Įvadas
Iki 2005 metų Lietuvoje veikė trijų invalidumo grupių nustatymo sistema. Invalidumą pagal medicininį modelį nustatydavo medicininės darbingumo ekspertizės komisijos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėta diskutuoti apie kitokias negalios (invalidumo) koncepcijas ir strategijas, žmogaus funkcionavimo daugiamatiškumą, kad vertinti reikia ne tai, ko ir kiek žmogus negali, o tai, ką ir kiek gali.
Minėtų 2005 metų liepos 1 dieną įsigaliojo nauja Invalidų socialinės integracijos įstatymo redakcija, kuria į Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą pakeistas ir jo pavadinimas. Šiame įstatyme sąvoką invalidas pakeitė neįgalusis, vietoj buvusių trijų invalidumo grupių įteisinti neįgalumo ir darbingumo lygiai, neįgaliesiems numatyta nustatyti profesinės reabilitacijos paslaugų ir specialiuosius poreikius. Atlikdama šiuo įstatymu nustatytas funkcijas, negalios vertinimą šiuo metu atlieka Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be šio įstatymo, įsigaliojo darbingumo ir neįgalumo lygių nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašai, Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų aprašas. Vadovaujantis šiais teisės aktais, žmogaus negalia vertinama pagal biopsichosocialinį modelį, atsižvelgiant ne tik į sveikatos sutrikimo priežastis, bet ir į ligų sukeltus padarinius, kuriuos galima sumažinti pritaikius aplinką, naudojant techninės pagalbos priemones, įvertinant socialinius gebėjimus, aplinkos ir asmenybės veiksnius. Šis biopsichosocialinis modelis paremtas Pasaulio sveikatos organizacijos sudaryta Tarptautine funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija, t. y. neįgalumas nustatomas ne pagal žmogaus sveikatos pokytį, ligos buvimą arba nebuvimą, o atsižvelgiant į ligos sukeltus organizmo funkcijų sutrikimus bei jo galimybes veikti ir dalyvauti kasdieniame socialiniame gyvenime, būti savarankiškam. Taigi negalią turime suprasti ne kaip sveikatos praradimo mastą, o kaip konkretaus žmogaus sveikatos pokyčio, galimybių ir aplinkos veiksnių išvestinę.
Darbingumo lygis
Šiame straipsnyje plačiau apžvelkime darbingumo lygio nustatymą. Darbingumo lygis yra darbingo amžiaus asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau, iki ligos išsivystymo, įgytą profesinę kompetenciją arba įgyti naują, atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. Jis nustatomas darbingo amžiaus asmenims, t. y. nuo 18 metų iki senatvės pensijos arba jaunesniems negu 18 metų asmenims, jeigu jaunuoliai yra ar buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Darbingumo lygis gali būti nustatytas neatsižvelgiant į amžių dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos.
Sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi medicininius bei veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Medicininiai kriterijai, arba, kitaip sakant, bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į visas asmens darbingumui įtaką darančias ligas ir traumas, jų sukeltus nuolatinius organizmo funkcijų sutrikimus. Bazinį darbingumą NDNT specialistai vertina pagal gydytojo siuntime į NDNT ir medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją. NDNT pati ligų nediagnozuoja ir asmens sveikatos netiria. Ar negalia bus nustatyta objektyviai, tiesiogiai priklauso ne tik nuo NDNT specialisto, bet ir nuo gydančio gydytojo, rengiančio siuntimą.
Kaip minėta, kita darbingumo lygio nustatymo procedūros dalis yra veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus įvertinimas. Tai atliekama remiantis užpildytu asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynu, kuris pildomas asmeniui atvykus į NDNT. Iš atsakymų įvertinama asmens profesinė, darbinė veikla, aplinkos prieinamumas, mobilumo, pažinimo, bendravimo, savipriežiūros ir kasdienės veiklos galimybės. Atsakymai yra vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant, ar nurodytus veiksmus asmuo gali atlikti pats sąmoningai ir saugiai, ar reikalingos pagalbinės priemonės, ar reikalinga kito asmens pagalba. Bendrasis asmens darbingumo lygis apskaičiuojamas bazinio darbingumo lygio procentus padauginus iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno koeficiento, kuris yra išvedamas iš atsakymų balų sumos.
Darbingumo lygis yra nustatomas 5 proc. intervalais. 0–25 proc. darbingumo lygis rodo, kad asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinkoje. Nustačius 30–55 proc. darbingumo lygį, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. jis gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba darbo vietos jam pritaikyti nebūtina. Nustačius 60–100 proc., asmuo yra laikomas darbingu.
Skirtingi ir laikotarpiai, kuriems darbingumo lygis nustatomas. Kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką darbingumo lygiui per artimiausius 6 mėnesius, darbingumo lygis yra nustatomas 6 mėnesiams. Kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą arba prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui per artimiausius 12 ar 24 mėnesius, jis atitinkamai nustatomas 1 arba 2 metams. Jei asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio, darbingumo lygis nustatomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties datos. Jei asmens sveikatos būklė pasikeičia, pakartotinai dėl darbingumo lygio jis gali kreiptis ir nesibaigus nustatytam terminui. Tokiu atveju rengiamas naujas siuntimas su nauja medicinine informacija, nusakančia dabartinę asmens būklę.
Panaši yra ir asmenų iki 18 metų negalios nustatymo tvarka. Tik jiems nustatomas ne darbingumo, o neįgalumo lygis – lengvas, vidutinis arba sunkus. Tai kompleksiškai įvertintas ir nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas.
Specialieji poreikiai
Neatsižvelgiant į asmens amžių, t. y. tiek vaikams, tiek darbingo, tiek pensinio amžiaus asmenims, neįgalumo arba darbingumo lygį, gali būti nustatyti specialieji poreikiai. Tai neįgalaus asmens specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji poreikiai, kaip ir darbingumo lygis, nustatomas pagal teisės aktais patvirtintą tvarką ir kriterijus.
Asmenims, kuriems būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė arba psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, nustatomas nuolatinės slaugos poreikis. Kai asmeniui dėl labai didelių organizmo funkcijų sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra ir pagalba namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, nustatomas nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikis. Be šių poreikių, esant atitinkamoms būklėms, gali būti nustatytas ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos arba transporto išlaidų kompensacijos poreikis.
Specialieji poreikiai nustatomi dėl ilgalaikių sveikatos sutrikimų 6 mėnesiams, 1, 2, 6 metams arba neterminuotai dėl analogiškų priežasčių, nurodytų kalbant apie darbingumo lygio nustatymo terminus.
Profesinė reabilitacija
Dėl atsiradusios negalios asmuo dažnai nebegali dirbti ankstesnio darbo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją arba negalėjo mokytis. Tokie asmenys gali dalyvauti profesinės reabilitacijos programose ir įgyti specialybę, atitinkančią jų negalios pobūdį, atkurti darbingumą, padidinti įsidarbinimo galimybes. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos vadovaujantis individualia profesinės reabilitacijos programa, kuri sudaroma įvertinus asmens profesinius gebėjimus ir asmenines savybes, norus ir lūkesčius.
Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį NDNT nustato, kai asmuo pirmą kartą kreipiasi dėl darbingumo lygio nustatymo, yra motyvuotas dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje ir jo darbingumo lygis yra 50 proc. arba mažesnis. Šių paslaugų poreikis gali būti nustatytas ir teritorinės darbo biržos siuntimu, jei asmens darbingumo lygis jau nustatytas ir yra mažesnis negu 45 proc.
Nustačiusi profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, NDNT asmeniui išduoda išvadą dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio. Su tokiu asmeniu darbo birža sudaro sutartį dėl profesinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų ir išduoda jam siuntimą į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo turi kreiptis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad naujo siuntimo į NDNT pateikti nereikia.
Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis nenustatomas, kai asmeniui reikalinga nuolatinė slauga, jis serga sunkia, greitai progresuojančia, nepasiduodančia gydymui liga, kai profesinė reabilitacija ir darbas yra negalimi, paskirti griežti gydymo režimo apribojimai paūmėjus ligai. Šis poreikis nenustatomas, kai asmens sveikatos būklė netrukdo vykdyti profesinės veiklos.
Pakartotinai asmuo gali būti nukreiptas į profesinę reabilitaciją ne anksčiau kaip po 5 metų nuo profesinės reabilitacijos programos baigimo ar nutraukimo, išskyrus atvejus, kai ji buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo. Apie galimybę asmeniui dalyvauti profesinės reabilitacijos programose pacientą turėtų informuoti ir gydantis gydytojas, išduodamas siuntimą į NDNT. Iki atvykdamas į NDNT, asmuo jau galėtų būti apsvarstęs šią galimybę grįžti į darbo rinką.
Siuntimų į NDNT rengimas
Asmuo, norėdamas, kad būtų nustatytas jo darbingumo lygis arba specialieji poreikiai, pirmiausia su prašymu parengti siuntimą į NDNT kreipiasi į gydantį gydytoją. Gydytojas socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtintą siuntimo į NDNT formą pildo tik nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir reabilitacijos priemonių išliko organizmo funkcijų sutrikimų. Rengdamas siuntimą, gydytojas vadovaujasi Darbingumo lygio ir specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymais. Rengiant siuntimą dėl neįgalumo lygio nustatymo vaikams, vadovaujamasi Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ir švietimo ir mokslo ministrų įsakymu.
Siuntimas į NDNT rengiamas tik nustačius tikslią diagnozę ir atsižvelgus į tai, kad taikant gydymą ir medicinines reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų. Jei asmens sveikatos būklė bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų neatitinka, darbingumo sutrikimas yra laikinas, nebaigtas gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės, siuntimas nerengiamas
Siuntimas užpildomas tiksliai, aiškiai ir išsamiai, kad būtų galima objektyviai nustatyti neįgalumo ir darbingumo lygius, jų atsiradimo priežastis, optimalius terminus, specialiuosius poreikius.
Jeigu gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs, prieštaringi ar jų nepakanka, NDNT kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, išdavusią siuntimą dėl papildomų medicininių dokumentų pateikimo. NDNT taip pat turi teisę susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje esančia medicinine informacija. Teisės aktai nustato, kad už pateikto siuntimo į NDNT teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, o už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą – konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas. NDNT specialistas atsako už sprendimo dėl negalios teisingumą ir teisėtumą.
Gydantis gydytojas siuntime nurodo išsamią asmens ligos anamnezę, kokiose gydymo įstaigose asmuo buvo tirtas ir gydytas, konkrečius su liga susijusių atliktų tyrimų rezultatus. Svarbi ligos pradžia, priežastis, eiga. Pateikiami nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos nustatymo aktai ar kitas priežastis patvirtinantys dokumentai. Svarbu detaliai aprašyti dabartinę paciento būklę ir skirto gydymo efektyvumą. Tuo atveju, kai asmuo kreipiasi dėl pakartotinio vertinimo, minėta informacija turi būti pateikta apie laikotarpį po paskutinio siuntimo į NDNT išdavimo datos. Prie siuntimo pateikiamos gydytojų specialistų išvados, patvirtinančios ligos sunkumą ir diagnozę, nurodomi išlikę organizmo funkcijų sutrikimai po taikyto gydymo, asmens sveikatos būklės pokyčių prognozė. Barthel indeksas siuntime nurodomas ir užpildyta jo lentelė pridedama tik tais atvejais, kai yra sumažėjęs asmens savarankiškumas ir tai numatyta kriterijų apraše. Nurodant laikinojo nedarbingumo trukmę per pastaruosius 12 mėnesių, nurodomos visos ligos, dėl kurių asmuo turėjo nedarbingumo pažymėjimą, laikinojo nedarbingumo trukmė.
Siuntime nurodomos diagnozės, labiausiai darbingumo lygiui ir specialiesiems poreikiams įtaką darančių ligų padariniai, funkcijų sutrikimai, komplikacijos, įrašoma konkreti funkcinė klasė, laipsnis, stadija, eiga arba forma. Siuntime įrašomos ir kitos diagnozės, nurodomi kiti negaliai įtaką darantys gretutinių ligų ar traumų padariniai, išliekantys organizmo funkcijų sutrikimai, komplikacijos, darančios įtaką asmens darbingumui, dėl kurių yra rengiamas siuntimas į NDNT. Medicininiai dokumentai turi būti pildomi ne lotyniškai, o lietuvių kalba, diagnozių kodai nurodomi pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo Australijos modifikacijos sisteminį ligų sąrašą.
Apibendrinimas
Vadinasi, kad asmens negalia būtų nustatyta teisėtai ir teisingai, objektyviai, atsakingas yra ir gydantis gydytojas, rengiantis siuntimą į NDNT, ir NDNT specialistas, pagal nustatytus kriterijus atliekantis vertinimą. Viename straipsnyje neįmanoma išsamiai aprašyti viso negalios nustatymo proceso, todėl atkreipėme dėmesį tik į svarbiausius, gydančiam gydytojui aktualiausius aspektus. Plačiau ir išsamiau apie darbingumo lygio ir specialiųjų bei profesinės reabilitacijos poreikių nustatymą galite sužinoti NDNT interneto svetainėje www.ndnt.lt.
Šaltinis: Žurnalo INTERNISTAS priedas NEUROLOGIJOS AKTUALIJOS, 2017m.
