Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (LSMUL KK) – viena didžiausių daugiaprofilinių gydymo įstaigų Lietuvoje, kurioje ne tik diegiamos inovacijos, bet ir nepamirštamos ilgametės tradicijos. Čia stengiamasi rūpintis ne tik pacientais, bet ir darbuotojais, siekiama suteikti aukščiausiojo lygio paslaugas, sudaryti geriausias sąlygas dirbti, mokytis, tobulėti.
Onkologija – viena sparčiausiai besivystančių medicinos sričių. Norint žengti koja kojon su naujovėmis, būtina taikyti mokslo laimėjimus ir pažangias technologijos, užtikrinti ne tik veiksmingą gydymą, bet ir komfortišką aplinką. Kauno klinikų Onkologijos klinika įkurta 1997 metais, o Onkologijos ir hematologijos klinikai – 8 metai. Per šį laiką įvyko nemažai pokyčių, kurių daugelį inicijavo klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.
Kaip sekasi vykdyti nelengvą misiją, kuo gyvena LSMUL KK onkologai, kaip vykdoma onkologinė pagalba? Kalbamės su prof. E. Juozaityte.
Prašome papasakoti, kokiomis onkologijos aktualijomis šiandien gyvenate jūs ir jūsų vadovaujama klinika?
Onkologija LSMUL KK vystoma pagal universitetinį onkologijos modelį, kai integruojamas mokslas, mokymas ir klinikinė praktika. Tad ir mūsų aktualijos yra susijusios su šiais trimis aspektais, nes visas kolektyvas dalyvauja ir mokslinėje, ir pedagoginėje, ir praktinėje veikloje. Noriu pasidžiaugti, kad pavyko suburti jaunų energingų gydytojų ir mokslo darbuotojų kolektyvą, kad sėkmingai bendradarbiaujame su kitomis gydymo ir mokslo įstaigomis, plečiame onkologinę pagalbą mūsų šalies pacientams.
LSMUL KK – didžiulė ligoninė, kurią pavadinčiau daugiadalykiniu onkologijos centru, nes praktiškai visos ligoninės profilinės klinikos (kurių yra 38) dirba drauge teikdamos onkologinę pagalbą. Visos jos dalyvauja tiek diagnozuojant onkologines ligas, tiek jas gydant. Jeigu į priekį juda kuri nors viena sritis, ji paskui save traukia ir visas kitas. Pavyzdžiui, teikiant individualizuotą onkologinę pagalbą, neišvengiamai tobulėja ir vystosi laboratorinės tarnybos, molekulinė biologija, ir t. t.
Ligoninė patraukli savo infrastruktūra. Joje yra puikios diagnostikos, gydymo galimybės, pakankamas pacientų ir mokslo personalo skaičius, tad sėkmingai bendradarbiaujame su įvairiais universitetų padaliniais, kitais universitetais, užsienio partneriais. Smagu, kad ligoninė sudaro galimybes siekti karjeros, ypač jaunimui. Tai iš tikrųjų yra stipri varomoji jėga, kuri leidžia sutelkti jaunus žmonės, kad jie galėtų realizuoti save tiek mokslo veikloje, tiek klinikinėje praktikoje.
Medicinos personalo darbo krūvis yra didelis, susiduriama su perdegimo problema, nuovargiu, psichologinėmis problemomis. LSMUL KK – novatoriška ligoninė, nes joje psichologinė pagalba teikiama ne tik pacientams, bet ir darbuotojams. Svarbu, kad ligoninė atsigręžia ne tik į sergančiuosius, bet ir į gydytojus, slaugytojus. Klinikose yra galimybė sportuoti, o plėtros vizijoje numatyta daugybė priemonių, kurios turėtų užtikrinti, kad įstaiga taptų dar patrauklesnė ir žmonės norėtų čia dirbti. Klinikose dirba daug jaunų žmonių, tad turime sudaryti jiems sąlygas patenkinti savo ambicijas. To siekdami, šiandien vykdome įvairius organizacinius pokyčius. Taigi gyvename gerųjų permainų laikais.
Klinikinę veiklą vykdome tiek pagrindinėje LSMUL KK ligoninėje, tiek filiale – Onkologijos ligoninėje. Gydytojai dirba rotuodami tarp pagrindinės ligoninės ir filialo. Tai leidžia lygiagrečiai kelti kompetenciją ir teikti vienodo lygio paslaugas.
Prašome plačiau apžvelgti iššūkius ir mokslo, mokymo ir gydymo laimėjimus.
Kalbant apie mokslo vystymą, Onkologijos ir hematologijos klinika ir Onkologijos mokslo laboratorija (toliau – Klinika) stipriai pasistūmėjo į priekį. Noriu priminti, kad 2011 metais LSMU įsteigtas Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Onkologijos institutas (OI). Jį sudaro Onkologijos ir hematologijos klinika ir Onkologijos mokslo laboratorija.
Svarbus ir reikšmingas Klinikos pasiekimas mokslo ir inovacijų srityje – praėjusiais metais kovo mėnesį startavęs INSPIRE projektas Horizon 2020. Projektą vykdo 17 dalyvių konsorciumas, jungiantis visus Europoje veikiančius protonų terapiją teikiančius ir plėtojančius šios skirties mokslinę veiklą centrus. OI didžiulė garbė jame dalyvauti. Protonų centro neturime, bet dalyvaujame radiobiologijos srities mokslinėje programoje. Dirbame su ląstelių kultūromis. Užduotis – išsianalizuoti molekulinius pagrindus, kodėl vėžio ląstelės įgyja atsparumą jonizuojamajai spinduliuotei, išsiaiškinti, kad galbūt tokiais atvejais labiau paveikiantis būtų protonų pluoštas.
Taip pat vykdome Lietuvos mokslo tarybos (LMT) mokslininkų grupių projektus, 2 projektus su CERN, o tai šiandien yra labai aktualu ir šiuolaikiška. Mūsų instituto mokslininkai nagrinėja krūties ląstelių atsparumo radioterapijai molekulinius mechanizmus, ieško naujų biožymenų galvos ir kaklo vėžiu sergantiems pacientams, siekdami individualizuoti jų gydymą, taip pat bando nustatyti įvairių tiriamųjų medžiagų poveikį ląstelių radiojautrumui ir siekia jį padidinti. Darbas vyksta sėkmingai. Tikimės gerų rezultatų.
Antra kryptis – mokymas. LSMU, įvesdamas probleminį mokymą, įdiegė nemažai naujovių, ir tai visus dėstytojus nuolat skatina ugdyti edukacinę kompetenciją. Probleminis mokymas numato daugiau savarankiškumo, diskusijų, studentų ir gydytojų bendradarbiavimo, aptarimo, išvadų drauge priėmimo. Visa tai ugdo naują gydytojų kartą. Mokosi ne tik studentai, bet ir dėstytojai, kuriems suteikiama daug naudingos informacijos, pavyzdžiui, žinių apie skirtingų kartų mokymo ypatumus. Šiandienis studentas kitoks. Jis ne tik smalsus, kūrybingas, vienu metu atliekantis daugybę darbų, todėl kartais stokojantis dėmesingumo, bet ir išmanantis technologijas, dalyvaujantis socialiniuose tinkluose. Jaunimas yra kosmopolitiškas, pasitikintis savimi, aukštos savivertės. Tai yra naujos kartos bruožai, kuriuos turime vertinti, priimti ir, atsižvelgdami į juos, gerinti dėstymą. Šiandien studentų mokymas yra visiškai kitoks negu anksčiau, kai įsivaizdavome, kad knyga ir paskaita yra geriausia žinių perteikimo forma. Šiandien žinių suteikimas turi būti naujoviškas. Ir tai yra didelis iššūkis. Be to, LSMU mokosi daug užsienio studentų.
Trečia kryptis – klinikinė praktika. LSMUL KK strateginiame veiklos plane onkologija yra viena prioritetinių krypčių. Tai irgi verčia pasitempti. Noriu pažymėti, kad Klinikoje yra pakankamai gera infrastruktūra retoms ligoms tirti ir gydyti. Džiaugiuosi, kad esame šiuolaikiški ir turime įsteigę retų ligų centrus. Visu pajėgumu veikia Neuroendokrininių navikų, Sarkomų, Hemofilijų ir koagulopatijos, Galvos ir kaklo navikų centrai. Klinika dalyvauja Europos Sąjungos sveikatos programos bendrųjų veiksmų projekte, kuris skirtas reto vėžio problemoms spręsti, o Hemofilijų ir koagulopatijos centras pripažintas sertifikuotu Europos hemofilijų gydymo centru. Taigi yra kuo pasidžiaugti ir pasigirti.
Medicina yra sparčiai progresuojanti sritis. Kaip vertinate šių dienų onkologijos pažangą? Ar ji pasiekia mus laiku, tenkina ligonius ir onkologijos specialistus?
Nepaisant naujų atradimų, pažangos, onkologinės ligos dažnai išlieka sunkiai kontroliuojamos. Šiandien teigti, kad jos išgydomos ir problemų nėra, negalima. Sergančių onkologinėmis ligomis pacientų yra daug, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį ne į kiekybinius rodiklius, o į paslaugos kokybę ir jos suteikimą laiku, į tai, kas aktualu visoms gydymo įstaigoms. Suteikti laiku ir kokybišką paslaugą yra iššūkis.
Pagalbos suteikimas laiku priklauso ir nuo gydymo įstaigos, ir nuo paties paciento. Pacientai neretai delsia, nekreipia dėmesio į simptomus. Gydymo įstaiga pacientą, kuriam įtariama onkologinė liga, turėtų priimti greitai. Tačiau jeigu pacientas pas specialistą registruojasi didelėje ligoninėje, jeigu jam onkologinė liga nėra įtariama, jis atsiranda bendroje eilėje su visais kitais žmonėmis, kuriems galbūt pagalba nėra skubi. Taigi vienas uždavinių yra identifikuoti pacientus, kuriems reikalinga skubu pagalba, kuriems visas diagnostines procedūras reikia atlikti kiek įmanoma greičiau. Daug paprasčiau laiku užtikrinti pagalbą, kai į Klinikas siunčiamas jau ištirtas pacientas, kuriam nustatyta vėžio diagnozė. Tokiu atveju jis iš karto patenka pas onkologą.
Su kokiomis dar problemomis šiandien susiduriama gydant onkologinėmis ligomis sergančius pacientus?
Be abejo, problemų yra, pavyzdžiui, bendravimo tarp gydytojų ir pacientų. Abipusė pagarba – tiek gydytojo pacientui, tiek paciento gydytojui – yra tobulintina. Bendraudama su pacientais matau, kad kartais trūksta pasitikėjimo, pagarbaus bendravimo. Tai liečia ne tik pacientą, bet ir gydytoją. Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad tik 45 proc. gydytojų moka bendrauti su pacientu. Sergančiam vėžiu žmogui svarbu jausti personalo rūpestį, humaniškumą, taip pat išlaikyti orumą. Esu giliai įsitikinusi, kad gydymo sėkmę nulemia ir paciento pozityvus mąstymas, ir gyvenimo būdo pokyčiai. Aišku, sergančiajam svarbu gauti ir suprasti informaciją apie ligą ir gydymą. Kartais tai būna sudėtinga, nes dėl patiriamo streso pacientai dažnai nesuvokia, ką jiems aiškina gydytojas. Todėl ligoniui turėtų būti aiškiai nurodoma, kur ir kokią informaciją jis gali rasti, arba reikalinga informacija turi pateikiama raštu, arba, jeigu pacientas sutinka, viskas išaiškinama šeimos nariams.
Klinikoje, siekiant sukurti komfortišką aplinką, kuo efektyviau padėti susirgusiam vėžiu žmogui, organizuojami meno terapijos, kaniterapijos užsiėmimai, daug kitų papildomų ir naudingų veiklų. Skirtingos kartos ne tik skirtingai mokosi, bet ir skirtingai gydosi. Garbaus amžiaus žmonės dažniau būna kantrūs, tinkamai geria vaistus, žino, kad reikia lankytis pas gydytojus, pasikliauja valstybinėmis gydymo institucijomis. Jaunoji karta kitokia – ji iš karto tikisi žaibiško efekto, pas gydytojus eina kraštutiniu atveju, o geriausias gydytojas jiems yra internetas. O juk internete informacija dažnai būna netiksli, klaidinanti, neretai tam žmogui visai nereikalinga. Taigi grįžtu prie to, ką sakiau pradžioje, – pasitikėjimas ir mokėjimas bendrauti gydytojui su pacientu ir pacientui su gydytoju yra ta skirtis, kurią būtina tobulinti.
Kokios perspektyvos: ko galima tikėtis iš onkologijos mokslo artimiausioje ateityje?
Onkologijos laimėjimai labiausiai siejami su biologijos mokslo pažanga – molekuliniais, genetiniais metodais, naujos kartos genų sekoskaita. Visa tai užtikrina naujas diagnostikos, gydymo perspektyvas. Atsiranda galimybių nustatyti patologinę grandį konkretaus paciento vėžio patogenezėje. Kartu galima prognozuoti ir parinkti konkrečiam ligoniui veiksmingiausią antinavikinį gydymą. Mokslinių tyrimų pagrindu kuriami biologiniai vaistai, kurie specifiškai veikia navikinę ląstelę, plečiasi molekulinis navikų ištyrimo spektras. Individualizuotas gydymas teikiamas jau dabar, o ateityje jis bus dar labiau pritaikytas ir skirtas tik vienam konkrečiam pacientui.
Kokie neatsakyti klausimai neleidžia galutiniai išspręsti onkologinių problemų? Daug kalbama apie cirkuliuojančias navikines ląsteles, apie mikroaplinkos įtaką metastazių formavimuisi, apie tai, kaip galima nugalėti naviko genetinį heterogeniškumą. Įrodyta, kad pirminio naviko augimo metu mutacijos lemia klonų heterogeniškumą, todėl pasireiškia heterogeniškumas ne tik tarp pirminio naviko ląstelių, tarp to paties paciento skirtingų metastazinių židinių, bet ir tarp navikinių ląstelių kiekvienoje metastazėje. Todėl įveikti tokią heterogenišką ligą – iš tiesų labai didelis iššūkis.
Mokslo viltys yra susijusios su praėjusių metų Nobelio medicinos ir fiziologijos premijos laureatais – amerikiečio Jameso P. Allisono ir japonų Tasuku Honjo mokslininkų atradimu – vėžio terapija, pagrįsta neigiamo imuninio reguliavimo slopinimu. Apie imunoterapijos taikymą onkologinėms ligoms gydyti pradėta kalbėti seniai, dar XIX amžiaus pabaigoje, kai buvo pastebėta imuninės sistemos svarba kontroliuojant vėžį. Tačiau tuomet tai pasirodė labai sudėtinga užduotis, nes pati imuninė sistema neatpažįsta vėžinių ląstelių. Kartu su Nobelio premijos laureatų atradimais, keičiasi ir onkologinių ligų valdymas. Anksčiau galiojo nuostata, kad, navikui išplitus į kitus organus, prognozė būtinai yra bloga, o liga neišgydoma. Dabar ir Lietuvoje, į klinikinę praktiką atėjus šiuolaikinei imunoterapijai, ši paradigma keičiasi. Kai kurios ligos jau gali būti sėkmingai išgydomos neatsižvelgiant į naviko išplitimą. Gydymo naujienos – ląstelinė ir molekulinė terapija, kurios ateityje, tikėtina, visiškai pakeis onkologinių ligų gydymą, yra aptariamos ir LSMU rengiamose kasmetėse tarptautinėse onkologų hematologų konferencijose.
Daug kalbama apie CAR-T ląstelių terapiją, kai pacientui transplantuojamos jo paties imuninės ląstelės, kurios surenkamos, patobulinamos, padauginamos ir kurios atpažįsta ir sunaikina vėžines ląsteles. Po 20 metų intensyvaus vystymo, ląstelių terapija jau pasiekė reikšmingų rezultatų. Tai yra proveržis medicinoje. Mano nuomone, jeigu toks spartus tempas bus išlaikomas ir ateityje, daugeliui ligonių atsiras naujų gydymo galimybių ir vilčių pasveikti. Tiesa, kol kas ląstelių terapija tampa novatorišku gydymu tik kai kurioms vėžio formoms, pavyzdžiui, atspariam kraujo vėžiui. Genų terapija jau taikoma gydant įvairias ligas – pjautuvinę anemiją, neurologines ligas, o skiriant ląstelių terapiją gerų rezultatų pasiekiama gydant ūminę limfoblastinę leukemiją, difuzinę didelių B ląstelių limfomą, mielominę ligą, taip pat kai kuriuos solidinius navikus. Be abejo, siekiamybė – ir mūsų šalyje plėtoti ne tik mokslą, bet ir diegti jo rezultatus į klinikinę praktiką.
Minėti Nobelio premijos laureatai sukūrė vaistus, kurie veikia imuninę sistemą taip, kad ji sugeba atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles. J. P. Allisonas nagrinėdams CTLA4 baltymą pastebėjo, kad viena jo funkcijų yra T ląstelių stabdymas. Jis sukūrė antikūną, kuris pririša CTLA4 ir blokuoja jo funkciją, neleisdamas stabdyti T ląstelių gamybos – tada imuninė sistema gali užpulti vėžines ląsteles. T. Honjo atrado baltymą PD1, kuris irgi yra aptinkamas T ląstelių paviršiuje. PD1 blokada – labai patraukti vėžio gydymo kryptis. Svarbiausia, kad šių vaistų jau turime klinikinėje praktikoje.
Jūsų sritis – onkologija radioterapija. Kokios naujienos šioje vėžio diagnostikos ir gydymo srityje?
Radioterapija yra labai susijusi su technologine pažanga. Šiandien naudodami šiuolaikinę techniką visai kitaip gydome pacientus. Noriu pabrėžti, kad radioterapijos uždavinys yra kiek įmanoma tiksliau sutelkti spindulių dozę į naviką ir kiek įmanoma mažiau pažeisti sveikų audinių.
Radiologiniai tyrimai – pozitronų emisijos tomografija (PET KT), kompiuterinė tomografija (KT) – plačiai naudojami onkologinėms ligoms diagnozuoti. Atliekant šiuos tyrimus su radiofarmaciniu preparatu fluorodeoksigliukoze (F-18 FDG), kuris kaupiasi metaboliškai aktyviose vietose, galima stebėti ne tik naviko išplitimą, bet ir jo aktyvumą, pokyčius, o tai svarbu vertinant atsaką į gydymą. Noriu pasidžiaugti unikalia mūsų Klinikos galimybe, kuri leidžia naudoti PET KT vaizdus planuojant spindulinės terapijos gydymą: ne tik KT, MRT vaizdus, kurios jau naudojame rutiniškai, bet dar ir PET KT tyrimo rezultatus. Tuo išsiskiriame iš kitų gydymo įstaigų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ši galimybė leidžia orientuotis į naviko metabolinį aktyvumą, apibrėžiant taikinį. Tai leidžia dar tiksliau jį apibrėžti ir būtent į jį sutelkti tinkamą spindulių dozę. Toks PET / KT vaizdų panaudojimas planuojant spindulinę terapiją užtikrina dar geresnius gydymo rezultatus, gerą ligos kontrolę ir nepageidaujamų reiškinių nebuvimą. Taigi gydymas tampa vis saugesnis ir efektyvesnis.
Kitas aspektas, susijęs su radioterapijos technologijomis, – skiriant spindulinį gydymą, svarbu ne tik tiksliai apibrėžti taikinį, bet ir jį matyti gydymo metu, nes kitaip vėl galimos paklaidos. Neseniai į kliniką atkeliavo naujos kartos linijinis greitintuvas, į kurį įdiegtos pačios naujausios technologijos, taip pat ir galimybė vizualizuoti naviką gydymo metu. Kartu klinikinėje praktikoje visu pajėgumu naudojama moduliuoto intensyvumo spindulinė terapija, vaizdais valdoma spindulinė terapija, radiochirurginis metodas – stereotaksinė spindulinė terapija. Stereotaksinė radioterapija – efektyvus ir saugus spindulinės terapijos metodas, leidžiantis tiksliai ir greitai sunaikinti navikinį židinį. Šiuo metodu klinikos pacientai gydomi nuo 2011 metų. Turime sukaupę duomenų, juos publikuojame, be to, gydytojai rengia straipsnius ir gydymo panaudojant PET / KT vaizdus tema.
Negaliu nepaliesti dar vieno svarbaus aspekto – nepakankamo ir netinkamo spindulinės terapijos įvertinimo, dėmesio šiam gydymo metodui stokos. Kalbant apie vėžio gydymą, dažniausiai akcentuojami vaistai, o spindulinė terapija dažniau minima kaip medicinos šaka, kurios įranga yra labai brangi. Įrodyta, kad radioterapija yra ekonomiškai naudinga ir tai nėra brangus gydymo metodas: įsigyta įranga tarnauja mažiausiai 10 metų, per tą laiką ja pasinaudoja didelis pacientų skaičius. Todėl Europos Sąjungos šalyse išlaidos, tenkančios spindulinei terapijai, yra labai didelės.
Kokios yra onkologijos radioterapijos mokslo perspektyvos?
Ieškoma genetinių priežasčių, galinčių nulemti rezistentiškumą radioterapijai, biologiškai veiklių medžiagų, galinčių padidinti radiojautrumą. Labai sėkmingai medicinos fizikai ir gydytojai bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkais. Spindulinės terapijos sąjungos suvažiavime buvo pristatyti ir didelio susidomėjimo sulaukęs inovatyvus individualios dozimetrijos metodas. Taip pat mūsų radioterapeutai plėtoja sritį, siekiančią individualizuoti spindulinę terapiją, – radiogenomiką.
Noriu pažymėti ir paprastas, tačiau klinikinėje praktikoje svarbias ir pacientams naudingas naujoves. Viena jų yra susijusi su sergančiomis krūties vėžiu moterimis, kurioms liga pažeidžia kairę krūtį, ir kurioms dėl to yra didesnė kardiotoksiškumo rizika. Siekiant išvengti šios komplikacijos, įdiegtas specialus spindulinio gydymo realizavimas kairės krūties vėžiu sergančioms pacientėms. Joms gydymas spinduliais derinamas su kvėpavimo judesiais: sinchronizuojant radioterapiją su kvėpavimu, įmanoma apsaugoti širdį nuo apšvitos.
Ką galvojate apie onkologinės pagalbos organizavimą Lietuvoje? Kokią matote realybę: kokios stipriosios pusės, kas funkcionuoja, o kur dar reikėtų padirbėti, kurios sritys yra labiau laukiančios permainų?
Mano galva, stiprioji pusė, kad ši sudėtinga multidisciplininė onkologinė pagalba vis labiau koncentruojama didelėse ligoninėse, kurių kiekviena vystosi, tobulėja, žengia į priekį. Visose įstaigose įsteigtos daugiadalykinės komandos, kai prieš pradedant vėžio gydymą galima pasitarti su įvairių specialybių gydytojais. Onkologų nėra daug, ir mes glaudžiai bendradarbiaujame aptardami gydymo strategiją, vykdydami vėžio kontrolės programas, kt.
Šiandien yra problemų dėl vėžio atrankinės patikros programų. Jos stringa, nepasiekiamas norimas jų vykdymo rezultatas, o ir duomenų kaupimas kartais nėra visavertis, leidžiantis analizuoti realią padėtį. Tačiau įžvelgiu ryškų poslinkį – pozityviai vertinu tai, kas numatyta Vėžio profilaktikos ir kontrolės programoje. Joje daug dėmesio skiriama gyvensenos pokyčiams, fiziniam aktyvumui. Tai ypač svarbu jaunimui. Tikiuosi, kad šios pastangos duos gerų vaisių, ir ateityje onkologinėmis ligomis sergančių pacientų bus mažiau negu dabar.
Įvardijau daug mokslo, mokymo, gydymo naujovių. Kiekviena naujovė reikalauja daug daugiau gydytojo laiko, todėl laikas, skiriamas vienam pacientui, prailgsta. Tai irgi problema, kuri egzistuoja jau daugelį metų ir kurią taip pat reikia spręsti. Norėtųsi, kad gydytojai dirbtų tik gydomąjį darbą. Tačiau šiandien jie įtraukiami į įvairių rodiklių, statistikos rinkimą, veiklos sferų jiems atsiranda vis naujų, todėl darbo daugėja. Galbūt šią problemą padėtų išspręsti pagalbinis personalas.
Galbūt pasakysiu drąsiai, tačiau manau, kad LSMUL KK vystymosi stiprybė – didelis dėmesys vadybai. Nuolat vykdomi įvairiausi mokymai – tiek vadovų, tiek darbuotojų. Temų spektras yra platus – pokyčiai organizacijose, pokyčių valdymas, vadovų vaidmuo įgyvendinant įstaigos strategiją ir kt. Taigi šiandienis mūsų ligoninės etapas – judėjimas, pokyčių įgyvendinimas. Ateityje, tikiu, sulauksime pozityvių jų rezultatų, kurių vienas ir svarbus siekis yra užtikrinti, kad gydytojas dirbtų gydytoju, o kitus jam šiandien pavestus darbus atliktų pagalbininkai.
Dėkojame už pokalbį
Kalbėjosi Natalija Voronaja
