Visi ko nors, daugiau ar mažiau, bijome. Pasak psichologų ir kitų sielos žinovų, baimė yra normali žmogaus būsena. Ji lyg koks angelas sargas saugo žmogų nuo nelaimių, sulaiko nuo nerūpestingo žingsnio, verčia vienoje ar kitoje situacijoje pasisaugoti, apsidrausti. Tačiau kartais žmogus nebesusitvarko su savo baimėmis.
Nieko blogo, jeigu žmogus bijo egzamino, bet nugali baimę ir nueina jo laikyti. Tačiau jau nėra gerai, kai žmogus taip bijo, jog neina egzamino laikyti. Tokia baimė įvardinama ne šiaip sau baime, o fobija. Fobija — stipri ir nepaliaujama bei nepagrįsta daiktų, veiksmų, žmonių ar situacijų baimė. Pagrindinis fobijos požymis — perdėtos pastangos išvengti bijomo dalyko. Labai dažnai žmogus supranta, kad jo baimė yra nepagrįsta. Žino, kad kokio nors daikto, gyvūno, situacijos ar veiksmo nereikia bijoti, bet bijo ir nieko su savimi negali padaryti. Medikai diagnozuoja fobiją tada, kai nevaldoma baimė pradeda trukdyti žmogui gyventi, dirbti.
Baimių, trukdančių žmogui daugiau ar mažiau normaliai elgtis, yra devynios galybės. Jų priskaičiuojama daugiau kaip tūkstantis. Pasak amerikiečių medikų, nuo fobijų kenčia 2— 9 procentai planetos gyventojų. Daugiausia nuo fobijų kenčia darbingo amžiaus žmonės nuo 25 iki 45 metų. Matyt, jaunesnių šio pasaulio piliečių gyvenimas dar neįbaugino, o vyresniems jau nebėra ko bijoti? Psichologai fobijas suskirstė į grupes.
Pirmajai ir labiausiai paplitusiai grupei priskiriamos situacijų fobijos. Tūkstančiai žmonių turi erdvės baimes: uždaros, kuri vadinama klaustrofobija, ir atviros, vadinamos agorafobija. Klaustrofobai bijo važiuoti liftais ar ankštu visuomeniniu transportu, o agorafobai bijo išeiti už savo būsto ribų. Situacijų fobijų grupei priklauso aukščio, gylio ir kitokios baimės.
Antrajai fobijų grupei priskiriamos baimės, kai žmogus bijo kokio nors daikto ar objekto: vabzdžių, gyvačių, kirminų, roplių, pelių, lėlių, popieriaus, knygų, kompiuterių, pinigų… Visos fobijos turi moksliškus pavadinimus. Pavyzdžiui, lėlių baimė vadinama pediofobija, pinigų baimė — chrometofobija, česnako baimė — aliumofobija…
Trečiajai fobijų grupei priskiriamos socialinės fobijos. Bijoma ką nors padaryti ne taip ir apsijuokti. Viena iš dažniausių baimių — kalbėti prieš publiką. Kaip atsiranda fobijos, nėra įtikinamų paaiškinimų. Kai kurie genetikai tvirtina, kad fobijos gali būti siejamos su penkioliktosios chromosomos mutacijomis. Neva net 97 procentai žmonių, turinčių įkyrių baimių, turi ir minėtos chromosomos mutaciją.
Fobijos gali būti ir paveldimos.Vienas iš pagrindinių kelių pasveikti: po truputį artėti prie baimės objekto, jį geriau pažinti ir nustoti bijoti. Taip galima pamažu priprasti prie tarakonų, pelių, varlių, nugalėti scenos ir žmonių sambūrio baimę. Dabar baimėms gydyti naudojama virtuali technika, kai galima imituoti skrydį, vairavimą, važiavimą ankštu viešuoju transportu, kilimą liftu aukštyn ir kitus dalykus. Kai nebebaisu virtualiame, išdrąsėji ir tikrame pasaulyje. iMed