Nepageidaujami poveikiai, ypač kosulys, mažina pacientų pasitenkinimą gydymu, ga-li būti net pavojingi gyvybei. Nuo 1995 m. naudojamas alternatyvus RAAS blokavimo metodas angiotenzino II (I tipo) receptorių blokatoriais (ARB). Tyrimais įrodyta, kad šios grupės preparatų veiksmingumas yra panašus į kitų antihipertenzinių vaistų, jie yra itin gerai toleruojami. Vis daugėjant įrodymų apie RAAS blokavimo naudą, specialistai siūlo, kad AKFI ir ARB galėtų būti pirmaisiais antihipertenziniais vaistais. Dabar arterinės hipertenzijos gydymui yra vartojami 7 ARB grupės preparatai, kurių naujausias – olmesartano medoksomilis.
Angiotenzino II 1-ojo tipo (ATI) receptoriai sąlygoja pagrindinį angiotenzino veikimą – AKS, elektrolitų ir vandens pusiausvyros, hormonų sekrecijos bei inkstų funkcijos re-guliavimą. Visi angiotenzino II receptorių blokatoriai, selektyviai blokuodami ATI receptorius, slopina renino-angiotenzino sis-temą. Tyrimai rodo, kad ARB veiksmingai sau-go nuo širdies nepakankamumo vystymosi, išeminio insulto bei gali būti naudingi pirmi-nei ir antrinei prieširdžių virpėjimo prevencijai. 1990 m. sukurtas pirmasis ARB grupės vaistas – losartanas. Olmesartano medoksomilis yra naujausias šios vaistų grupės preparatas.
Šis provaistas žarnyne greitai netenka esterio grupės ir virsta aktyviu metabolitu – olmesartanu. Maksimali vaisto koncentracija kraujyje, išgėrus vaisto, susidaro po 1–3 val. Vaisto gyvavimo pusperiodis yra palyginti ilgas – 10–15 val., todėl galima pasiekti efektyvią 24 valandų AKS kontrolę, skiriant vienkartinę vaisto paros dozę. 60% vaisto pašalinama per žarnyną, 40% – per inkstus. Olmesartanas nesąveikauja su kitais ligos klinikai svarbiais vaistais, pvz., digoksinu, varfarinu, skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais. Kitaip nei kiti ARB, olmesartano medoksomilis nėra me-tabolizuojamas citochromo P450 fermentų sistemos.
2001 m. paskelbti 7 daugiacentrių randomi-zuotų placebu kontroliuojamų dvigubai ak-lų tyrimų, atliktų trijuose JAV ir keturiuose Europos centruose, metaanalizės duomenys. Tyrimuose dalyvavo 2 693 pacientai. Pagrindi-nis pacientų įtraukimo į tyrimus kriterijus buvo diastolinis arterinis kraujo spaudimas (dAKS) sėdint, didesnis nei 100 mmHg ir mažesnis nei 115 mmHg. 2 145 pacientams buvo skiriamas olmesartano medoksomilis, paros dozė buvo 2,5–80 mg. Likusiems 548 pacientams skirta placebo. Gydymo trukmė – 6–12 savaičių. Tyrimų rezultatai parodė, kad olmesartano medoksomilis, skiriant bet kurią vaisto dozę, veiksmingai sumažino sistolinį (sAKS) ir diastolinį arterinį kraujo spaudimą. Antihipertenzinis vaisto poveikis priklausė nuo vaisto dozės: skiriant 20 mg per dieną vaisto sAKS ir dAKS sumažėjo atitinkamai 12,2 ir 15,1 mmHg, o skiriant 40 mg – atitinkamai 13,1 ir 17,6 mmHg. Olmesartano medoksomilis buvo gerai toleruojamas, nepageidaujamų poveikių olmesartano ir placebo grupėse buvo pana-šiai, jų priklausomybė nuo vaisto dozės nenu-statyta.
Dažniausi nepageidaujami olmesartano poveikiai buvo galvos skausmas, svaigimas,viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir į gripą panašūs simptomai. Sauso kosulio dažnis ol-mesartano ir placebo grupėse buvo panašus – atitinkamai 0,9% ir 0,7%, bet ženkliai mažesnis nei AKFI grupėse (iki 39%). Taip pat nėra nu-statytas olmesartano poveikis laboratorinių tyrimų rodikliams.
Visų tyrimų rezultatai rodo, kad olmesarta-no medoksomilis yra efektyvus geriamasis antihipertenzinis vaistas, veiksmingai maži-nantis ir sistolinį, ir diastolinį arterinį kraujo spaudimą. Vaisto poveikis išlieka 24 valandas, todėl jį pakanka skirti kartą per dieną. Olme-sartano medoksomilis retai sukelia šalutinių poveikių. Remiantis klinikiniais vaisto farma-kodinamikos ir veiksmingumo tyrimais, reko-menduojama vienkartinė 20 mg vaisto dozė; jei reikia, ši dozė gali būti padidinta iki 40 mg per parą.

Parengė gyd. Silvija Bučytė