Odos grybelių infekcija: šiuolaikinis gydymas

 Epidemiologija

Apskaičiuota, kad odos grybelių infekcijos rizika siekia 10–20 proc. Europoje ši infekcija lemia apie 48 proc. visų odos ligų, o JAV yra antroji pagal dažnumą odos liga po spuogų. Odos grybelių ligomis serga įvairaus amžiaus žmonės. Plaukuotosios galvos dalies grybeliu dažniausiai serga vaikai, kojų tarpupirščių ir odos raukšlių – jauni žmonės, o nagai dažniau pažeidžiami vyresnio amžiaus žmonėms. Tokius sergamumo ypatumus lemia epidemiologiniai veiksniai, imuniniai organizmo savitumai ir kitos priežastys. Pavyzdžiui, vaikai glaudžiau bendrauja su gyvūnais, jauni žmonės fiziškai aktyvesni, sportuoja, patiria traumas, lankosi baseinuose, pirtyse. Vyresni asmenys turi prastesnę kraujotaką, silpnesnę imuninę sistemą, jie dažniau serga lėtinėmis ligomis, kurios nusilpnina organizmą.

 

Odos grybelių infekcijos rizika didesnė asmenims, sergantiems lėtinėmis odos, nagų, plaukų ligomis, sisteminėmis ligomis, cukriniu diabetu, periferine neuropatija, gydomiems imunosupresiniais vaistais. Infekcijos riziką didina aplinkos drėgmė, gausus prakaitavimas, uždaros avalynės ir ankštų drabužių dėvėjimas, traumos, prasta kūno higiena. Odos grybelių infekcija plinta trimis būdais: nuo žmogaus žmogui (antropofilinė mikozė), nuo gyvūno žmogui (zoofilinė mikozė) ar iš dirvožemio žmogui (geofilinė mikozė). Dažniausiai grybelių infekcijos šaltinis būna sergantis žmogus. Žmogus žmogų gali užkrėsti dviem būdais: tiesioginiu, per sąlytį (tai pasitaiko retai) ir netiesioginiu, pavyzdžiui, naudojantis užsikrėtusio asmens daiktais (rankšluosčiais, batais, šlepetėmis ir kt.).

 

Patogenezė

Daugelis odos grybelių (dermatofitų) pažeidžia viršutinį odos sluoksnį (epidermį), gleivines ar odos priklausinius, todėl nesukelia žmogui nepatogumų ar ligos simptomų ir nesutrikdo sveikatos. Vis dėlto dermatofitija gali būti pavojinga kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, imunosupresinės būklės asmenims, sergantiems cukriniu diabetu ir kt. Jiems grybelių sukelti odos pažeidimai gali būti netipiški, sunkesni, net agresyvios eigos: infekcija gali išplisti, pažeisti gilesnius audinius, suformuoti poodinių abscesų. Už dermatofitines pavojingesnės mielių ir pelėsinių grybelių infekcijos. Jos gali plisti į giliuosius odos sluoksnius ar netgi vidaus organus (kvėpavimo takus, virškinimo traktą) ir sukelti sunkiai gydomas ligas. Odos grybelių infekcija skiriama į paviršinę, poodinę, sisteminę, oportunistinę.

 

Komentuoti

Rašyti komentarą ...

Atšaukti