Visais laikais žmonės mėgo skaniai ir sočiai pavalgyti, ne tik švenčių ar ypatingų progų metu, bet ir eilinėmis dienomis. Įtemptas gyvenimo ritmas, stresas, sudėtingos gyvenimo situacijos dažnai skatina persivalgyti, ypač dažnai griebiamasi kaip tik riebaus maisto. Skubėdami prarandame saiką, užmirštame maisto derinimo principus ir valgome viską, kas pakliūva. O per didelis maisto, ypač riebaus, kiekis sutrikdo kepenų, skrandžio, kasos veiklą, ir tada atsiranda nemalonūs pojūčiai virškinamajame trakte. Kaip tuos pojūčius palengvinti?
Riebalų energinė vertė yra didelė, o sotumo jausmas, jų suvalgius, atsiranda vėliau nei suvalgius angliavandenių (krakmolo) turinčio maisto. Nors riebalai yra vieni iš sunkiausiai virškinamų maisto medžiagų, tačiau nereikėtų užmiršti, kad jie labai svarbūs žmonių mitybai, nes yra vieni iš pagrindinių energijos šaltinių, ir organizme iš jų susidaro riebalinės kilmės medžiagos: riebalų rūgštys, vitaminai, hormonai.
Lentelėje pateikiami kai kurių maisto produktų sudėtis ir energetinė vertė (100 g):
Maisto produktas Kcal Baltymai Riebalai Angliavandeniai
Sviestas 748 0,60 82,50 0,90
Grietinė 288 2,60 30,00 2,70
Majonezas 627 3,10 67,00 2,60
Bulvių traškučiai 531 8,10 33,90 51,50
Šokoladas 540 5,40 35,30 57,40
Rūkytas sūris 259 22,10 18,20 0,00
Kas vyksta virškinimo metu persivalgius riebaus maisto?
Žmogaus virškinamąjį traktą galima įsivaizduoti kaip „vamzdyną“, kuris susideda iš burnos ertmės, ryklės, stemplės, skrandžio, plonųjų ir storųjų žarnų. Į jį patenka virškinimo fermentai, kuriuos gamina virškinimo liaukos: seilių, skrandžio liaukos, kepenys, kasa, plonųjų žarnų liaukutės. Kai visų šių virškinimo organų sistema gerai funkcionuoja, išskiriami reikalingi fermentai, padedantys skaidyti maisto medžiagas. Be to, jie greitina virškinimą ir suteikia lengvumo pojūtį. Tačiau per daug ir netinkamai maitinantis, ypač persivalgius riebaus maisto, virškinimas išsiderina, sutrinka skrandžio, kepenų, kasos, plonųjų žarnų ir jų išskiriamų virškinimo fermentų veikla. Tuomet atsiranda nemalonūs simptomai: pykinimas ar šleikštulys pavalgius, blogas kvapas iš burnos, raugėjimas, silpnumas, energijos ir apetito stoka, pilvo skausmas, gali būti pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas ir kitų simptomų.
Sutrikus virškinimui, reikia pagalbos
Virškinimo fermentai. Kai sutrinka virškinimas, didžiosios liaukos (kepenys, kasa) nesugeba pagaminti tiek fermentų, kiek jų reikia, ir atsiranda minėtieji simptomai. Tam naudinga po ranka turėti ir pavartoti fermentinių preparatų, pavyzdžiui, Mezym forte, kurio sudėtyje yra visų virškinimui reikalingų fermentų. Virškinimo fermentai palengvina kasos ir kepenų veiklą, pagreitina virškinimą ir suteikia lengvumo pojūtį. Fermentus reikėtų išgerti iškart po gausaus valgymo, o ne kitą dieną.
Skysčiai. Svarbu gerti pakankamai skysčių: vandens, natūralių sulčių ir arbatos. Skysčiais maistas praskiedžiamas ir geriau virškinamas.
Sutrikus skrandžio veiklai, rekomenduojama, pavyzdžiui, į 250 ml negazuoto mineralinio vandens įpilti arbatinį šaukštelį citrinos sulčių ir iš karto išgerti.
Pilvo pūtimą ir dujų išsiskyrimą sumažina espumisan/5149″>espumisan arba kmynų, krapų, o atsiradusius pilvo dieglius – ramunėlių, raudonėlių, pankolių arbata.
Kepenų funkciją pagerinsite, jei prieš valgį išgersite tik ką išspaustų morkų arba obuolių sulčių.
Fizinė veikla. Judėjimo stoka taip pat sunkina virškinamojo trakto veiklą. Todėl nereikėtų užmiršti po valgio praėjus maždaug 20–30 minučių išeiti pasivaikščioti ar užsiimti kita malonia, sveikatai priimtina fizine veikla. Taip suaktyvinsite ir pagerinsite skrandžio ir žarnyno veiklą.
Svarbu nepamiršti 3 pagrindinių sveikos mitybos principų:
1. Saikingumas. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai.
2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą – su maistu organizmas turi gauti apie 40 medžiagų.
3. Subalansavimas. Mitybos subalansavimas – tai tinkamas angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykis.