Įvadas
Visi organizmo mineralai ir mikroelementai yra svarbūs, todėl jų būtina gauti pakankamai. Kiekvienas mineralas žmogaus organizme atlieka savo funkciją. Kai kurių jų kiekį patenkiname valgydami įprastą maistą ir nejaučiame stygiaus, kitų gali trūkti.
Itin svarbūs žmogaus organizmui mikroelementai yra magnis ir kalis. Magnis – tai cheminis elementas, žemės šarminis metalas, pagrindinis viduląstelinis katijonas, kurio junginiųrandama įvairiųmineralųsudėtyje. Nustatyta, kad dauguma Europos šaliųgyventojų magnio suvartoja mažiau, negu rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (1). Kasdien su maistu reikia gauti apie 2,5 g kalio ir 300 mg magnio. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, reguliuoti širdies ritmą, gydyti arterinę hipertenziją. Magnis padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, sumažinti vadinamojo blogojo cholesterolio kiekį, saugo kraujagyslių sieneles nuo pažeidimo padidėjus arterinei hipertenzijai.
Širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir beveik visoje Europoje, yra dominuojanti ankstyvos mirties priežastis. Šios ligos didina neįgaliųjų gretas, sveikatos priežiūros išlaidas, blogina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Pagrindinė ankstyvos mirties priežastis – išeminė širdies liga. Pradžioje liga vystosi nepastebimai, o atsiradus klinikinių simptomų jau būna gerokai pažengusi.
Literatūroje širdies ir kraujagyslių ligos dažnai vadinamos civilizacijos ligomis dėl gana ryškios jų sąsajos su pasikeitusiais mitybos įpročiais, nejudra, antsvoriu, aplinkos tarša, genetika, žalingais įpročiais ir kitomis priežastimis. Iš viso žinoma daugiau nei 200 rizikos veiksnių. Visi jie gali būti suskirstyti į modifikuojamuosius ir nemodifikuojamuosius (1 lentelė).
Kuo daugiau rizikos veiksnių turi žmogus, tuo didesnė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Rizikos veiksnių (modifikuojamųjų) valdymas sumažina mirtingumą ir sergamumą tiek tiems, kuriems diagnozuota, tiek ir tiems, kuriems nediagnozuota kardiovaskulinė liga. Pagal sergamumo ir mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje kasmet įvyksta 56,1 proc. visų mirčių. Pasaulinė sveikatos organizacija skambina pavojaus varpais – jei esama padėtis nesikeis, manoma, kad 2030 metais širdies ir kraujagyslių ligos nusineš 23,6 mln. žmonių gyvybių ir taps pagrindine mirties priežastimi. Jau dabar šios ligos vainikuoja pagrindinių mirties priežasčių dešimtuką pasaulyje, tačiau vis didėjančios sergančiųjų gretos pagrįstai kelia nerimą ir tampa prevencinių programų kūrimo priežastimi.
Pasireiškus klinikinių kardiovaskulinės sistemos sutrikimo simptomų, skiriamas gydymas vaistais gali padėti išvengti galimų komplikacijų ar sumažinti jų riziką (antrinė prevencija), tačiau, kad ir kaip būtų gaila, užkirsti kelią ligai (pirminė prevencija) jau per vėlu. Sveika gyvensena, tinkama mityba, specialūs papildai gali lėtinti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą (antrinė prevencija), mažinti riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, osteoporoze, onkologinėmis ir kitomis lėtinėmis ligomis (pirminė prevencija). Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, vertinančių ir tam tikrų mikroelementų vartojimo svarbą sergant širdies ir kraujagyslių ligomis.
Hipokalemija ir hipomagnezemija daro įtaką širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui
Eksperimentiniuose tyrimuose nustatytas magnio trūkumo proaritminis poveikis ir jokio pažeidimo substrato neturinčiai sveikai širdžiai. Magnis teigiamai veikia visas širdies raumens funkcijas: slopina trigerinįautomatizmą, mažina ląsteliųmembranųdirglumą, gerina vainikinękraujotaką, netrumpina repoliarizacijos, neleidžia išsivystyti kalio trūkumui ląstelėje. Magnis palaiko ląstelės ramybės potencialą, membranos stabilumą ir jaudrumą. Daugelis perspektyviųjų epidemiologinių tyrimų nurodo ryšius tarp magnio ir širdies kraujagyslių ligų, ypač vertinant mirtis ir gyvybei pavojingas situacijas, kaip antai skilvelines aritmijas ir staigiąją mirtį. Dažnai hipomagnezemiją lydi ir hipokalemija, QT intervalo ilgėjimas, registruojamas elektrokardiogramoje, šie veiksniai didina skilvelinių ritmo sutrikimo išsivystymo riziką (1, 2).
Kita 7 didelių perspektyviųjų tyrimų metaanalizė nurodė reikšmingą ryšį tarp kasdien su maiste gaunamo magnio kiekio ir rizikos patirti insultą. Padidinus magnio kiekį daugiau nei 100 mg/p., rizika patirti išeminį insultą sumažėjo 8–9 proc. Magnio papildų naudą insulto profilaktikai paaiškina keli galimi mechanizmai (3). Magnio trūkumas koreliuoja su lėtinėmis širdies ir kraujagysliųligomis – arterine hipertenzija, hiperlipidemija, cukriniu diabetu. Neuroprotekcinis magnio veikimas pirmiausia aiškinamas poveikiu arteriniam kraujo spaudimui. Struktūriniai ir funkciniai kraujagysliųpažeidimai, endotelio disfunkcija, oksidacinis stresas, kraujagysliųremodeliavimasis gali skatinti vystytis hipertenziją ir ją progresuoti. Iki 25 proc. sergančiųjųarterine hipertenzija nustatomas magnio trūkumas. Literatūroje yra duomenų, kad viena hipomagnezemijos priežasčių, sergant arterine hipertenzija, yra dažnai skiriami diuretikai ir padidėjusi magnio ekskrecija su šlapimu (2). Tyrime skyrus magnio papildų pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu ir gausiai vartojantiems diuretikų ir širdį veikiančių glikozidų, pagerėjo jų ligos baigtys ir bendra savijauta. Šiems pacientams magnio reikia daugiau, nei rekomenduojamos įprastos normos sveikiems žmonėms (vidutiniškai vyrams – 350 mg/p., moterims – 300 mg/p.) (4).
Kalio ir magnio poveikis arterinei hipertenzijai
Magnis yra efektyvus mažinant arterinį kraujospūdį sergantiesiems 1 laipsnio arterine hipertenzija, cukriniu diabetu ir nėštumo metu, kartu skiriant antihipertenzinį gydymą angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriais (AKFI), angiotenzino receptorių blokatoriais, kalcio kanalų blokatoriais, diuretikais, beta adrenoblokatoriais, metildopa, kt. (5). 44 mokslinių tyrimų analizė parodė, kad magnis, skiriamas kartu su anihipertenziniu gydymu, stiprina antihipertenzinių vaistų veikimą (5).
Magnis, veikdamas kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, mažina kraujospūdį. Magnis konkuruoja su natriu, jungdamasis prie lygiųjų kraujagyslių raumenų ląstelių, didina prostaglandino E koncentraciją, jungiasi su kaliu bei sukelia nuo endotelio priklausančią vazodilataciją, taip mažindamas endotelio disfunkciją hipertenzija ir cukriniu diabetu sergantiems asmenims, sumažina viduląstelinio kalcio ir natrio koncentraciją bei kraujospūdį (5). Nustatyta, kad magnio preparatai labiau mažina kraujospūdį, kai kartu suvartojama daugiau kalio ir mažiau natrio (5). Klinikiniame tyrime, kuriame buvo vertinama kalio įtaka magnio veiksmingumui mažinant ar terinį kraujospūdį, nustatyta, kad kompleksinis
Eksperimentiniuose tyrimuose nustatytas magnio trūkumo proaritminis poveikis ir jokio
gydymas magnio ir kalio preparatais reikšmingai (p<0,01) sumažino kraujospūdį.
3 mokslinių tyrimų metaanalizė parodė, kad padidėjęs kalio suvartojimas sumažina kraujospūdį ir sergantiems, ir nesergantiems arterine hipertenzija asmenims (6–8). Esant simptominei arterinei hipertenzijai, kalio koncentracija serume turi būti ≥4 mmol/l. Šiems pacientams rekomenduojama kalio koncentraciją palaikyti 4,5–5,0 mmol/l. Taip pat nustatyti galimi kalio veikimo mechanizmai mažinant kraujospūdį (9). Kai kurie tyrimai rodo, kad kalis, skatindamas diurezę ir taip sumažindamas tarpląstelinio skysčio kiekį, kartu pasižymi ir kraujospūdį mažinančiomis savybėmis. Taip pat nustatyta, kad kalis lemia renino ir angiotenzino sistemos aktyvumą ir mažina angiotenzino daromą įtaką kraujagyslių, antinksčių bei inkstų ląstelių receptoriams. Kitas kraujospūdžio mažinimo mechanizmas, manoma, vyksta kaliui veikiant centrinę ir periferinę nervų sistemą. Taigi daugiau kalio turintys produktai ar papildomai vartojamas kalis gali sumažinti kraujospūdį, atpalaiduodamas kraujagyslių lygiuosius raumenis ir mažindamas periferinį kraujagyslių pasipriešinimą. Optimalus per dieną suvartojamas kalio kiekis yra 3–4 g (75–100 mmol). Esant širdies nepakankamumui, aritmijoms ir hipertenzijai, ekspertai rekomenduoja palaikyti K+ koncentraciją ≥4,0 mmol/l. Vis dėlto, įvertinant didelę hipokalemijos riziką, galbūt šiems pacientams optimali K+ koncentracija būtų 4,5–5,0 mmol/l, jei nėra inkstų disfunkcijos (11).
Didesnis kalio ir magnio suvartojimas kartu su mažesniu natrio vartojimu yra efektyvesnis mažinant padidėjusį kraujo spaudimą nei atskirų mineralų vartojimas ir dažnai yra toks pat efektyvus, kaip vieno antihipertenzinio vaisto terapija (10).
Apibendrinimas
Tyrimais įrodyta, kad kalio ir magnio trūkumas turi įtakos susirgti išemine širdies liga, hipertenzija, ateroskleroze, širdies ritmo sutrikimais. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas (magnio, kalio trūkumas) gali paskatinti širdies ritmo sutrikimus ir visai sveikiems žmonėms arba pacientams, sergantiems širdies ligomis. Magnis ir kalis naudingas šių sutrikimų profilaktikai ir gydymui, nes mažina skilvelių ir prieširdžių ritmo sutrikimų riziką, saugo organizmą nuo kalio trūkumo, gerina širdies vainikinę kraujotaką, pasižymi širdį tausojančiu poveikiu. Todėl svarbu užtikrinti pakankamą magnio ir kalio patekimą į organizmą vartojant magnio ir kalio gausių maisto produktų ar visaverčius magnio papildus. Vienas gerai Lietuvoje žinomų mineralų preparatų yra Panangin®. Šio preparato sudėtyje yra prie aspartato prisijungusio kalio ir magnio. Asparagino rūgštis, kaip endogeninė medžiaga, perneša jonus. Ji panaši į ląstelės junginius. Šios rūgšties ir jonų druskos yra patvarios, todėl jonai kompleksinių junginių pavidalu lengvai patenka į ląsteles. Nustatyta, kad magnio ir kalio aspartatas širdies raumenyje skatina medžiagų apykaitą, todėl ląstelės geriau pasisavina deguonį, sintetina daugiau fosforo junginių. Panangin® skyrimas pacientams, sergantiems arterine hipertenzija ir kitomis kardiovaskulinėmis ligomis, galėtų užtikrinti geresnį gydymo efektyvumą ir pagerinti bendrą paciento savijautą.
Parengė gyd. R. Jasiukevičiūtė
Šaltinis: „Internistas”
Komentarai