Sveikas senėjimas gerontologijos ir gastroenterologijos kontekste

 Visi galime būti ilgaamžiai. Mes patys nesaikingumu, netvarkingumu, bjauriu organizmo alinimu gerokai sutrumpiname savo gyvenimo laiką.

I.Pavlovas

Senėjimas yra vienas neišvengiamų ir negrįžtamų gyvy­bės fenomenų, kurį lemia genetiniai, epigenetiniai ir aplinkos veiksniai, jų sąveika. Daugialypis senėjimo procesas pasireiškia fiziologinio integralumo mažėjimu, organizmo sistemų funkci­jų silpimu, didėjančiu mirtingumu. Šie pokyčiai yra daugelio degeneracinių ligų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių sistemos, vėžinių, neurodegeneracinių, 2 tipo cukrinio diabeto, raumenų ir skeleto, kitų, pagrindas.

1933 metais susiformavo nauja medicinos kryptis – vadina­moji antisenėjimo (angl. anti-ageing) medicina. Jos misija yra prailginti žmogaus gyvenimą be ligų. Šiandien dažnai vartoja­mas žodis antisenėjimas kelia daug asociacijų – vaistai, mais­to papildai, grožio industrija, technologijos, medicina. Šiuo­laikinėje visuomenėje šis terminas apibrėžiamas labai įvairiai, kiekviena visuomenė jį traktuoja savaip. Versle, grožio indus­trijoje šis terminas dažniausiai siejamas su prekių ženklais ir pardavimu, pavyzdžiui, jauninamieji kremai, serumai, sutei­kiantys odai antrą jaunystę, biodinaminis ir organinis maistas be nitratų ir konservantų, organizmo valymas ir detoksikaci­ja, botulino toksino ir kolageno injekcijos, estetinė ir plastinė chirurgija... Pardavimai dėl noro atrodyti jaunesniems nuolat auga. Ekspertai teigia, kad vien JAV produktų brandžiai odai vartojimas kasmet vidutiniškai padidėja 9 proc.

Plačiąja prasme antisenėjimas suvokiamas kaip noras bet kokia kaina atrodyti jaunesniems ir gražesniems. Tai visai ne­susiję su tikrąja šio termino koncepcija – kuo ilgiau ir sveikiau gyventi, išsaugoti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Šiuolaikinis mokslas, tyrimai ir diegiamos technologijos (geriatrija, geronto­logija, regeneracinė medicina, nanotechnologijos, kamieninės ląstelės, vakcinos, genų terapija) teikia vilčių, kad įmanoma pra­ilginti žmogaus gyvenimo trukmę iki 150 metų, ir tai nieko ben­dro neturi su verslo pasaulio peršama antisenėjimo koncepcija.

Gerontologija – tai mokslo kryptis, kuri analizuoja bio­loginius, psichologinius ir socialinius senėjimo aspektus, jų sąveiką, siekia suprasti senėjimo priežastis bei prevencijos mechanizmus, siekia sukurti sąlygas, būtinas sėkmingam se­nėjimui. Praktinis gerontologijos tikslas yra atrasti priešlai­kinio senėjimo ir įvairių ligų prevencijos būdus, suvokiant, kad senėjimo procesas labai individualus. Gerontologijoje ir geriatrijoje terminas antisenėjimas suvokiamas kaip svei­kas senėjimas, senėjimo sustabdymas, ankstyva su amžiumi susijusių ligų prevencija, nustatymas, gydymas, pasitelkiant sveiką gyvenseną, įvairias modernias diagnostikos ir gydy­mo strategijas.

Vienas esminių iššūkių, su kuriuo susiduriama senstant vi­suomenei, yra užtikrinti produktyvios visuomenės narių, ypač vyresnio amžiaus, sveiką nepriklausomą senėjimą, ir siekti su­mažinti neigiamą sveikatos sutrikimų poveikį gyvenimo ko­kybei, savarankiškumui ir darbingumui ir atitinkamai užkirs­ti kelią socialinės atskirties bei skurdo rizikai. Deja, sulaukus vyresnio amžiaus ligų profilaktika dažnai pamirštama, papras­tai pagalba teikiama tik tada, kai kreipiamasi į sveikatos prie­žiūros specialistus. Kartais klaidingai manoma, kad senstant ligos yra neišvengiamos, o senas organizmas nėra plastiškas, todėl gyvenimo būdo pokyčiai negalimi. Profilaktinės priemo­nės gali būti efektyvios ir peržengus 80 metų, todėl reikalinga aktyvi prevencinių priemonių taikymo strategija.

2002 metais Madride patvirtintas Jungtinių Tautų Senė­jimo planas. Jame numatoma skatinti sveiką senėjimą darbo rinkoje, skatinti sveiką senėjimą bendruomenėje, plėtojant sa­vanorystę ir globą, skatinti sveiką senėjimą ir nepriklausomą gyvenimą, skatinti solidarumą tarp kartų, siekiant sukurti vi­suomenę visoms kartoms. Lietuvoje patvirtinto Sveiko senėjimo užtikrinimo Lietuvoje 2014–2023 metais veiksmų plano paskirtis – numatyti ir apra­šyti tikslus, uždavinius ir strategines kompleksines priemones (priemonių vykdytojus ir išteklius), kurių įgyvendinimas suda­rytų sąlygas pagerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatos prie­žiūros kokybę ir prieinamumą, mažinti jų sergamumą ir mir­tingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų, išorinių priežasčių, ir tokiu būdu padėti pagerinti vyresnio amžiaus žmonių svei­katą, jų gyvenimo kokybę, didinti jų integraciją į visuomenę, darbingumą ir fizinį aktyvumą, gerinti vyresnio amžiaus žmo­nių sveikatą, daugiau dėmesio skiriant ligų profilaktikai, anks­tyvajai ligų diagnostikai, sveikatos išsaugojimui ir stiprinimui, sveikatos atkūrimui, gerinti kompleksinių sveikatos priežiūros paslaugų pagyvenusiems ir senyvo amžiaus žmonėms prieina­mumą ir kokybę, plėtoti šias paslaugas. Ateities medicina – in­dividualizuota medicina. Jos centre yra asmuo. Tai atitinka ge­riatrinės medicinos koncepciją.

 

Žurnalo INTERNISTAS priedas GERIATRIJOS AKTUALIJOS, 2016m.