Respublikinė Kauno ligoninė (RKL), buvusi 3-ioji, lankytojus pasitinka atnaujinta registratūra, Konsultacijų poliklinika. Dabar nereikia grūstis prie registratūros – eilės galima ramiai laukti patogiai įsitaisius kėdėje, skaityti monitoriaus ekrane besikeičiančią informaciją apie gydymo įstaigos darbą, naujienas ar korupcijos prevenciją. Taigi teatras prasideda nuo rūbinės, o ligoninė – nuo registratūros, Konsultacijų poliklinikos, Priimamojo. Šie padaliniai jau šiuolaikiški, modernūs ir, svarbiausia, patogūs. Kas dar pasikeitė ligoninėje per nepilnus dvejus direktoriaus Lino Vitkaus vadovavimo metus? Kaip sekasi paversti ligoninę geriausia šalyje, kurioje pacientai norėtų gydytis, o medikai – dirbti?
Vykdant ligoninių restruktūrizavimą, prie RKL buvo prijungta nemažai įstaigų. Ar tai pasiteisino? Kas šiandien sudaro RKL?
Vykdant ligoninių pertvarką, prie buvusios Kauno 3-iosios klinikinės ligoninės nuo 2002 metų prijungtos 8 gydymo įstaigos: Kauno krikščioniškieji gimdymo namai, Garliavos ligoninė, Senelių pensionas ir sanatorija Viršužiglis, Kauno psichiatrijos ligoninė, Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė, Kačerginės vaikų sanatorija Žibutė ir Kauno V. Tumėnienės vaikų reabilitacijos centras. Sujungimo sąlygos buvo įvairios: vieni padaliniai neteko buhalterijos, kiti – laboratorijos, pan. Tačiau visur buvo išlikusi administracija. Veiklos rezultatai irgi labai skyrėsi. Kelios įstaigos dirbo nuostolingai, skyrėsi ir specialistų atskiruose padaliniuose uždarbiai.
Įgyvendinus struktūrinius pertvarkymus, nuo 2014 metų sausio 1 dienos ligoninėje veikia 8 profilinės klinikos (Akušerijos ir ginekologijos, Chirurgijos, Diagnostikos, Psichiatrijos, Reabilitacijos, Slaugos, Terapijos, Vaikų ligų klinika), įkurta nauja Konsultacijų poliklinikos registratūra, sutrumpintos laukimo eilės pas gydytojus konsultantus, duris atvėrė pirmasis Kaune Krizių intervencijos centras.
Struktūriniai pertvarkymai pasiteisino. Sumažinus valdymui skirtas išlaidas, pavyko sutaupyti kelis šimtus tūkstančių litų, kurie panaudoti darbuotojų darbo sąlygoms ir gydymo kokybei gerinti, t. y. investuoti į statybas, modernizaciją, atlyginimų didinimą.
Atėjus vadovauti ligoninei, veikiausiai turėjote kokių nors konkrečių planų, minčių? Ar jie jau įgyvendinti?
Svarbiausias tikslas, kurį išsikėliau, buvo užtikrinti šiuolaikines ligonių aptarnavimo ir kokybiškas darbo sąlygas, nes geresnės darbo sąlygos leidžia tikėtis ir geresnių darbo rezultatų, didesnio našumo, aukštesnės kokybės. Tai – elementaru. Neišradinėjome dviračio, stengėmės daryti tai, kas daroma pasaulyje. Siekdami optimizuoti darbą, pagerinti infrastruktūrą, kad ji būtų patogi ir medikui, ir žmogui, atlikome tam tikrus, mano nuomone, logiškus pertvarkymus. Visų pirma, visus Konsultacijų poliklinikoje dirbančius specialistus sutelkėme viename padalinyje. Dabar žmogui nereikia blaškytis ir ieškoti specialisto per visą ligoninę. Tiesa, dar planuojame pagerinti kurčnebylių aptarnavimą – kad registratorės galėtų greičiau išsiaiškinti jų bėdas, planuojame įsigyti kelis planšetinius kompiuterius.
Kitas prioritetinis tikslas – klinikų formavimas, sujungiant skyrius, teikiančius panašaus profilio paslaugas, viename pastato korpuse. Šiuo metu jau formuojame Chirurgijos ir Terapijos korpusus. Įgyvendindami šį projektą, siekiame optimaliau išnaudoti esamas patalpas, sumažinti išlaidas vidinei logistikai tarp skyrių, padaryti patogesnę navigaciją ligoninės lankytojams ir pacientams.
Kokie dar nepaminėti pokyčiai įvyko ligoninėje perėmus įstaigos vadovavimą?
Daugiau nei 60 metų kauniečių ir kitų Lietuvos miestų ir miestelių gyventojų sveikata besirūpinančiai ligoninei 2014 metai buvo itin dinamiški ir intensyvūs: atlikta statybos, remonto ir projektavimo darbų už daugiau nei 900 tūkst. Eur. Be to, nemažai uždavinių teko ir įgyvendinant Europos Sąjungos ar kitų fondų finansuojamus projektus, kurių bendra vertė viršija 1,8 mln. Eur.
Remonto darbai atlikti ir nutolusiuose padaliniuose, t. y. Kulautuvoje, Žiegždriuose, Kačerginėje ir kt., pastatyta Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus stoginė. Terapijos klinikos Kardiologijos skyriuje įrengta 3 lovų intensyvaus stebėjimo palata, įsigyta moderni širdies ir kraujagyslių ligų diagnostikos ir gydymo įranga, kurią pasitelkę ligoninės kardiologai turi galimybę greičiau diagnozuoti ligas ir efektyviau jas gydyti. Taip pat atnaujintos Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus patalpos, Slaugos klinikoje Garliavoje įrengta paliatyviajai slaugai skirta erdvė, įsigyta modernios diagnostikos, gydymo ir reabilitacijos įrangos. Beje, nepamiršome ir tokią iš pirmo žvilgsnio smulkmeną – visuose naujai tvarkomų skyrių tualetuose yra dezinfekantų ne tik rankoms, bet ir klozetų dangčiams, su paaiškinimu, kaip jais naudotis.
Jeigu vardysiu visus darbus, skaitytojas pavargs. Svarbu, kad ligoninė pertvarkoma iš esmės – optimizuojama jos struktūra, vykdomas remontas skyriuose ir padaliniuose, ir ligoniai tai mato.
Tiek daug įvairių remonto ir statybos darbų vykdoma, o ligoninė iki šiol neapšiltinta, nerenovuota? Kodėl?
Negaliu atsakyti, kodėl to nebuvo padaryta anksčiau. Svarbiausia, kad jau birželio pradžioje prasidės centrinio pastato šiltinimo, langų ir įėjimo, durų keitimo, įėjimų pritaikymo neįgaliesiems darbai, bus renovuota dalis šildymo ir vėdinimo sistemų, katilinė. Įgyvendinus projektą, pagerės ligoninės patalpų mikroklimatas, sumažės energijos sąnaudos ir išlaidos už šildymą.
Dėl kokio ligoninės padalinio jums labiausiai neramu ar net gėda?
Viena mūsų problemų – tai nesibaigiančios Akušerijos ir ginekologijos klinikos Krikščioniškųjų gimdymo namų pastato rekonstravimo darbai (Miško g.), kurie jau seniai akis bado ne tik gydymo įstaigos klientėms ir darbuotojams, bet ir praeiviams. Prieš 2 dešimtis metų pradėta statyba gavo amžiaus vardą: kitąmet „švęsime“ 20 metų jubiliejų. Vyrams turėtų būti gėda, kad mūsų moterys tiek metų gimdo statybose. Esu įsitikinęs, kad šias statybas reikia užbaigti. Tam trūksta apie 1,7 mln. Eur. Jeigu gausime kasmet po 300 tūkst. Eur, statybos vyks dar 6 metus, ir iš viso tęsis 25 metus. Kažin, ar rasime kitas taip liūdnai išgarsėjusias statybas. Į šį projektą jau investuota 4 mln. Eur, tad naudingiau yra jį kuo greičiau užbaigti, o ne stabdyti ar griauti. Juolab kad griovimo darbai, ekspertų skaičiavimais, atsieitų pusę sumos, reikalingos statyboms baigti. Taigi šiemet planuojama įrengti rekonstruojamo pastato 3 aukštą, kuriame įsikurs 7 motinos ir vaiko palatos, viena – naujagimių intensyvios priežiūros palata.
Didžiausios sveikatos įstaigų bėdos – eilės ir mažas finansavimas. Kaip pavyksta tai spręsti?
Pailginus Konsultacijų poliklinikos darbo laiką ir priėmus naujų gydytojų konsultantų, pavyko sumažinti prie gydytojų kabinetų nusidriekiančias eiles. Šiandien konsultacijai pas kardiologą, neurologą, chirurgą, ortopedą traumatologą, reumatologą, radiologą, akušerį ginekologą, odos gydytoją galima patekti tą pačią ar kitą dieną. Per savaitę pacientas bus priimtas ir pas endokrinologą, reabilitologą. Sutrumpinti laukimo eiles buvo nemenkas iššūkis, nes pacientų srautas, kuriems reikalingos gydytojo apžiūros, nuolat didėja. Per 2013 metus Konsultacijų poliklinikoje apsilankė per 140 tūkst. žmonių. 2014-aisiais ne ką mažiau – sulaukta 167 tūkst. apsilankymų.
Jūsų vizija – paversti ligoninę geriausia šalyje, kurioje pacientai norėtų gydytis, o medikai – dirbti. Minėti ligoninės pertvarkymai, atnaujinimas, statybos darbai, eilių sumažinimas ir pan. turėtų pasitarnauti, kad ligoniai rinktųsi šią įstaigą. O kaip dėl kitos dalies, kad medikai norėtų dirbti?
Iš tiesų nemažai dėmesio skyrėme darbuotojų motyvavimui ir ugdymui. Manau, kad darniam kolektyvui būtinos bendros šventės, renginiai, pasibuvimai. Tad 2014 metais pirmą kartą ligoninės istorijoje suorganizuotas ne tik sportinis kultūrinis sąskrydis, bet ir Metų gydytojo, ir Metų slaugytojo, o šiemet dar ir Metų darbuotojo apdovanojimai, paminėta Tarptautinė slaugytojų diena. Jau tradicija tapo
kalėdiniai renginiai. Pavyzdžiui, praėjusiais metais beveik 1 tūkst. darbuotojų Žalgirio arenoje stebėjo grandiozinį Marijono Mikutavičiaus pasirodymą. Kolegos turėjo galimybę dalyvauti ir smuikininkės Kristinos Domarkienės ir akordeonisto Vytenio Danieliaus pasirodyme Kalėdinės penkiaminutės metu.
Medikų darbas reikalauja nuolatinio tobulėjimo. Tad ir mūsų darbuotojai kelia kvalifikaciją tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Darbuotojams organizuoti konfliktų valdymo mokymai, kurie suteikė žinių, kaip elgtis konfliktinėse situacijose.
Minėjote, kad smarkiai skyrėsi tos pačios specialybės medikų darbo užmokestis ir tai priklausė nuo to, kuriame padalinių ar filialų žmogus dirbo. Tarkime, Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojo atlyginimas buvo tik 1 400 Lt. Kaip yra dabar?
Mano galva, žmogus, dirbantis tą patį darbą toje pačioje įstaigoje, turėtų gauti vienodai gerą atlyginimą. Atlyginimą didinome tiek pernai, tiek ir šiemet. Kai kuriems mažiausiai uždirbusiems darbuotojams darbo užmokestis 2014 metais kilo net ir 20–30 proc.
Šiemet didesnis dėmesys skirtas slaugytojams. Pirmuosius geroji žinia pasiekė Akušerijos ir ginekologijos klinikoje dirbančius akušerius ir bendrosios praktikos slaugytojus, kuriems skirtas darbo užmokesčio fondas padidintas beveik 16 proc. Atlyginimas kilo ir šioje klinikoje dirbantiems gydytojams, kurių darbo užmokesčio fondas didėjo 12,5 proc.
Taip pat priėmėme sprendimą padidinti ir kartu suvienodinti darbo užmokestį Psichiatrijos klinikoje pacientais besirūpinantiems slaugytojams, kuriems už tą patį atliekamą darbą buvo mokama skirtingai. Atlyginimas didėjo ir šioje klinikoje besidarbuojantiems slaugytojų padėjėjams ir pagalbiniams darbuotojams.
RKL vidutinis darbo užmokestis slaugytojams iki kovo mėnesio siekė apie 650 Eur. Nuo kovo mėnesio jų vidutinis darbo užmokestis kai kuriems padidėjo iki 10 proc.
Po atsakymo apie gydytojų atlyginimus, logiška grįžti prie monitoriaus, kuris pasitinka ligonius registratūroje ir ragina pranešti apie korupcijos apraiškas. Kaip sekasi kovoti su įsisenėjusia tradicija atsilyginti gydytojui?
Kovo mėnesį speciali Sveikatos apsaugos ministerijos komisija nustatė ligoninės korupcijos indeksą. Galime pasidžiaugti, kad surinkome pakankamą balų skaičių ir gavome skaidrios sveikatos priežiūros įstaigos vardą. Kovojant su šia įsisenėjusia tradicija, būtina sistemiškai ir nuosekliai mažinti korupcijos pasireiškimo visose ligoninės veiklos srityse priežastis. Pirma, ligoninės medikai ir kiti darbuotojai turi gauti orų atlyginimą, kad jiems nekiltų pagundų prisidurti iš šalies. Antra, darbuotojai turi labai aiškiai suvokti, kad bet kokie korupcinio pobūdžio veiksmai ligoninėje nėra ir nebus toleruojami ir už tai jų laukia pačios griežčiausios drausminės nuobaudos, t. y. tokie darbuotojai, neišskiriant ir medikų, mūsų ligoninėje nebedirbs. Kita svarbi korupcijos prevencijos darbo sritis – maksimaliai informuoti ligoninės pacientus ir lankytojus, kad bet kokie neteisėti atsilyginimai ir materialinės padėkos mūsų ligoninėje nelaukiamos, o už šiuos veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Kokią matote ligoninės ateitį?
Ir toliau gerinsime paslaugų prieinamumą ir kokybę. Galiu paminėti, ką dar planuojame per ateinančius keletą metų: suremontuoti Vaikų ligų, Psichosomatinį, Chirurgijos skyrius. Iš Europos Sąjungos ir kitų fondų lėšų puoselėdami žaliosios filosofijos ir energijos tausojančias idėjas, planuojame įdiegti energiją taupančias technologijas Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, biokuro katilus Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, t. t.
Šiais metais planuojame įgyvendinti projektą E. sveikatos paslaugų gyventojams ir pacientams kūrimas. Jo tikslas – interaktyvi elektroninė paslauga, kuria naudodamiesi pacientai galės gauti savo ligos istorijos, tyrimų ir kitus duomenis apie sveikatą, o sveikatos priežiūros specialistai galės tarpusavyje bendrauti ir keistis reikalinga informacija.
Žodžiu, darbų baras didžiulis, o idėjų ir planų turime daug. Iš įdomesnių – įkurti Ginekologijos skyriuje (Trakų g.) Senjorų dienos centrą. Tai būtų visiškai nauja paslauga, kuri, mano galva, sulauktų didelio susidomėjimo ir būtų finansuojama Ligonių kasų. Patogioje vietoje – ir miesto centre, ir kartu nuošalėje, taip pat šalia autobusų ir geležinkelių stočių – įkurtas Senjorų dienos centras galėtų pasitarnauti daugeliui vyresnio amžiaus žmonių atgauti sveikatą po ligos, palaikyti ar atkurti įvairias prarastas ar pablogėjusias funkcijas, kt.
Kokių dar ypatingų didelių planų ar idėjų esate numatęs?
Žinoma, geriausia tikriausiai būtų visas 8 RKL klinikas, kurios dabar išbarstytos 20 km spinduliu, sutelkti vienoje vietoje. Vakarų pasaulis jau griauna 1970 metų statybas, t. y. daugiaaukštes ligonines, kurios neatitinka šiandienos reikalavimų, technologijų. Jų architektūra neleidžia optimizuoti procesų. XXI amžiaus ligoninės modelį reikėtų matyti kaip gėlės žiedą, kurio centre – visi medicininiai biurai, personalas, o spinduliai-žiedlapiai – palatos, pacientų kambariai, pagalbinės patalpos. Tokia struktūra leistų smarkiai sutrumpinti medikų kelią iki pacientų, o pacientų – iki medikų. Kartu sumažėtų personalo, būtų taupomas laikas, pinigai. Tiesa, šiai idėjai reikalingas valstybės pritarimas.
Per beveik 2 metus atlikta tikrai daug. Galbūt žinote, kur slypi sėkmingos ligoninės paslaptis?
Iš tiesų, įgyvendinus struktūrinius pertvarkymus, pavyko sutaupyti nemažai pinigų, juos investuoti, ir 2014 metus užbaigti su geru finansiniu rezultatu – apie1,7 mln. litų pelno. Kur slypi sėkmė? Ją lemia gera komanda ir kompetentingi darbuotojai. Taip pat gebėjimas pratiškai pritaikyti medicinines naujoves, kad jos realiai veiktų. Mediko darbe būtinas jautrumas pacientams ir jų problemoms. Na, ir nuolatinis siekis tobulėti. Jeigu nesusitvarkau su darbais per nustatytas darbo valandas, lieku viršvalandžių. Kol kas dažniausiai namo pavyksta išeiti ne 17 val., o 22 val. Tačiau vykdant tiek darbų ir projektų, tai neturėtų kelti nuostabos.
Taigi 2 metai – daug ar mažai? Sprendžiant pagal nuveiktus darbus – daug, atsižvelgiant į planus – mažai?
Iš tiesų, taip. Bet kokiai idėjai įgyvendinti reikia paruošti projektą, rengti viešųjų pirkimų konkursus, galiausiai tuos darbus atlikti. Visa tai užtrunka. Ligoninės direktoriaus kadencija – 5 metai. Dar laiko lyg ir turiu. Kita vertus, manau, kad tikrai liks neužbaigtų darbų, idėjų. Ar į mano vietą atėjęs kitas žmogus norės juos tęsti? Galbūt jam pasirodys tai neaktualu?
Ar nepasiilgstate praktinio ortopedo-traumatologo darbo?
Nesu visiškai atitrūkęs nuo praktikos, truputį dirbu ir pagal specialybę. Manau, kad eidamas direktoriaus pareigas, galiu atnešti naudos daug didesniam žmonių skaičiui. Pavyzdžiui, dirbdamas opropedu-traumatologu, per metus atlikdavau apie 300 operacijų. Galima sakyti, kad padėdavau 300 žmonių. Na, sutvarkius vien registratūrą ir Konsultacijų polikliniką, jau pagerinome paslaugą daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, kurie čia apsilanko per metus. O dar kiti skyriai, padaliniai…
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Natalija Voronaja
Šaltinis: žurnalas „Internistas“