Rikošetinė hipersekrecija, atsirandanti nutraukus antisekrecinį gydymą, detaliai aprašyta daugiau nei prieš du dešimtmečius, tačiau jos klinikinė reikšmė iki šiol nėra aiškiai apibrėžta.
Pirmą kartą rikošetinės hipersekrecijos fenomenas buvo aprašytas prieš 30 metų: nustatyta, kad, nutraukus 4 savaičių trukmės gydymą ranitidinu, trumpą laiką skrandžio sulčių sekrecija buvo didesnė nei iki ranitidino vartojimo.
Reimer su bendradarbiais nustatė, kad sveikiems savanoriams, tam tikrą laiką vartojusiems PSI ir nutraukusiems jų vartojimą, atsirado dispepsijos simptomų. Vėliau šį reiškinį pagrindė kiti tyrimai. Prewett su bendradarbiais atsitiktinių imčių dvigubai aklame tyrime lygino naktinę skrandžio sekreciją sveikiems savanoriams prieš gydymą ranitidinu arba omeprazoliu, 25 dienų gydymo periodu ir po gydymo. Nustatyta, kad ranitidino vartojusiems asmenims trečią dieną po gydymo nutraukimo skrandžio sekrecija, lyginant su buvusia iki gydymo, buvo padidėjusi 17 proc., šeštą dieną – 14 proc., bet devintą dieną susilygino su buvusia iki gydymo.
Nors rikošetinė hipersekrecija gali pasireikšti nutraukus gydymą bet kuriuo antisekreciniu preparatu, dauguma autorių mano, kad hipersekrecija po HRB vartojimo nutraukimo dažniausiai nebūna kliniškai reikšminga – ji trunka neilgai, o jos simptomai lengvi. Rikošeto fenomenas ryškesnis Helicobacter pylori neužsikrėtusiems asmenims.
Kas kita PSI. Jų vartojimas sukelia ryškesnę hiposekreciją bei hipergastrinemiją ir antrinę ECL ląstelių hiperplaziją, kurios trunka ilgiau negu antisekrecinis PSI poveikis. Waldum su bendradarbiais pirmieji įrodė, kad pacientams, sergantiems gastroezofaginio refliukso liga (GERL), 14 dieną po nutraukto 3 mėn. trukmės gydymo omeprazoliu bazinė ir pentagastrino sužadinta skrandžio sekrecija buvo reikšmingai didesnė negu iki gydymo. Per 3 mėnesius reikšmingai padidėjo ECL ląstelių masė – tai buvo hipergastrinemijos pasekmė. Fossmark su bendradarbiais nustatė, kad rikošetinės hipersekrecijos trukmė priklauso nuo gydymo trukmės. Nutraukus ilgiau nei metus vartotus PSI rikošetinė hipersekrecija laikėsi daugiau kaip 2 mėnesius, tai yra kol sumažėjo ir normalizavosi ECL ląstelių masė.
Reimer su bendradarbiais tyrė, ar rikošetinė hipersekrecija gali sukelti klinikinių simptomų. 120 sveikų savanorių buvo suskirstyti į dvi grupes: pirmosios grupės tiriamieji 12 savaičių vartojo placebą, antrosios grupės – 4 savaites placebą, o paskui 8 savaites esomeprazolio. Tyrimo pabaigoje 44 proc. pacientų, vartojusių esomeprazolio, nurodė patyrę mažiausiai vieną hipersekrecijos simptomą (rėmenį, dispepsiją, rūgščių atpylimą) per paskutines 4 tyrimo savaites. Placebą vartojusių pacientų grupėje padidėjusio rūgštingumo simptomų patyrė 15 proc. tiriamųjų. Tai rodo, kad nutraukus gydymą PSI galimi kliniškai reikšmingi simptomai, pacientų apibūdinami kaip ligos atsinaujinimas. Tiesa, kol kas turimų mokslinių tyrimų duomenų labiau apibendrintoms išvadoms padaryti nepakanka. Iki šiol nenustatyta, kaip dažnai rikošetinė hipersekrecija pasireiškia ligonio juntamais klinikiniais simptomais, koks ryšys tarp rikošetinės hipersekrecijos intensyvumo ir simptomų ryškumo ir pan.
Tyrimai rodo, kad rikošetinė hipersekrecija po gydymo antisekreciniais vaistais būna ryškesnė asmenims, neužsikrėtusiems H. pylori. H. pylori eradikacija rikošeto simptomus dažnai suaktyvina. Tyrimas, kuriame H. pylori neužsikrėtę savanoriai 4 savaites vartojo pantoprazolio arba placebo, rodo, kad per 1 savaitę po gydymo nutraukimo dispepsijos simptomų atsirado 44 proc. pantoprazolio vartojusių asmenų ir 9 proc. – vartojusiųjų placebą. Dispepsijos simptomai buvo susiję su serumo gastrino koncentracija, tačiau kiekybinė koreliacijos išraiška nenustatyta. Trečią savaitę po gydymo nutraukimo dispepsijos dažnumas abiejose tiriamųjų grupėse susivienodino – tai rodė rikošeto fenomeno pabaigą.
Išvados
- Gydymo bet kuriais antisekreciniais vaistais nutraukimas dažniausiai būna lydimas rikošetinės skrandžio hipersekrecijos.
- Rikošeto fenomenas po gydymo HRB paprastai būna kliniškai nereikšmingas – mažesnio intensyvumo ir trunka trumpiau negu po gydymo PSI.
- Rikošetinė hipersekrecija po gydymo PSI būna ryškesnė, trunka ilgiau ir neretai lemia hipersekrecijos simptomų atsinaujinimą.
- Rikošetinė hipersekrecija po gydymo PSI gali būti svarbi priežastis tęsti antisekrecinį gydymą, o tai atsiliepia paciento gyvenimo kokybei, didėja gydymo išlaidos.
Pagal Ivan Lerotic, Nevan Baršic, Sanja Stojsavljecic. Acid inhibition and the acid rebound effect. Dig Dis 2011; 29: 482-486 parengėgyd. J. Kastys
Lietuvos Gydytojo žurnalas
