Šlapimo pūslės vėžys – dažniausias žmogaus šlapimo sistemos piktybinis susirgimas. Šlapimo pūslės vėžys pasaulyje užima 9-tą vietą tarp piktybinių navikų. Nustatyta, kad juo vyrai serga tris kartus dažniau nei moterys. Paprastai ši liga diagnozuojama 50–70 metų amžiaus žmonėms (vidutiniškai 65 m. amžiaus). Lietuvoje vykdomos įvairios – gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos – vėžio prevencijos programos. Deja, šlapimo pūslės vėžio išankstinei diagnostikai neskiriama reikiamo dėmesio. Net 30 proc. Atvejų diagnozuojamas jau pažengusių stadijų šlapimo pūslės vėžys. Nerimą stiprina pastarųjų metų statistiniai duomenys: vyrų sergamumas didėjo 2,5 proc., o moterų 3,0 proc., 2006–2010 m. Ženkliai daugėjo IV (pažengusios ir išplitusios) stadijos šlapimo pūslės vėžio: vyrų 3,8 proc., moterų 27,8 proc. (duomenys iš Lietuvos vėžio registro, 2006–2010 m.). Visi šie duomenys skatina pradėti šlapimo pūslės ankstyvosios diagnostikos projektą, kuris leistų pradėti gydyti laiku.
Rizikos veiksniai
Atlikta daugybė tyrimų, kuriais buvo siekiama nustatyti rizikos veiksnius, didinančius galimybę susirgti šlapimo pūslės vėžiu. Šiuo metu išskiriami du pagrindiniai veiksniai: paveldimumas (jūsų giminaitis sirgo šlapimo pūslės vėžiu) ir rūkymas. Manoma, jog rūkymas turi reikšmės išsivystant šlapimo pūslės vėžiui net 50 proc. pacientų. Kuo anksčiau pradedama rūkyti, kuo daugiau cigarečių surūkoma ir kuo daugiau metų rūkoma, tuo didesnė žala bei ri-zika. Pažymėtina, jog ne mažiau kenksmingas ir pasyvus rūkymas, t. y. kuomet jūs esate greta rūkančių žmonių ir įkvepiate jų iškvepiamų cigarečių dūmų. Vienintelė paguoda rūkoriams – metus šį žalingą įprotį, rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu per 1–4 metus sumažėja net 40 proc.
Kiti svarbūs rizikos veiksniai susiję su kenksminga sveikatai aplinka, užteršta cheminėmis medžiagomis, vartojamomis dažų, gumos, dujų, plastmasės ir kt. pramonėje. Mažiau reikšmingi rizikos veiksniai: Schistosoma haematobium infekcija (endeminis cistitas), vaistas ciklofosfamidas, arseno junginiai, jonizuojamoji spinduliuotė.
Simptomai
Būdingiausiais šlapimo pūslės vėžio simptomas – kraujas šlapime. Tai vadinama hematurija. Šis simptomas paprastai atsiranda staiga ir dažniausiai skausmo nesukelia. Pasirodžius kraujui šlapime, kitą dieną jo gali ir nebebūti, bet po kurio laiko jis gali vėl pasirodyti. Retesni simptomai: dizurija (dažnas ir skausmingas šlapinimasis), stiprus ir dažnas noras šlapintis, dubens skausmas. Tačiau minėti simptomai būdingi ir esant šlapimo pūslės uždegimui, kuris pasitaiko daug dažniau nei vėžys. Jei simptomai nepranyksta ir vartojant gydytojo paskirtus antibiotikus, būtina atlikti tyrimus ir įsitikinti, ar nėra vėžio. Pastebėjus minėtus simptomus, rekomenduojama kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, kuris gali padėti įtarti ankstyvas šios ligos stadijas ir laiku nukreipti gydytojo urologo konsultacijai specializuotose urologijos centruose VUL Santariškių klinikose ar VU Onkologijos institute. Tiksliai šlapimo pūslės vėžio diagnozei reikalingi specialūs tyrimai. Atliekant standartinius tyrimus, ne visi šlapimo pūslės navikai matomi, todėl kartais gali likti nepastebėti. Tokia rizika bus minimali taikant šiuolaikinius diagnostikos metodus, kurie kol kas taikomi tik VU Santariškių ligoninėje ar VU Onkologijos institute.
Ar man reikėtų kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją būtina kreiptis, jeigu bent kartą pastebėjote kraują šlapime (raudonos spalvos šlapimą) ir/ar jums tinka bent vienas iš žemiau išvardintų rizikos veiksnių:
• kenčiate nuo stipraus ir dažno noro šlapintis ir jums nenustatyta šių varginančių simptomų priežastis;
• rūkote ar rūkėte anksčiau;
• jūsų giminaitis sirgo šlapimo pūslės vėžiu;
• esate vyresnis(-ė) nei 40 metų;
• ilgą laiką praleidote užterštoje aplinkoje (dirbote dažų, gumos, odos pramonėje);
• jums buvo taikyta jonizuojamoji spinduliuotė dubens srityje dėl kitų piktybinių ligų.