Kai esame sveiki, džiaugsmingai pradedame kiekvieną dieną. Tada darbai sekasi sklandžiai ir kūrybingai, energingai imamės naujų projektų, nesklandumai neišvirsta į konfliktus, o artimiesiems nešykštime meilės ir dėmesio. Kitaip yra pristojus negaliai. 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga anemija (mažakraujyste). Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80-90 proc. jų stokoja geležies. Lietuvoje anemija serga 32-34 proc. vaisingo amžiaus moterų, tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis.

Dėmesio verti simptomai

„Anemija – tai tokia būklė, kai žmogus lėtai dūsta dėl geležies trūkumo, – sako atestuotų laboratorijų tinklo „Medicina practica” direktorius gydytojas Svajūnas Barakauskas. – Geležies stokos anemija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių. Žmogus su maistu jos gauna per mažai, o organizmo vidaus rezervai irgi nepakankami. Juos galima naudoti nebent tik apvagiant save. Stingant geležies pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi, galiausiai jie ima dusti. Vieni iš pagrindinių anemijos požymių – fizinio aktyvumo susilpnėjimas, dusulys, koncentracijos sutrikimas. Ilgainiui žmogus tampa apatiškas. Pasireiškia skonio sutrikimai, bendras kūno silpnumas, kurį sunku susieti su kokia nors liga ar poilsio trūkumu. Tai tampa nuolatine būsena, neretai įvardijama kaip pavasarinis nuovargis. Dar vėliau atsiranda uoslės sutrikimų. Žmogų pradeda erzinti kvapai, kuriuos jis anksčiau toleravo, be aiškios priežasties keičiasi nuotaika. Padažnėja širdies ritmas, nes audiniams trūksta deguonies ir širdis jį stengiasi kompensuoti. Anemija sergantis žmogus būna pablyškęs, jo oda tampa gležna, tarsi persišviečianti. Atrodytų, pavasaris, žydėjimas, pakilimas imtis naujų darbų, tačiau nėra iš kur paimti energijos.”

Skundų apie atminties, dėmesio pablogėjimą, nuovargį girdime kasdien. Argi tiek daug žmonių galėtų jausti anemijos simptomus? Juk kai kada panašiai prasideda ir kitos sunkios ligos. „Laboratorija turi unikalią galimybę išgryninti prastos savijautos priežastis. Tarkime, Amerikoje šeimos gydytojas nekonsultuoja paciento, kol neturi laboratorinių tyrimų atsakymų. Kraujo tyrimas yra vienas iš tam tikro asmens profilaktikos programos rinkinio komponentų. Kai žmogus išvardija simptomus, šeimos gydytojas pagal kraujo tyrimą gali juos diferencijuoti ir diagnozuoti anemiją ar kitas ligas. Lietuvoje tokiam pacientui kartais priekaištaujama, kad jis ieško ligų, rekomenduojama neurologo arba psichiatro konsultacija. Tačiau niekas geriau už žmogų nejaučia, jog jam blogai. Jis žinojo, kaip jautėsi anksčiau, ir ieško priežasčių. Dėmesio verti ne tik ryškūs, bet ir vos juntami simptomai”, – pabrėžia gydytojas S.Barakauskas.

Slaptos anemijos nustatymo akcija

Šiuo metu laboratorija „Medicina practica” vykdo slaptos anemijos nustatymo akciją. Atliekami keli tyrimai. Pirmiausia – bendras kraujo tyrimas, kurį žmogus turi būtinai pasidaryti bent kartą per metus. Čia pagrindinis anemijos žymuo – hemoglobinas. Jeigu jo koncentracija mažesnė nei 120 gramų litre vaisingo amžiaus moterims ir 130 gramų litre vyrams bei moterims po menopauzės, diagnozuojama anemija, mat šie rodikliai sumažėja, kai jau beveik išnaudojamos visos organizmo geležies atsargos. Tyrimo tikslas – nustatyti ne vien tai, kad žmogus serga anemija, bet ir kad jo organizme yra sumažėję geležies. Tai rodo du žymenys: geležį kaupiančio baltymo feritino ir geležį transportuojančio baltymo transferino koncentracija. Kai transferino koncentracija padidėjusi, o feritino – sumažėjusi, galima konstatuoti, jog žmogui – geležies trūkumo anemija. Viena pagrindinių rizikos grupių yra vaisingo amžiaus moterys, ypač nėščios ir maitinančios, nes jų organizmas eikvoja maisto medžiagų, taigi ir geležies atsargų, už du, o apie šios mineralinės medžiagos kompensavimą galvoja ne kiekviena. Lietuvos populiacijoje tą problemą turi (atsižvelgiant į regioną) nuo 32 iki 35 proc. moterų. Pagrindinė priežastis – netinkama mityba. Gydytojas S.Barakauskas sako nenorintis leistis į išsamesnius šios problemos komentarus, tik akcentuoja, kad mūsų moterys pernelyg daug dėmesio kreipia į savo kūno linijas. Blogiausia, jog ir daugelis paauglių dėl figūros atsisako visavertės mitybos, nevalgo raudonos mėsos, kurioje gausu jų organizmui taip reikalingos geležies. O juk paauglėms prasideda menstruacijos. Iš pradžių jos būna gausios, todėl mergaitės netenka daug geležies. Kaip sakydavo šviesaus atminimo gydytojas hematologas doc. Jonas Balsys, moterims, kad sugrįžtų per menstruacijas prarastos geležies kiekis, reikėtų kasdien suvalgyti po 6-7 jautienos didkepsnius su krauju. Taigi tokias netektis ne visada pavyksta reguliuoti net maistu, o ką jau kalbėti, kai tenkinamasi keliais salotų lapais…

Dėmesio centre – jaunimas

S.Barakauskas teigia, jog jaunų žmonių anemija – labai aktuali problema, ir prisimena vieną jaunutę darbuotoją, kuri į darbo dienos pabaigą visiškai netekdavo jėgų. Ilgą laiką priežastys buvo neaiškios. Tik atlikus feritino tyrimą nustatyta, kad darbuotoja serga anemija, jos organizmas išnaudojęs beveik visas geležies atsargas. Pagijusi mergina visiškai pasikeitė: išmoko norvegų kalbą, išvyko dirbti į tą šalį, vėliau – į savanorišką misiją Afrikoje. Pasak gydytojo, sugrįžusi į Lietuvą ji ateina pasidaryti kraujo tyrimų.

„Mokytojai, kasdien matydami išblyškusius paauglius, turėtų rasti galimybių, ypač per biologijos pamokas, pakalbėti ir apie sveikatos problemas, o jeigu patiems tai sudėtinga, į mokyklą pasikviesti medikų, – aiškina S.Barakauskas. – Mes planuojame tirti 9-12 klasių moksleivių – 150 berniukų, 150 mergaičių – kraują ir aiškintis vitamino D3 bei feritino atsargų koncentraciją kraujyje. Jie gyvena labai sunkiai: didelis informacijos krūvis, gyvenimas virtualioje erdvėje, menkas fizinis aktyvumas. Paauglės greičiausiai sužino apie pramogų pasaulio gražuolių kūno linijas, o pastangos jų siekti paveikia ne tik mokymosi rezultatus, bet ir sveikatą. Iš kur jaunas žmogus gali semtis gyvybingumo, jeigu jo organizmui trūksta deguonies… Anemija gali būti ne tik prastos savijautos priežastis, bet ir įvairių ligų – dvylikapirštės žarnos, skrandžio erozijos, kepenų, žarnyno patologijos – pasekmė. Tyrimai gali duoti ženklą, kad reikia ieškoti geležies netekimo priežasčių ir kuo skubiau jas šalinti.”

Geležis – vyriškumui ir stiprybei

Vyrus anemija ištinka kur kas rečiau. „Jeigu vyrui diagnozuojama anemija, dažniausiai tai būna vidinio kraujavimo arba piktybinio proceso pasekmė”, – pabrėžia gydytojas. Ši liga kai kada užklumpa aktyviai sportuojančius arba sunkų fizinį darbą dirbančius žmones. Jiems mažakraujystė pasireiškia dėl to, kad augančiai raumenų masei reikia labai daug geležies. Žmogus jaučiasi stiprus ir sveikas, kalbos apie anemiją jam kelia juoką. Tačiau būtina stebėti savijautą. Intensyviai treniruotis pradėjusiam asmeniui reikėtų pasidaryti kraujo tyrimą, kad jis turėtų atskaitos tašką ir galėtų kontroliuoti situaciją.

Ypač daug dėmesio būtina skirti vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis, vartojantiems daug vaistų. Jų organizmo gyvybiniai procesai lėtėja, mityba dėl įvairių sutrikimų neretai būna nevisavertė, o geležies pasišalina daugiau negu gaunama. Paprastai anemija tokiems žmonėms – ne pirminė liga, bet kitų negalavimų pasekmė, todėl kraujo tyrimus reikia daryti dažniau negu sveikiems darbingo amžiaus asmenims.

Būtina atkreipti dėmesį, kad vien bendro kraujo tyrimo, rodančio hemoglobino koncentraciją, neužtenka. Hemoglobino koncentracija nepakankama tik tuomet, kai organizmas būna išeikvojęs visas geležies atsargas, o tai gali išaiškėti ir po pusės metų.

Atkurti geležies kiekį – susigrąžinti sveikatą

Moterims ir paaugliams, kuriems diagnozuojama anemija, derėtų ne tik koreguoti dietą, bet ir vartoti geležies preparatų. O jų šiais laikais yra pačių įvairiausių, vartojamų su maistu ir puikiai pasisavinamų. Kai kurios moterys ne iš karto atranda geriausiai tinkantį preparatą. Vienoms jie sukelia geležies skonio burnoje pojūtį, pykinimą, kitoms – vidurių užkietėjimą, tačiau daugelis pagaliau išsirenka tinkamiausią. Gydytojas S.Barakauskas džiaugiasi, kad per tą laiką, kai laboratorijoje atliekami feritino tyrimai, išgelbėta dešimčių tūkstančių paauglių ir moterų sveikata. „Labai gerai, kad jau ir Lietuvą pasiekė šiuolaikiški, modernūs vaistai, kuriuos galima prilyginti revoliucijai gydant anemiją, – tai vienos Danijos farmacijos kompanijos sukurtas leidžiamas geležies preparatas, turintis labai mažą nepageidaujamo poveikio riziką. Geležies atsargoms organizme atkurti pakanka vienos šio preparato injekcijos. Ji paskiriama gydytojo ir suleidžiama stacionare arba poliklinikos procedūrų kabinete. Kadangi viena injekcija atkuria visas reikalingas geležies atsargas, šio vaisto pakanka ilgam laikui. Tai tinkamiausia priemonė sunkiai, ypač paauglystės, anemijai gydyti. Preparatas labai greitai sugrąžina organizmą į tokią būseną, tarsi anemijos nė nebūtų buvę”, – tvirtina gydytojas.

Kraujo tyrimai besirūpinantiems savo sveikata

Anemija kartais vadinama paslėptąja epidemija. Kaip kitaip, jeigu ja serga trečdalis pasaulio gyventojų. Esama duomenų, jog Lietuvoje žmonės serga dažniau negu Amerikoje ir Europoje. Problema ne vien tai, kad Valstybinė ligonių kasa kompensuoja tik vieną profilaktinį kraujo tyrimą per dvejus metus. Bėda ta, jog ji visai neapmoka feritino, rodančio geležies atsargų sumažėjimą, tyrimo. Laiku diagnozavus anemiją ir paskyrus gydymą, būtų galima išvengti daugelio problemų, taip pat ir psichologinių, kurios kyla, kai dėl prasidėjusios mažakraujystės energingas, darbštus ir pozityviai nusiteikęs žmogus ima blogai jaustis, tampa dirglus, jautrus, lengvai pažeidžiamas.

Medicininių tyrimų laboratorijoje „Medicina practica” kraujo tyrimus galima atlikti be gydytojo siuntimo, turint nedaug laiko. Bendras kraujo tyrimas – tai atskaitos taškas, vienas pagrindinių laboratorinių tyrimų. Jį turėdamas gydytojas žino, ką daryti toliau: kokius tyrimus dar skirti, kokių ligos priežasčių ieškoti. Laboratorijoje „Medicina practica” atliktas kraujo tyrimas pateikia atsakymus apie 26 skirtingus kraujo sudėties parametrus, apie visas kraujo ląsteles – baltąsias, raudonąsias, už krešėjimą atsakingus trombocitus, be to, apie hemoglobiną, tam tikrą jo kiekį eritrocite, informaciją apie ląstelių dydį. Tai gana išsamus tyrimas, suteikiantis labai daug informacijos gydytojui. Jį turėdamas medikas gali diagnozuoti ligą ir skirti gydymą. Medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica” tyrimai galioja visose gydymo įstaigose. 

Užsienio kompanijos seniai atkreipė dėmesį į profilaktinių tyrimų naudą. Lietuvoje daug užsienio bendrovių kreipiasi į laboratoriją „Medicina practica” dėl darbuotojų prevencinių tyrimų ir skiria tam papildomų lėšų. Šiuo pavyzdžiu turėtų sekti ir kiti darbdaviai, suprantantys, kad žmogaus sveikata – didžiausia vertybė.

 Valentina Jakimavičienė

Lietuvos sveikata