Kūno kultūros akademijos Sporto medicinos ir kineziterapijos katedros dėstytoja dr. Rasa Bacevičienė

 

Nugaros skausmų problema aktuali visiems, dirban­tiems sėdimą darbą. Jų tikimybę didina darbo vietų neer­gonomiškumas, fizinės veiklos trūkumas,naktinisdarbas,nuolatinė nervų įtampa, stresai, nualinantys nervų siste­mą. Dėl nuolatinės raumenų įtampos atsiranda kiekvieną dieną didėjantis lėtinis raumenų nuovargis ir lėtinis rau­menų uždegimas, sukeliantis skausmą.

Vienintelė išeitis norint išvengti nugaros skausmų – pa­didinti fizinį aktyvumą

Beveik pusė visų nugaros skausmų atsiranda dėl nuga­ros raumenų pertempimo. Ypač tai būdinga sėdimą darbą dirbantiems žmonėms. Dažniausiai sėdima netaisyklin­gai, tuomet vienos pusės nugaros raumenys labiau išsi­tempia nei kitos.

Stuburui judėti padeda raumenys, o svarbiausią vaid­menį atlieka gilieji nugaros raumenys. Jie yra išsidėstę abi­pus stuburo slankstelių. Būtent jie formuoja stuburą, nuo jų būklės priklauso ir laikysena bei stovėsena.

Tik nuolatinė aktyvi fizinė veikla gali užtikrinti,kad raumenys būtų stiprūs, išlaikytų stuburą vertikalų. Deja, kaip rodo daugelis mokslinių tyrimų, tik mažos dalies žmonių stuburas taisyklingai susiformavęs.

Raumuo stiprėja tik tada, kai dirba – susitraukinėja. Jei fizinė veikla nepakankama, raumenys silpsta, praranda tonusą. Todėl dirbant sėdimą darbą būtina kasdien atlikti pratimus, skirtus pečių juostai, nugarai, tempimo prati­mus.

Ilgiau pasėdėjus reikia padaryti bent kelių minučių per­trauką ir atlikti keletą pratimų. Tai aktyvina raumenis, ge­rina jų kraujotaką, stuburo tarpslanksteliniams diskams ir kremzlėms padeda atgauti prarastą vandens kiekį.

Reikia susikurti ergonomišką darbo vietą – parinkti tin­kamą kėdę pagal ūgį, pagal stuburo išlinkimus.

 

Tempimo pratimai

 

Jie tinka ir darbo pertraukėlių metu

  • Atsistojus kiek galima labiau kelti rankas į viršų ko nors siekiant, tuo pat metu koją kiek galima moti atgal.

  • Atsigulus ant pilvo kiek įmanoma tempti rankas į priekį, kojas – atgal. Taip, kad būtų jausmas, lyg kas nors temptų už rankų ir kojų.

  • Atsiklaupus kiek įmanoma lenktis į priekį.

  • Atsigulus ant nugaros, pritraukti kelius prie krūti­nės, apkabinti, susiriesti į kamuoliuką, bet nekelti galvos ir nugaros nuo žemės.

Jei nėra galimybės visų tų pratimų daryti pakaitomis, per­traukėlės metu reiktų atlikti bent vieną iš jų. Norint, kad būtų rezultatas, išsitempus reikia pabūti nors 6 sekundes. Tada pa­ilsėti ir vėl kartoti, iš viso 4–5 kartus.

Naudinga ką nors pasitiesus pagulėti ant grindų, ištempti ir atpalaiduoti raumenis. Taip jie geriausiai pailsi.

 

Ūminio skausmo gydymas

 

Kai atsiranda ūminis skausmas, pratimų bent 5 die­nas reikėtų nedaryti.

Skausmą veiksmingai gydo fizioterapija.

Skausmo paūmėjimo periodu gali būti gydoma me­dikamentais. Jie slopina skausmą, bet nepašalina prie­žasties. Jei problema yra silpni raumenys ar jų asimet­rija, nugaros skausmai vis tiek kartosis. Todėl reikia nepamiršti fizinių pratimų būtinybės numalšinus pa­ūmėjusį skausmą.

Uždegimą reiktų slopinti nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo – „Nimesil“, „Dicloberl retard“. „Dicloberl re­tard“ yra saugesnis už kitus diclofenakus, nes kapsulės viduje esančios mikrogranulės yra dengtos eudragito sluoksniu.

Jei skausmas nestiprus, sukeltas raumenų įtempimo dėl netaisyklingos padėties, puikiai padeda greitai vei­kiantis tepalas „Fastum gel“.

Skeleto raumenų spazmus atpalaiduoja selektyvus centrinio poveikio miorelaksuojamasis preparatas „Mydocalm“.

Nuo nugaros skausmo anksčiau buvo naudojami te­palai su bičių ar gyvačių nuodais. Bet vartojant jų ne­retai kyla daug problemų. Visų pirma, yra daug jiems alergiškų žmonių. Be to, neretai nuo tokių tepalų užsi­kemša poros, atsiranda folikulitai, dermatitai.

Jei skausmai išprovokuoti nuovargio, nuolatinės įtampos, reiktų pavartoti B grupės vitaminų.

 

Pagrindinė profilaktikos prie­monė – raumenų stiprinimas

 

Norint išvengti nugaros skausmų reikia bent 3–4 kar­tus per savaitę daryti pratimus, sustiprinančius stuburą prilaikančius raumenis.

Labai svarbu pratimus daryti reguliariai, krūvį didin­ti pamažu, nesukelti skausmo.

Paaštrėjus negalavimui, kai menkiausias judesys su­kelia skausmą, suteikti stuburui ramybę. Iš naujo prati­mus pradėti tik tuomet, kai skausmas nurimsta.

Labai naudingi tempimo pratimai: gimnastikos suole­lis, prisitraukimai, kabėjimas.

Tinkamiausias nugarai sportas – plaukiojimas. Tai daryti reiktų bent kartą per savaitę šiltame vandenyje (šaltas vanduo gali išprovokuoti raumenų spazmus ir paaštrinti ligą). Vasarą nepaprastai naudinga plaukioti tekančiame upės vandenyje ar jūroje, nes tai kartu yra ir viso kūno masažas.

Labai naudinga sauna – karštyje pagerėja tarpslanks­telinių diskų kraujotaka, į juos geriau patenka maisto medžiagos. Ji netinka, jei yra širdies ir kraujagyslių sis-temos negalavimų.

Realią pagalbą suteikia kvalifikuotas masažas. Kartą per pusę metų reikalingas 15–20 masažų kursas. Jis su­mažina uždegimo vietų pabrinkimus, šalina raumenų spazmus, gerina kraujotaką.

 

Parengė Dalia Urbonienė