Nors lietuvių liaudies patarlė teigia, jog „šiluma kaulų nelaužo“, tačiau šalyje vyraujantys neįprasti karščiai ne tik vargina, bet ir sukelia įvairius sveikatos sutrikimus. Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros ir negailestingai tvieskiančios saulės kenčia visi, bet ypač sunku mažyliams, vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio ar ligotiems žmonėms. O ir sveikimes žmonės toks alinantis karštis ne į sveikatą.
Už
Karščio metu gyventojai dažniausiai nukenčia dėl saulės smūgio, perkaitimo arba taip vadinamo šilumos smūgio bei nudegimų.
Stiprus perkaitimas ištinka, kai organizmas nebegali atsivėsinti prakaituodamas. Tokiu atveju greitai (per 10-15 min.) pakyla labai aukšta kūno temperatūra, kuri pažeidžia smegenis, turi neigiamos įtakos širdies ir kraujagyslių būklei, kenkia kitiems gyvybiškai svarbiems organams. Laiku nesuteikus pagalbos, žmogus netenka sąmonės ir net gali mirti. Norėdami išvengti šių pavojingų gyvybei būklių, įsidėmėkite pirmuosius perspėjančius perkaitimo požymius: pakyla kūno temperatūra, oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja); padažnėja ir sustiprėja pulsas, vargina labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, žmogus gali netekti sąmonės.
Neretai saulės poveikis yra lydimas ir nudegimu: priimant saulės vonias, svarbu yra naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF). Būtina įsidėmėti, kad odos ištepimas apsauginiu kremu dar nereiškia, kad ultravioletiniai spinduliai jos visiškai nepasiekia.
Vasarą daugiau prakaituojama, netenkama daug skysčių, taip pat ir vitaminų bei mineralinių medžiagų – magnio ir kalio. Būtent šios medžiagos reikalingos normaliam širdies darbui palaikyti. Nesilaikant profilaktikos priemonių gali sutrikti širdies ritmas, padidėti ar pamažėti arterinis kraujo spaudimas, sutrikti medžiagų apykaita, ištikti šiluminis arba saulės smūgis. Nuo karščio labiausiai kenčia žmonės, kurie serga išemine širdies liga, hipertonija arba hipotonija.
Tarp ligų, kuriomis sergant reikia vengti būti saulėkaitoje, ypač prasidėjus karščiams, yra širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, karščiavimas.
Prieš
Karščio sukeliamas fizinis ir psichologinis diskomfortas hiperbolizuojamas, nes tokios karštos vasaros Lietuvoje būna retai ir žmonės pamiršta kaip saugiai pernešti karštį.
Pirmiausia norint išvengti šilumos smūgio reikia neperkaisti. Esant karštam orui, būtina gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių ar turinčių kofeino, cukraus, nes jie skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val., net jei nejaučiate troškulio. Rekomenduojama vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali sukelti skrandžio spazmus.
Jei patalpoje ar lauke labai karšta, stenkitės kūną vėsinti drungnu dušu, daugiau laiko praleiskite pavėsyje ar vėsesnėse patalpose. Jei turite galimybių, stenkitės vykti į viešąsias vietas, pvz., prekybos centrus, bibliotekas, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.
Per karščius reikėtų riboti fizinį aktyvumą ir niekada nei žmonių, nei gyvūnų nepalikti uždarame automobilyje. Visiems patariama einant į lauką užsidėti galvos apdangalą, rengtis tik natūralios medžiagos šviesios spalvos drabužiais, atviras kūno vietas tepti apsauginiu kremu nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.
Deginantis svarbu naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi (30 SPF). Labiausiai saugotis saulės spindulių reiktų ilgai būnant paplūdimyje ar didesnę dienos dalį praleidžiant lauke, ypač vidurdienį – nuo 10 iki 16 valandos.