Stresas – populiarus ir nuolat girdimas žodis. Kone kiekvienas žmogus pasakys, kad beveik kasdien patiria stresą. Vaikams – tai neigiamos emocijos mokykloje, jaunai mamai – įtampa ir nemigos naktys, susijusios su vaiko auginimu, kolegai darbe stresą sukelia viršininko kvietimas „ant kilimėlio“, draugei – skyrybos. Tačiau ar visuomet stresas yra blogai? Galbūt jis naudingas? Kaip įveikti stresą? Konsultuoja „Geros būsenos“ vadovė psichologė-psichoterapeutė Vilma Kuzmienė.
Streso tik daugės
Stresą patiria devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų. Tai praėjusių metų atlikto sociologinio tyrimo, kuri vykdė bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“, rezultatai. Tyrimas parodė, kad kur kas dažniau už jaunimą stresą patiria vyresni nei 30 metų žmonės, taip pat turintys aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, specialistai, tarnautojai ir bedarbiai. Taip pat gyventojai, kurie savo sveikatą linkę vertinti kaip blogą, o jų yra šeštadalis (16 proc.) suaugusių šalies žmonių. Kas ketvirtas respondentas (26 proc.) nurodė, kad stresą išprovokuoja įvairios negatyvios situacijos šeimoje, įtampa bendraujant su artimaisiais. Taip pat žmones suerzina politinės naujienos, apsilankymai pas gydytojus, automobilio vairavimas mieste, vaikščiojimai po parduotuves. Tačiau dažniausiai stresas patiriamas – ir tai nurodė beveik pusė (45 proc.) apklaustųjų – darbe ar mokymo įstaigose.
O šiemet atlikta apklausa parodė, kad darbe patiriamas stresas tik didės. Šio Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) užsakymu „Ipsos MORI“ atliktą tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių iš 36 Europos šalių. Rezultatas – visoje Europoje aštuoni iš dešimties dirbančių žmonių mano, kad stresą darbe patiriančių darbuotojų per artimiausius 5 metus daugės (80 proc.), ir net 52 proc. mano, kad jų „labai padaugės“. Tiesa, mūsų žmonės šiek tiek optimistiškesni: tik 26 proc. mūsų respondentų mano, kad patiriančių stresą darbe žmonių skaičius išaugs smarkiai, 39 proc. – kad šiek tiek. Lietuvoje šio tyrimo metu buvo apklausti 968 darbuotojai. Iš tiesų pažymėtina, kad įvairiose šalyse nevienodas skaičius apklaustųjų manė, kad stresas darbe „labai padidės“: mažiausiai dėl to jaudinasi norvegai (16 proc.), labiausiai – graikai (83 proc.).
Stresas dėl visko
Pagal Wikipediją, stresas – visuma apsauginių fiziologinių, psichologinių ir elgesio reakcijų, atsirandančių, kai žmogus suvokia harmonijos trūkumą tarp jam taikomų reikalavimų ir jo sugebėjimo tuos reikalavimus patenkinti (vienoje ar keliose gyvenimo srityse). Stresas gali būti fizinis (apsinuodijimas maistu, dėl užteršto oro, spinduliavimo ir kt.), socialinis (dėl žmogaus santykių su kitais žmonėmis, pvz., mylimo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo praradimas, persikraustymas, finansinės būklės pasikeitimas ir kt.) ir psichologinis (stiprios ir neigiamos emocijos, pvz., baimė, nerimas, panika, jaudinimasis, nepasitenkinimas ir t.t.).
„Iš tiesų šiandien stresu vadinama viskas. Tai bet koks diskomfortas, susijęs su negatyviomis emocijomis, ir nesvarbu, kiek jis trunka. Tačiau ką kiekvienas turime omenyje ne visada aišku, nes vienam žmogui stresas – nerimas, kitam – baimė, trečiam – skyrybos, ketvirtam – depresija ir t.t. Manau, kad žodis stresas populiarus dėl to, kad užtikrina tam tikrą socialinį saugumą. Nuo ankstesnių laikų psichiatrijos įstaigos mūsų visuomenei kelia neigiamas emocijas, žmonės bijo jose lankytis, nes gali būti įtraukti į įskaitą, ir tai vėliau trukdys gauti vairuotojo pažymėjimą, dirbti ir t.t. Todėl žodis stresas, už kurio gali slėptis tokie psichikos sutrikimai, kaip nerimas, depresija, panika ir pan., daugeliui atrodo saugesnis ir laisvalaikio kalboje skamba labai dažnai“, – mano V.Kuzmienė.
Tačiau, anot „Geros būsenos“ vadovės, stresas – tai momentinė psichofiziologinė būklė. O jeigu žmogus nuolat patiria stresą, jeigu ši būsena trunka ilgiau negu mėnesį – tai vadinama lėtiniu stresu, kuris ir yra pavojingas sveikatai.
„Stiprus išgyvenimas dėl atleidimo iš darbo, skyrybų, įvykių mokykloje, gedėjimas dėl netekties, trunkantis iki mėnesio, yra adaptacijos sutrikimas. O jei per mėnesį žmogaus psichika nesusitvarko ir jis teigia, kad ir toliau patiria stresą, galime daryti prielaidą, kad jam vystosi nerimo sutrikimas ar depresija arba kiti rimtesni sutrikimai. Tai labai svarbu žinoti ir nepainioti streso, kaip momentinės (iki mėnesio) reakcijos į nemalonius įvykius, su liga“, – aiškina V.Kuzmienė.
Stresą sukelia… mintys
Streso tyrinėtojo kanadiečių gydytojo ir mokslininko Hanso Selye teigimu, stresą sukelia ne įvykiai, o mūsų mintys apie juos, jų interpretacija.
„Dažnai sakome, kad dėl streso kaltas darbas ar blogi santykiai. O iš tikro stresą sukelia mūsų pačių mintys. Kas dabar bus? Kaip gyvensiu? Šios nerimastingos mintys veda prie to, kad organizme išsiskiria tam tikri hormonai (adrenalinas), vyksta organizmo mobilizacija. Reaguodamas į neraminančią problemą, žmogus sutelkia fiziologinius ir psichinius resursus, kurie turėtų būti skirti kovai, bėgimui, puolimui, t.y. gynimuisi. Jeigu stresas trumpalaikis, pvz., pateko žmogus į avariją, sudaužė automobilį, susinervino, tačiau vėliau susitvarkė draudimą, emocijos atlėgo ir jis viską pamiršo, tai dėl tokių išgyvenimų dažniausiai žalos sveikatos nebus. Sveikatos problemas sukels dažnai pasikartojantis, užsitęsęs stresas, besikaupianti įtampa. Pvz., nuolatinė įtampa darbe. Tai didžiausia blogybė, kuri leidžia stresui tapti lėtiniam, kai žmogus kiekvieną dieną eina į darbą jausdamas įtampą“, – pažymi pašnekovė.
Esant nuolatiniam stresui, nuolat skiriasi ir hormonas adrenalinas. Tokiu atveju turime situaciją, kai žmogaus organizmas apsinuodija savo paties gaminamu hormonu, kuris iš tikro yra geras, nes skirtas žmogui padėti, jį mobilizuoti, apsaugoti. Teigiama, kad žmogaus organizmo apsinuodijimas esant lėtiniam stresui yra daug sunkesnis negu apsinuodijus alkoholiu.
Streso nauda
Yra situacijų, kai stresas naudingas. Todėl jis skirstomas į pozityvų ir negatyvų. Trumpas pozityvus stresas darbe padeda susikoncentruoti. Įsimylėjimas, vaiko gimimas irgi yra pozityvus stresas. Taip pat pozityvus stresas yra laikant abitūros, vairavimo, atrankos į darbą ar kitą egzaminą, nes jis padeda susikaupti, mobilizuoja žmogų tiek psichiškai, tiek fiziškai. „Jaudulys, kol jis netampa paralyžiuojančia baime, geras dalykas“, – pažymi V.Kuzmienė.
Išsikrauti būtina
Stresas sukelia emocijas, kurių stengiamės neparodyti, liekame išoriškai ramūs, nors verdame viduje ir verdame dar ilgai po to, kai nemaloni situacija baigiasi. Ar tai daro žalą sveikatai? Ar būtina emocijas išlaisvinti?
„Kaip minėjau, pavojingas lėtinis stresas, pvz., patiriamas darbe. Žmogus turi problemų su darbdaviu, pyksta ant jo, jo bijo, bet negali savo emocijų parodyti. Juk neaprėksi darbdavio?! Tokiu atveju nuolatinio streso metu gaminamas hormonas nėra išnaudojamas, jis kaupiasi, žmoguje tarsi tiksi bomba, kurios nenukenksminus pažeidžiamos silpniausios mūsų vietos. Dažniausiai – širdis, kraujotakos sistema, skrandis, virškinamasis traktas ir kt. Ypač didelę įtaką lėtinis stresas turi kraujospūdžiui, veikiausiai dėl to daugėja sergančiųjų hipertenzija, o ir liga jaunėja. Be to, mokslo įrodyta, kad stresas kenkia imunitetui, todėl žmogų dažniau puola įvairios infekcinės ligos ir kt.“, – pažymi psichologė-psichoterapeutė. Anot jos, streso metu susikaupusios energijos iškrovimas yra prasmingas dalykas. Vienintelis vaistas, kaip padėti sau, – bandyti siekti harmonijos ir balanso, ir šiame kelyje labai svarbi vieta tenka fiziniam krūviui. „Fizinis aktyvumas, apie kurį pastaruoju metu labai daug kalbama, iš tiesų yra labai svarbus. Todėl būtų gerai, kad kiekvienas žmogus rastų sau malonų užsiėmimą. Nebūtinai lankytis sporto klubuose, galima važinėti dviračiu, šokti, daryti tai-či mankštą ir t.t. Labai svarbu, kad ši veikla patiktų, tada ji taps hobiu, ir žmogus tikrai ja užsiims. Tai tarsi savotiška psichoprofilaktika, higiena, kaip dantų valymas. Susitvarko miegas, pagerėja apetitas ir nuotaika. Kai kurie žmones sako, kad norint užmigti, nusiraminimui jiems paprasčiau išgerti taurę vyno. Tačiau vynas neduoda išliekamojo efekto, o fizinis judėjimas – grūdina“, – pažymi V.Kuzmienė.
Tikslas – neįsileisti blogų minčių
Negatyvių minčių, susikaupusio adrenalino sudeginimas yra gerai. Tačiau, V.Kuzmienės teigimu, aukščiausias žmogaus tikslas ne deginti ir atsikratyti blogų emocijų, bet išmokti jų neįsileisti, elgtis taip, kad tokios emocijos nekiltų.
„Banalius patarimus nesinervinti, nebūti jautriam, užsiauginti storesnę odą, žino visi. Tačiau kaip to pasiekti? Tai ganėtinai individualu. Savo seansus pradedu nuo jau minėto aiškinimo, kad ne aplinkos įvykiai mus žudo, kad mus žudo jų interpretacijos. Juk mes patys įsileidžiame į širdį pašaipas, nuoskaudą, pyktį, juk tai mes leidžiamės būti žalojami. Ir kai žmogus tai suvokia, pradedame ieškoti jo skydų, kaip jam gintis, kaip neįsileisti tų emocijų. Nes laimingas žmogus – ne tas, kuris moka atsikratyti šiukšlių, o tas, kuris moka jų neprisigaminti. Veikiausiai todėl pastaruoju metu labai populiarios įvairios tūkstantmečius egzistuojančios ir mediciniškai pagrįstos rytų metodikos, joga, meditacija ir pan.“, – įsitikinusi V.Kuzmienė.