Antros gripo „bangos“ belaukiant

Gydytojos priimamajame žmonių labai daug, nors jau vėlyvas vakaras. Mamos su
sloguojančiais, kosinčiais kūdikiais ir suaugusieji – visi siaučiančios
pandemijos ar sezoninio gripo aukos. Kodėl ši klastinga liga mus puola? Ar per
daug nepiktnaudžiaujama skelbiant, kad nuo gripo saugo citrinos, imbieras ir
kitos liaudiškos priemonės?

Ar įmanoma apsisaugoti nuo gripo? Sezoninis gripas neatrodė tokia pavojinga
liga, kol prasidėjo pandemija.

Pandeminio gripo virusas plinta nepaprastu greičiu ir jau apskriejo visą
pasaulį. Yra tik vienas patikimas būdas nuo jo, taip pat ir nuo sezoninio gripo
apsisaugoti – skiepytis. Gripas yra sunki liga, kaip tik todėl ir rekomenduojama
nuo jo skiepytis (daugelyje šalių jau galima pasiskiepyti ir nuo pandeminio
gripo). Mokslo tyrimais įrodyta, kad pasiskiepijus išties sumažėja tikimybė
susirgti sunkia ligos forma. Vaikus galima skiepyti nuo 6 mėn. Skiepai visiškai
nuo ligos neapsaugo, bet apsaugo nuo itin sunkių jos formų. Nuo sezoninio gripo
kasmet miršta 0,1 proc. visų ligonių, mirštamumas nuo pandeminio siekia 0,4
proc. Daug tai ar mažai, spręskite patys.

Ar gripu gali užsikrėsti kūdikiai iki šešių mėnesių?
Jei kalbame apie sezoninį gripą, kūdikiai iki pusės metų turėtų turėti iš mamos
gautą imunitetą. Pandeminiu gali susirgti net ir mažiausieji, nes imuniteto jam
neturi mama. Šio naujojo gripo mūsų imuninė sistema neatpažįsta. Kaip žmogus
reaguoja į gripą, priklauso nuo jo organizmo imuninės sistemos. Tarkim, visi
šeimos nariai gali užsikrėsti virusu iš to paties šaltinio ir visi gali sirgti
skirtingai: vienas lengvai, kitas sunkiai, o trečiam liga gali baigtis mirtimi.
Tai priklauso nuo to, ar mūsų genuose yra užkoduotas atsparumas ligai.

Sakoma, kad po pirmos pandemijos „bangos“ gali būti antroji. Ar tai tiesa?
Taip gali būti. Kodėl? Niekas nežino. Tose šalyse, kuriose gripas jau praūžė,
irgi buvo dvi „bangos“, todėl ir pas mus tikimasi antrosios, kuri gali sutapti
su sezoniniu gripu. Tokiu atveju gali būti dar sunkesnių ligos formų. Dabar mūsų
padėtis kur kas geresnė, nei buvo žmonių, gyvenusių ankstesniais metais, nes
turime ir antibiotikų, ir vaistų, saugančių nuo virusų. Mirties atvejų daug
mažiau.
Norėčiau pabrėžti, kad vaistus, saugančius nuo virusų, vartoti be reikalo yra
pavojinga. Tokiu atveju virusai tampa atsparūs vaistams ir šie paskui gali
nebepadėti. Jeigu susirgsime lengva ligos forma, gripas pasitrauks savaime, jei
sunkia, neįmanoma prognozuoti, kas nutiks.

Mūsų imuninė sistema įgimta. Ar įmanoma kaip nors ją sustiprinti ir taip
išvengti gripo? Gal vis dėlto padeda liaudiški būdai: imbieras, medus, eteriniai
aliejai?

Jei būtų taip paprasta, nereikėtų ir gripo baimintis. Prisišlakstai eterinių
aliejų, išgeri imbierų arbatos ir nesergi. Deja, vis tiek sergame. Gal tos
priemonės kam nors ir padeda, bet aš jomis netikiu. Nėra patikimų įrodymų, kad
taip iš tiesų sustiprinamas imunitetas. Patikimų – tai patvirtintų moksliškai.
Pakanka atsigręžti atgal ir pamatysite, kas vyko per ankstesnes pandemijas, kai
buvo vyravo tik liaudiškos gydymo priemonės. 1918 m. užėjus pandemijai mirė apie
milijoną europiečių. Kaip manote, jei tikrai padėtų įvairios žolelės, ar šiais
laikais, kai mokslas toks galingas, nebūtų ta aktyvioji medžiaga iš jų paimta,
susintetinta ir pagaminti vaistai? Net neabejoju, kad būtų. Geriausias pavyzdys
– aspirinas. Jau nuo neatmenamų laikų žmonės žinojo, kad pakilusią temperatūrą
reikia mušti aviečių šakelių arbata. Mokslininkai ištyrė, kad avietėse yra
natūralaus aspirino ir „Bayer“ firma jį susintetino. Štai ir turime aspirino
tabletes, atsiradusias iš aviečių. O kas yra ežiuolės veiklioji medžiaga, kaip
ji veikia, nėra jokių moksliškai grįstų žinių. Ir iki antibiotikų bei vaistų nuo
virusų eros būdavo žmonių, kurie gyvendavo šimtą ir daugiau metų ir niekada arba
beveik niekada nesirgdavo, bet nepamirškime, kad tais laikais, į kuriuos taip
norime grįžti, buvo įprasta, kad iš dvylikos vaikų užauga penki. Gyvi likdavo
tik patys stipriausi, nors visi gydėsi tomis pačiomis liaudiškomis priemonėmis.

Dar patariama gerti daug skysčių ir dėvėti kaukes…
Skysčiai iš organizmo išplauna nuodingąsias medžiagas, todėl šis patarimas ne iš
piršto laužtas. Jeigu serga kuris nors šeimos narys ar baisu į gatvę išeiti
užėjus epidemijai, galima dėvėti kaukę. Bet ją reikėtų keisti kas dvi valandas,
nes vėliau ji tampa laidi. Galima ir ligoniui uždėti kaukę, tačiau jam ir taip
sunku kvėpuoti, o su kauke apskritai neįmanoma. Beje, patikimesnės kaukės,
turinčios filtrą. Aišku, reikia paisyti ir asmens higienos: plauti rankas,
dezinfekuoti. Bet, kaip minėjau, net ir imantis visų atsargumo priemonių nuo
gripo apsisaugoti labai sunku. Šis pandeminio gripo virusas yra visiškai
neprognozuojamas, susirgę jauni sveiki žmonės miršta, o turintys sveikatos bėdų
kelis kartus nusičiaudi, truputį pakosti ir pasveiksta. Kodėl taip yra,
neįmanoma atsakyti. O apskritai gripu žmogus užkrečia kitus maždaug dvi dienos,
kol pats suserga, ir kokias 3-5 dienas, kai jau serga. Maždaug tiek laiko
aktyviai skleidžia virusus į aplinką.

Kaip elgtis su vaikais per gripo epidemiją ar pandemiją? Ar teisingai
elgiamės neleisdami jų į darželį?

Jeigu tik įmanoma, rekomenduočiau neleisti į darželį. Geriau pasaugoti, kol
epidemija nuslūgs. Juo labiau kad visi vaikai iki 2 m. priklauso rizikos grupei
ir pandeminiu gripu gali sirgti sunkiau. Mažų vaikų imuninė sistema neatpažįsta
ne tik šio naujojo viruso, bet ir daugelio kitų. Todėl jeigu yra galimybė,
vaikus geriausia išvežti pas senelius į kaimą, kuriame neturėtų kontakto su
ligoniais. Ir saugiausia tai padaryti dar prieš susergant kam nors iš šeimos
narių. Antraip mažylis jau gali būti pasigavęs virusą. Viena mano pacientė buvo
išvykusi į konferenciją kelioms dienoms ir važiuodama namo pasijuto serganti.
Paskambino vyrui ir paprašė, kad šis mažylį išvežtų pas senelius. Pati mama
susirgo gripu, bet vaikutį apsaugojo.

Šis tas apie gripą
Gripą sukelia trijų grupių virusai: A – užsikrečia žmonės ir gyvūnai, dažnai
kyla epidemijos; B – užsikrečia tik žmonės, daugiausia vaikai ir jaunimas; C –
žmonėms nepavojingas. Bet blogiausia yra tai, kad šie virusai mutuoja ir tada
tampa pavojingesni.

Požymiai
Gripą iš pradžių galima supainioti su vadinamuoju peršalimu – viršutinių
kvėpavimo takų užkratu. Tačiau gripu sergama ilgiau ir jo eiga audringesnė. Ši
liga pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus. Ligonis gali karščiuoti, skųstis
sloga, galvos ir gerklės, raumenų bei sąnarių skausmu. Vaikai dažnai pradeda
kosėti (be slogos). Jiems gali skaudėti gerklę, gali vemti ir viduriuoti. Tiek
vaikas, tiek suaugęs žmogus neturėtų gydytis patys, reikia kreiptis į gydytoją.
Pandeminio gripo A/H1N1 požymiai yra panašūs į sezoninio, dažniau serga vaikai
ir jaunimas.
Jeigu sergate gripu ir maitinate kūdikį, galite toliau tai daryti, nes virusas į
pieną nepatenka. Geriausiai nusitraukti pieno ir kad kitas asmuo pamaitintų
kūdikį iš buteliuko.