Tuoj bus pavasaris – pavojingas sveikatai laikotarpis. Susirgsime gripu,
gersime aviečių arbatą su aspirinu arba kaip kitaip gydysimės. Nekantrieji
griebsis antibiotikų ir greičiausiai tuo sau pakenks, o visi kartosime seną
daktarų sąmojį: „Jeigu gydaisi nuo gripo vaistais, sergi tik septynias dienas,
jeigu nesigydai – visą savaitę“. Į mediciną nelįsiu – neturiu teisės. Bet
informuoti apie tai, ką mokslininkai atrado, turbūt privalau.
Ne šaltis kalčiausias
Seniai sukamos galvos – kodėl gripas plinta būtent žiemą? Neva tada organizmas
išsekęs, mažai vitaminų, peršalę tampame neatsparūs ligoms. Tai kad ne!
Nusilpusių žmonių būna ir vasarą, o sušalęs žmogus nebūtinai suserga. Pats, kai
dar dirbau ruonių medžiotoju Arkties vandenyne, esu pasmukęs po ledu. Kiti mūsų
brigados medžiotojai ištraukė mane, privertė išsirengti nuogai ir nusiauti. Ant
ledo! Ir vėjas buvo stiprus. Išgręžė mano vatinį keturiese sukibę, vatines
kelnes, baltinius, autus, baltą maskuotės chalatą – vėl apsirengti buvo keblu,
nes pats buvau sustiręs, o drabužiai buvo tapę tarsi skardiniai. Man neleido
grįžti atgal į ledlaužį. Būtų reikėję eiti 20 kilometrų suaižėjusiu, judančiu po
kojomis ledu. Jeigu užeis rūko banga, ledlaužio nesurasi ir paklysi.
Be to, su manimi būtų turėję siųsti bent porą palydovų – jie netektų uždarbio.
Todėl – pirmyn, ir viskas.
Kai po pusės paros galų gale vėl atsidūrėme laive, daktaras atsisakė net spirito
taurelę man duoti. Sakė: „Tu sveikas“. Ir iš tikro, nei kosėjau, nei temperatūra
pakilo.
Sklandantys virusai
Kiekvienas mūsų turime tokių patirčių. Kodėl tada nesusirgau? Toje aplinkoje –
Arkties jūros ledas, šaltis, vėjas – nebuvo bacilų nei virusų! Niekam ne
naujiena, kad gripą sukelia virusai. Bet vis dėlto buvo nepakankamai aišku, kaip
tie virusai plinta ir kaip nuo jų apsisaugoti? Kai kurios anksčiau paplitusios
nuomonės, kad virusas plinta, kai žmonės gyvena ar dirba ankštose patalpose, kad
jo židiniai mokyklose, ten vaikai būryje užsikrečia vienas nuo kito ir perduoda
suaugusiems, nepasitvirtino. Juk ankštai gyvename, vaikai lanko mokyklas ištisus
metus, o sergame tik šaltaisiais mėnesiais.
Pasirodo, virusai geriausiai sklando (tarsi plūduriuoja) ore ir nežūsta tada,
kai oras sausas ir vėsus. Jiems labiausiai patinka 5 laipsniai pagal Celsijų
arba truputį šalčiau. Kambario temperatūroje arba šaltyje ir drėgmėje jie beveik
neplinta. Esant drėgnam orui, jie susijungia su vandens lašeliais, tampa sunkūs
ir krenta žemėn. Žodžiu, stiprus šaltis arba lietus – nebaisu, nes šaltis žudo
virusus, o lietus tarsi išplauna orą. Blogiausia, kai temperatūra +5°C, ir jūs
maišotės su žmonėmis.
Ko bijo bacilos
Tačiau sloga plinta daugiausia daiktų paviršiumi. Kažkas nusišluostė nosį,
paskui palietė durų rankeną ar padavė jums ranką. Galite pasakyti ačiū. Nes jau
turite. Todėl epidemijai atidundant, plauti rankas muilu dešimt kartų per dieną
yra ne per daug, o per mažai. Nes sunkiai išsiversite nepalietę apkrėstų
paviršių. Juk nesimato. Ir nosine reikėtų dažniau naudotis, ne sauja…
Na ir tie mūsų bučiniai. Kaip nuo jų apsisaugoti? Ar labai gražu, kad ligoniuką
pabučiuojame, iš visos širdies linkėdami jam pasveikti? Kupini geriausių jausmų,
tik pasišluosto nosį – ir puola bučiuotis. Net nusičiaudėjimas – jeigu per metrą
ir prisidengus, ne taip pavojingas kaip toks bučinys.
Aš pats jau dešimt metų rudens pabaigoje (žiemą irgi galima) skiepijuosi,
stengiuosi daug vaikščioti pėsčiomis, nevažinėti visuomeniniu transportu ir,
jeigu šeimoje susitariame, valgyti česnakus. O bučiuojuosi žiemą tik iš didelės
meilės.
Aukštos temperatūros bacilos neatlaiko.