Hipertenzija – liga, kamuojanti ne tik seną, bet ir jauną. Natūralu, kad plintant ligai, daugėja ir mitų apie ją.
1 mitas 2 mitas 3 mitas 4 mitas
Pavojingas tik itin aukštas kraujospūdis, jei jis pakilęs tik šiek tiek, gydyti neprivalu.
Tikrai ne. Atlikus žmonėms, kurių kraujo spaudimas yra 140-170/90-104 mmHg, kompiuterinę tomografiją nustatyta, kad smegenų kraujotakos sutrikimai ir patologiniai pakitimai stebėti jau pradinėse ligos stadijose. Smegenų kraujotakos sutrikimai didina insulto, infarkto riziką.
Jeigu kraujospūdis itin padidėjęs, jį reikia kuo greičiau sumažinti.
Staigus kraujospūdžio mažėjimas gali sukelti rimtų komplikacijų. Todėl labai svarbu pastebėjus padidėjusį kraujospūdį neužsiminėti savigyna, nevartoti kaimynui ar artimam žmogui skirtų vaistų.
Jei aptikote, kad jūsų spaudimas padidėjęs, kreipkitės pagalbos į šeimos gydytoją, kuris ir paskirs tik jums tinkantį gydymą.
Jeigu vaistai nepadeda iš karto, juos reikia keisti.
Svarbu žinoti, kad negalima staiga nutraukti vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio vartojimo. Reikia susitaikyti su tuo, jog vaistus gali tekti vartoti nuolat, o pirmuosius jų veikimo požymius pajusite ne iš karto. Yra vaistų, kurių poveikis pasireiškia tik po 10 dienų vartojimo. Be to, labai svarbu kasdien matuoti kraujo spaudimą, rodmenis užrašyti. Užrašai padės gydytojui koreguoti jūsų ligos gydymą.
Jei spaudimas padidėjęs nuolat, apie aktyvų gyvenimą reikia pamiršti.
Jeigu paisysite visų gydytojų nurodymų, hipertenzijos komplikacijų tikrai galima išvengti ir gyventi aktyviai bei jaustis gerai. Tačiau numojus ranka į šią ligą, jos baigtis gali būti liūdna. Beje, pasididėjęs kraujospūdis gali byloti apie nervų ir endokrininės sistemos bei kepenų veiklos sutrikimus.
Lietuvos sveikata