Įvadas
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje 2 tipo cukriniu diabetu (CD) serga apie 220 mln. žmonių. Lietuvoje, kaip ir pasaulyje, sergančiųjų CD gretos dramatiškai didėja. Remiantis Lietuvos sveikatos statistikos departamento duomenimis (pagal SVEIDRA), registruotų CD atvejų skaičius Lietuvoje 2012 metais buvo 92 tūkst. Palyginti su 1996 metais, šis skaičius padidėjo 3 kartus. Be to, manoma, kad tai yra tik pusė visų sergančiųjų.
Sergantieji 2 tipo CD turi 2–4 kartus padidėjusią išeminės širdies ligos (IŠL), periferinių kraujagyslių ligų, retinopatijos, nefropatijos ir neuropatijos riziką. Pagrindiniai CD rizikos veiksniai yra nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, vyresnis amžius, paveldimumas. Tikslios CD išsivystymo priežastys dar nėra iki galo aiškios. Tačiau dar XVII amžiuje padaryta prielaida, kad emocinis stresas gali turėti įtakos 2 tipo CD išsivystymui. Daugiau nei prieš 400 metų žinomas anglų gydytojas Thomas Willis (1621–1675) pastebėjo, kad CD išsivysto asmenims, kurie patyrė ilgalaikį stresą, liūdesį arba užsitęsusius kivirčus. Jis teigė, kad „nervų skystis“ turi reikšmės CD išsivystymui. XIX amžiuje Williamas Osleris pakartojo tą patį teiginį. Ir vėliau gydytojai pripažino stresą kaip ligų rizikos veiksnį. Pagaliau mokslas įrodė, kad stresas gali tiek sukelti CD, tiek pabloginti jo kontrolę. Epidemiologinėmis studijomis įrodyta sąsaja tarp pastovaus emocinio streso ir CD išsivystymo. Naujausi prospektyviniai epidemiologiniai tyrimai rodo, kad emocinis stresas, nerimas, pyktis, blogas miegas ir priešiškumas didina 2 tipo CD išsivystymo riziką.
Streso ir diabeto sąsajos įrodymai
Eksperimentiniai tyrimai su žmonėmis
Nepaisant daugelio duomenų apie psichosocialinio streso įtaką kraujo gliukozės reguliavimui sergantiesiems CD (1), labai mažai tyrimų atlikta su nesergančiais CD asmenimis, norint nustatyti psichoneuro
