Ar egzistuoja tokia sveikatos priežiūros sritis – moterų sveikata? Ar sveikatos problemos nėra visiems vienodos? „Ne“, – sako specialistai ir vardija skirtumus tarp moterų ir vyrų organizmo.
Kaip padėti moterims kuo ilgiau išlikti sveikoms ir išvengti ligų? Komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos profesorė Rūta Babarskienė.
„Rūpinamės savo vyrais, mylime juos, bet ateina laikas, kai vyras turėtų ateiti pas šeimos gydytoją ir pasidomėti, kaip kuo ilgiau šiame gyvenimo kelyje išlaikyti savo vaikų motiną“, – įsitikinusi prof. R.Babarskienė.
Europoje moterys gyvena vidutiniškai 6 metais ilgiau nei vyrai, Lietuvoje – apie 11 metų, tačiau per tuos papildomus gyvenimo metus jų aktyvumas gana ribotas. Ypač blogėja moterų sveikata klimakteriniu periodu, jų sergamumas lėtinėmis ligomis ima sparčiai didėti ir pasiveja vyrų.
Europoje 55 proc. mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų ištinka moteris, o didesnė rizika sirgti pasireiškia vyresnėms kaip 50-ies metų moterims. Tačiau tik trečdalis moterų žino, kad širdies ligos didžiausia jų sveikatos problema, ir dauguma iš jų nesieja šios sveikatos problemos su rizikos veiksniais, tokiais kaip cholesterolio ir arterinio kraujospūdžio padidėjimas, su asmenine išeminės ligos išsivystymo rizika.
„Moteriškos“ ligų priežastysKuo skiriamės nuo vyrų? Turime anatomijos skirtumų – kairiojo skilvelio masė 10 proc. mažesnė negu vyrų, siauresnės ir smulkesnės vainikinės arterijos. Skiriasi gyvenimo būdas, ligų simptomai, socialiniai ypatumai. Be to, skiriasi rizikos veiksnių įtaka moteriai, palyginti su vyrais. Gyvenimo kelyje besikeičiantys hormoniniai pokyčiai skatina tam tikrų specifinių ligų atsiradimą.
Rizikos sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) veiksniai visiems žinomi, tačiau moterims reikėtų atkreipti dėmesį į sistolinį kraujo spaudimą, taip pat didesnė tikimybė sirgti šiomis ligomis yra sergančiosioms cukriniu diabetu (CD), nustatytas ryšys tarp svorio pokyčių ir didelio tankio cholesterolio. Neužtenka ištirti paprasto cholesterolio, reikia atlikti išsamią lipidogramą ir įvertinti, kiek yra „gerojo“ didelio tankio cholesterolio.
Sergančioms CD moterims mirties rizika padidėja daug daugiau negu vyrams. Jeigu išemine širdies liga (IŠL) sergantiems vyrams mirties rizika didėja iki 3 kartų, moterims – iki 7. Be to, persirgusiai miokardo infarktu (MI), insultu moteriai, kuriai diagnozuotas CD, pakartotinio įvykio rizika padidėja 2 kartus.
Apie rūkymo žalą kalbame daug: rūkymas ir kontraceptikai moterims didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Ligos iki menopauzės ir poPomenopauzės periodu didėja aterosklerozės progresavimo, CD išsivystymo, arterinės hipertenzijos (AH) rizika, pradeda varginti sąnarių skausmai, osteoporozė ir kitos ligos.
Endotelis – plonytė plėvelė, išklojanti širdies, kraujagyslių, limfagyslių vidinį paviršių. Endotelis išskiria medžiagas, reguliuojančias kraujagyslių tonusą ir struktūrą.
Atlikti tyrimai įrodė, kad moterims, kurioms nustatyta endotelio disfunkcija ir kurioms dar neišsivystė kraujagyslių stenozė (susiaurėjimas), didėja kardiovaskulinių įvykių tikimybė, dažniau išsivysto CD, AH, padidėja kraujospūdis, kuris savo ruožtu didina visas širdies ir kraujagyslių komplikacijas. Taigi endotelio disfunkcija yra labai svarbus klinikinis požymis, nes, kalbant apie moteris, dažnai tik endotelio disfunkcija galime paaiškinti atsiradusius klinikinius išeminės širdies ligos simptomus.
Gydyti gana sunkuDėl skirtingų patogenetinių išeminės širdies ligos išsivystymo mechanizmų moteris neretai gydyti yra gana sunku, ir jų gydymo rezultatai nėra geri. 63 proc. staiga mirusių nuo IŠL moterų prieš tai nebuvo klinikinių simptomų, 42 proc. moterų ir 24 proc. vyrų po MI miršta per pirmuosius metus.
Susirūpinimą kelia tai, kad apie 35 proc. išeminių sindromų moterims būna neatpažinti ar nedokumentuoti, nes pačios moterys ar jas gydantys gydytojai neteisingai vertina nusiskundimus.
Kiekvienais metais turime tūkstančius pacienčių, kurioms pasakome, kad joms nėra ryškios IŠL, ir negydome. Nors dabartiniai klinikiniai tyrimai rodo, kad ir nesant angiografinių matomų obstrukcinių vainikinių arterijų pažeidimų, joms įvyksta koronariniai įvykiai. Todėl svarbu anksti diagnozuoti IŠL, aktyviai gydyti ir rekomenduoti antrinės profilaktikos priemones moterims.
Gydymo ypatumaiMoterys šiek tiek kitaip reaguoja į medikamentus, skiriasi nepageidaujami poveikiai ir rizikos dažnis joms siejasi su gydymu hormonais. Kodėl taip svarbu, kad menopauzės periodu moterys būtų gydomos endotelio funkciją gerinančiu vaistu? Todėl, kad statistika byloja, jog pusei moterų angininių skausmų priežastis gali būti endotelio disfunkcija.
AH – dar viena moterų problema, kuriai didelę įtaką daro endotelio funkcija. Dar viena AH išsivystymo priežastis moterims – lėtinis simpatinis hiperaktyvumas, lėtinis stresas. Dėl to vystosi kraujagyslių susiaurėjimas, didėja širdies susitraukimo dažnis ir galiausiai pasireiškia AH.
Padidėjęs AKS ir cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, CD, psichosocialinis stresas, padidėjusi klubų-liemens apimtis, netinkama mityba, nepakankamas fizinis krūvis – visa tai IŠL rizikos veiksniai.
Visame pasaulyje plačiai kalbama apie šią aktualią problemą – didėjantį moterų sergamumą ŠKL. Jau dabar moterys, ypač vyresnio amžiaus, pagal sergamumo ir mirštamumo nuo ŠKL rodiklius pasivijo ir netgi aplenkia vyrus. Tiesa, prieš keletą metų priimtos Moterų kardiovaskulinių ligų prevencijos gairės turėtų padėti kovoti su didėjančiu moterų sergamumu ŠKL.