesų aktuali.
MITYBOS IR ONKOLOGINĖS LIGOS GYDYMO RYŠYS
Onkologinėmis ligomis sergančių ligonių gydymas sukelia daug rūpesčių. Vienas dažniausių – tai mitybos problemos. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, dėl šio sutrikimo kenčia 80 proc. pacientų, o 20–40 proc. mirčių susijusios su mitybos nepakankamumu (1, 2). Ryšys tarp mitybos ir vėžio pirmą kartą fi ksuotas dar 1940 m., eksperimentuojant su pelėmis. 1970–1980 m. pradėta ypač aktyviai ieškoti mitybą gerinančių veiksnių, kurie lemtų geresnę pacientų būklę ir gydymą. Daug tyrimų atlikta ir atliekama siekiant išsiaiškinti mitybos nepakankamumo vaidmenį onkologinio paciento būklei, atsakui į gydymą, naviko progresavimui (3).
Gydymo specifika (taikyta chemoterapija, spindulinė terapija ir kt.) gali nulemti mitybos sutrikimus, tačiau gali veikti ir grįžtamasis ryšys: esant sutrikusiam maitinimuisi, sumažėja gydymo veiksmingumas, ribojamos gydymo metodų galimybės. Jeigu gydymas trunka ilgai arba skiriamas paliatyviai, dažnai pasireiškia mitybos nepakankamumas, kuris lemia svorio mažėjimą (4).
Daugelis klinikinių tyrimų rodo, kad esant normaliam kūno svoriui ir visavertei mitybai ne tik lengviau toleruojamas vėžio gydymas, bet ir sumažėja nepageidaujamų gydymo reakcijų, pooperacinių komplikacijų, pailgėja gyvenimo trukmė
ir pagerėja kokybė (5).
SVARBIAUSIOS MITYBOS NEPAKANKAMUMO PRIEŽASTYS
Su onkologine liga susijęs mitybos nepakankamumas gali būti dėl įvairių priežasčių: dėl organizmo atsako į vėžinį procesą, augančio naviko sukelto lokalaus poveikio, ikivėžinės terapijos (6). Vėžiu sergantiems pacientams dažnai pasireiškia virškinamojo trakto obstrukcija, lėtinis skausmas, vidurių užkietėjimas, virškinimo sutrikimai, nepageidaujami gydymo reiškiniai. Visi šie veiksniai turi įtakos prastai paciento mitybai. Nacionalinis vėžio institutas siūlo apibendrintas mitybos nepakankamumo priežastis: anoreksija ir neoplastinis kacheksijos sindromas. Nustatyta, kad onkologine liga sergantiems pacientams ypač padidėja energijos sunaudojimas, todėl nėra užtikrinamas pakankamas energijos kiekis (7).
Onkologinė liga žmogaus organizmą veikia įvairiai: dėl gydymo pasireiškia nepageidaujami reiškiniai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, jie lemia nepakankamą mitybą, svorio pokyčius. Taip pat atsiranda įvairių metabolinių pokyčių. Gaunamos energijos kiekis neatitinka poreikio, todėl atsiranda riebalų, baltymų, angliavandenių metabolizmo sutrikimų, galinčių nulemti anoreksiją, kuri yra pagrindinė kacheksijos sindromo priežastis. Dėl visų šių paminėtų veiksnių krinta svoris, kuris vėliau gali turėti įtakos gydymo parinkimui (8, 9).
Anoreksija gali būti diagnozuojama nustatant onkologinę ligą, ypač jei procesas
įsisenėjęs, taip pat gali pasireikšti vėlesnėmis vėžio stadijomis. Svarbus nepakankamos mitybos veiksnys yra kacheksija. Tai organizmo išsekimas, kuris pasireiškia bendru fi ziniu silpnumu, mažėjančiu svoriu, raumenų ir riebalų mase, apetito stoka, pykinimu, nuotaikos blogėjimu ir dėl to nenoru valgyti. Sindromas dažniau pasireiškia sergantiems plaučių, kasos, viršutinės dalies virškinamojo trakto vėžiu, rečiau – krūties ar apatinės dalies virškinamojo trakto vėžiu.
Nustatyta, kad leptino sumažėjimas ir grelino padidėjimas, būdingi onkologiniams ligoniams, turi įtakos mitybos nepakankamumui ir didesniam energijos poreikiui, esant ramybės būsenos. Ilgainiui tai nulemia kacheksiją. Šį sindromą reikėtų įtarti, jeigu pacientas per šešis mėnesius nuo diagnozės nustatymo neteko daugiau kaip 5 proc. kūno masės (8, 10). Sindromas dažnesnis vaikams ir vyresniems asmenims, taip pat sergantiems išplitusia onkologine liga.
Siekiant šalinti šiuos sutrikimus, anoreksiją ir kacheksiją, kurios dažnai pasireiškia kartu, geriausia rinktis kompleksinį gydymo būdą. Tam būtinas įvairių sričių specialistų bendradarbiavimas, užtikrinta ankstyva onkologinės ligos ir jos nulemtų neoplastinių sindromų diagnostika, tinkamai parinktas mitybos planas ir fiziniai pratimai. Taip pat būtina gydyti anemiją, uždegimą, individualiai parinkti slaugos priežiūrą (9, 10, 18).
NEPAKANKAMA MITYBA IR PSICHOLOGINĖ PACIENTO BŪKLĖ
Nevisavertė onkologinio ligonio mityba dažnai diagnozuojama, kai smarkiai keičiasi svoris. Tai gali nulemti blogesnį atsaką į gydymą, prastesnę gyvenimo kokybę, trumpesnį išgyvenamumą ir, žinoma, – didesnes gydymo išlaidas. Pastebėta, kad tokie pacientai jaučia ir didesnę psichologinę įtampą.
Kanados mokslininkai atliko tyrimą su 213 pacientų, kuriems buvo diagnozuota onkologinė liga. Nustatyta, kad psichologinio diskomforto augimas statistiškai reikšmingai susijęs su prasta mityba (r=0,17, p=0,01), ypač su svorio netekimu (r=0,18645, p=0,064). Taip pat įrodyta, kad dėl krintančio svorio ir besikeičiančios išvaizdos pacientai atsiskiria nuo aplinkinių, jaučiasi nelaimingi ir ilgainiui gali susirgti depresija. Dėl minėtų psichologinių problemų pacientai nenoriai valgo, neturi apetito. Tai dar labiau sekina, svoris nepaliaujamai
mažėja, taip pat prastėja gydymo veiksmingumas. Mokslininkai priėjo išvadą, kad būtina stebėti mitybą ir svorio pokyčius, siekiant geresnės onkologinio paciento psichologinės būklės ir veiksmingesnio gydymo (11).
RACIONO ĮTAKA MITYBOS NEPAKANKAMUMUI
Taigi, mityba yra labai svarbus veiksnys tiek gydymui, tiek visaverčiam onkologinio ligonio gyvenimui. Tačiau retai atsižvelgiama į ligonio gyvenamąją vietą, ją siejant su maisto raciono skirtumais. Rumunijos mokslininkai iškėlė hipotetinį klausimą: ar skirtingas miesto ir kaimo racionas lemia onkologinio gydymo veiksmingumą?
Tyrimu buvo lyginama, kokią įtaką turi skirtingas racionas svorio pokyčiams ir anemijai. Kaime gyvenančių tiriamųjų grupėje buvo užfiksuotas spartesnis svorio kritimas negu gyvenančių mieste. Skirtingo raciono įtakos anemijai atsirasti neužfiksuota. Detaliau aiškinantis šiuos skirtumus, reikalingi tolesni ir didesnio masto tyrimai (12).
Šveicarų mokslininkai rekomendavo sudaryti dietą, kuri užtikrintų pakankamą energijos kiekį, reikalingą onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad įprastas Šveicarijos ligoninių maistas suteikia tik apie pusę reikalingos energijos. Todėl rekomenduojama, pasitelkus dietologą, sudaryti individualios mitybos planus (13).
Nustatyta, kad stacionarizuotiems pacientams nepakanka baltymų kiekio, o jo stoka lemia ilgesnį žaizdų gijimą, silpnesnę imuninę sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, bendrą silpnumą, apatiją. Daugybė pacientų jau stacionarizavimo metu būna išsekę ir dar labiau išsenka dėl nepakankamo energijos kiekio gydymo įstaigose. Žinotina, kad baltymų nepakankamumas dažnesnis vyresniems pacientams. Į šiuos veiksnius būtina atsižvelgti koreguojant maitinimo planą (14).
ANOREKSIJOS IR KACHEKSIJOS SINDROMO DIAGNOSTIKA
Atliekant daugybę tyrimų užfi ksuota itin dažna nevisavertė mityba tarp onkologinių pacientų. Todėl rekomenduojama atidžiai stebėti mitybos įpročių kaitą gydymo metu, kad būtų galima kuo anksčiau pastebėti jos trūkumą. Deja, apibrėžtų metodikų, kaip tai daryti, nėra (15). Tačiau pacientų mitybą galima vertinti įprastais metodais: apžiūra ir antropometriniai tyrimai (kūno masės, odos raukšlių apimties, dilbio apimties vertinimas). Kaip minėta, įtarti šią ligą reikėtų, jeigu pacientas per pusę metų neteko daugiau kaip 5 proc. kūno masės. Nutukusiems
pacientams taikomas 10 proc. limitas. Nurodoma, kad dėl kacheksijos netenkama ne tik riebalų, bet ir raumenų masės, todėl sutrinka įvairių elementų pusiausvyra.
Taip pat atliekami laboratoriniai tyrimai. Vienas iš pagrindinių – serumo albumino koncentracijos apskaičiavimas. Nustatyta, kad baltymo albumino koncentracija sumažėja daugiau kaip 80 proc. onkologinėmis ligomis sergančių ligonių (16, 20).
MITYBOS REKOMENDACIJOS
Tinkamai parinktas racionas prieš gydymą, chemoterapijos metu ar po jos gali sumažinti nepageidaujamus reiškinius ir sustiprinti organizmą. Tam, kad būtų užtikrintas pakankamas gaunamos energijos kiekis, reikia pasirinkti naudingų medžiagų prisotintus produktus, kuriuose yra vitaminų, mineralų, baltymų, angliavandenių, vandens (18). Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų mityboje dažniausiai trūksta baltymų, tiaminų (vitaminas B1), riboflavinų (vitaminas B2), nikotino, folio rūgšties, K+ jonų (20).
Šveicarijoje vykusiame simpoziume savo atliktą tyrimą pristatė Meksikos mokslininkai, jie pateikė mitybos rekomendacijas, kaip sumažinti chemoterapijos nepageidaujamą poveikį (pykinimą, vėmimą, kurio įtaka labai svarbi svoriui). Rekomenduojama:
• valgyti dažnai, tačiau mažomis porcijomis,
• nevartoti skysčių (ypač alkoholinių) valgant;
• valgyti aplinkos temperatūros maistą,
• valgyti ir kramtyti lėtai,
• valgyti skrudintą duoną,
• daugiau vartoti šaltų šviežių sulčių,
• maistą ruošti su imbierais,
• vengti saldaus, kepto, riebaus maisto (17).
Jeigu pacientas negali valgyti pats, reikia užtikrinti parenterinį maitinimą, kuris užtikrintų būtinų maisto medžiagų poreikį (19). Parenterinis maitinimas pagerina organizmo atsaką į onkologinį gydymą, sustiprina imuninės sistemos būklę.
Atlikus tyrimą, kuriame onkologine liga sergantys vaikai buvo maitinami parenteriniu būdu, po 28 dienų fiksuotas kūno masės padidėjimas, atsikūrusi albumino ir transferino koncentracija (20). Lyginant parenteriškai maitintus pacientus su tais, kurie maitinosi patys, nustatyta, kad pirmiesiems greičiau ir optimaliau užtikrinamas reikiamas kalorijų, baltymų ir kitų būtinų medžiagų kiekis.
APIBENDRINIMAS
Remiantis atliktu tyrimu, nustatyta, kad gaunamas didesnis energijos kiekis padidina vidutinį išgyvenamumą 480 dienų, o nepakankamas energijos kiekis – sumažina 331 diena (8).
Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai negali tinkamai maitintis ne tik dėl tiesioginių ligos padarinių, bet ir dėl nepageidaujamo gydymo poveikio: pykinimo, vėmimo, virškinimo sutrikimų, burnos gleivinės pažeidimų, skausmų, psichologinės būsenos.
Tinkamai nereaguojant į prarastą kūno svorį, gali išsivystyti mitybos nepakankamumas. Todėl ligoniai jaučia dar didesnį silpnumą, nuovargį, didėja imlumas infekcijoms, mažėja gydymo galimybės ir veiksmingumas.
Todėl būtina atkreipti dėmesį į paciento mitybą, laiku pastebėti jos nepakankamumą ir pasitelkus įvairių sričių specialistus šią problemą spręsti.
Parengė: Dainora BUTKUTĖ,
Kazys BUTKUS.
Žurnalas Internistas