Apsinuodijimas maistu: kaip išvengti šio nemalonumo?
Turbūt kiekvienam iš mūsų teko patirti labai nemalonius apsinuodijimo maistu simptomus, tačiau net ir tada, kai jau esame tai patyrę ar suprantame, kas juos sukėlė? Ar sugebėsime apsaugoti save, jog tai nenutiktų ir kitą kartą?
Stebėkite
Jog “sėkmingai” apsinuodytume nesvarbus nei amžius, nei lytis, nei kiti fiziologiniai požymiai. Šį negalavimą sukelia maiste ar aplinkoje, kurioje jį valgome esančios toksiškos bakterijos, virusai, todėl užsikrėsti gali kiekvieno žmogaus organizmas. Bakterijų atsiradimą gali įtakoti bet kas: netinkamai nuplauti maisto produktai, gyvūnų ar vabalų perduoti mikrobai, per trumpai virus maistą jame esantys, nespėję žūti kenksminki mikroorganizmai. Ypač didelė tikimybė apsinuodyti išvykų gamtoje metu.
Apsinuodijimas dažniausiai pasireiškia šiais simptomais: skausmingi pilvo, spazmai, galvos svaigimas, skausmas, pykinimas, vėmimas. Visi šie negalavimai turi praeiti ilgiausiai po 1-2 dienų, jei tai užtruko ilgiau – būtina kreiptis į savo gydytoją. Į gydytoją kreiptis privaloma ir tada, kai pastebima, jog pakilo kūno temperatūra, tapo sunku kvėpuoti, ryti maistą, sutriko regėjimas, jaučiate raumenų sunkumą, vėmimo metu išvemiami skrandžio skysčiai ar net kraujas, keletą dienų intensyviai viduriuojate, jei akivaizdu, kad jūsų organizmas neteko daug skysčių, kamuoja troškulys ar nepraeina nuolatiniai skausmai pilvo apačioje. Itin svarbu akylai stebėti savo sveikatą, jei apsinuodijote valgydami grybų, koncervuotų mėsos ar jūros gėrybių produktų. Net ir menkiausias apsinuodijimas visada labai pavojingas yra mažiems vaikams, gerokai vyresnio amžiaus žmonėms ar įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.
Kaip elgtis apsinuodijus?
Dauguma žmonių yra įsitikinę, jog apsinuodijus maistu, sukeliant dirbtinį vėmimą, reikia skubėti kuo greičiau išplauti skrandį, tačiau – nesuklyskite, tai gali tik dar labiau išbalansuoti organizmą ir pasijusite tik blogiau. Nereikia išsigąsti galvojant, jog apsinuodijimas maistu yra labai pavojingas ir stengtis visaip jį kuo greičiau pašalinti, taip galite tik sutrukdyti natūraliam procesui. Jei nepastebimi sunkaus apsinuodijimo požymiai, visada daug protingiau yra leisti, jog organizmas toksinus išsivalytų natūraliai.
Taip pat nereikėtų skubėti ir su vaistų gėrimu. Jei jaučiate, kad tam tikrai yra būtinybė, pasitarkite su gydytoju.
Apsinuodijus visada labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių, nepakenks ir uždegimą mažinančių žolelių arbatos be jokių priedų. Kiekvieno apsinuodijimo metu viduriuojant, vemiant, paspartėjus prakaitavimui yra netenkama labai daug skysčių, todėl būtina stengtis palaikyti natūralią skysčių pusiausvyrą, kurią geriausiai atstato paprastas vanduo, apelsinų sultys, vištienos ar jautienos sultinys. Beje, vartojami skysčiai padeda organizmui ir toksinų šalinime – todėl laikantis šio nurodymo turėtumėte daug greičiau pasijusti žymiai geriau. Gerdami neskubėkite kuo daugiau suvartoti skysčių iškart vienu metu, tai tiesiog išprovokuos tik dar didesnį pykinimą.
Dar vienas labai svarbus dalykas, kurį reikėtų paminėti – dietos laikymąsis. Apsinuodijimo metu labiausiai sudirgintas buvo skrandis, todėl jo pusiausvyra dabar yra itin sutrikusi.
Maisto šalinimo iš skrandžio metu, buvo pašalinamos ir skrandžio sultys, kurios ir virškina maistą, todėl, kad skrandis galėtų vėl tinkamai funkcionuoti jam reikės bent 1 ar 2 parųpilnai atsigauti. Šiomis dienomis ypač reikėtų vengti sunkiai virškinamo maisto: negalima valgyti daug ląstelienos turinčių, aštrių, saldžių, rūgščių, riebių ar pieniškų produktų, kurie tik dar labiau apsunkins ir prailgins gyjimo laikotarpį.
Apsaugokite save
Apsinuodyti galime bet kur, tačiau dažniausai tokie atvejai fiksuojami namų aplinkoje. Pateikiame patarimus, kurie padės išvengti šio nemalonaus negalavimo:
- Rankų plovimas prieš valgant ar gaminant maistą kekvienam iš mūsų turėtų būti kaip savaime suprantamas dalykas. Tokiu būdų Jūs apsaugote savo ir artimųjų organizmus nuo infekciją galinčių sukelti bakterijų (pvz.: gerklėje ir ant odos besikaupiančios stafilokokinės bakterijos, fekalijose besiveisiančios šigėlės ir t.t.) Pakartotinai rankas reikėtų plauti ir tada, kai turėjote kontaktą su žaliais, neapdorotais produktais;
- Jokiu būdu nevalgykite žalių baltyminių ar kitų nepasterizuotų produktų, nevartokite ir kiaušinių, jei radote juos su įskilusiais lukštais;
- Maiste esančios bakterijos nesidaugina kai temperatūra yra aukštesnė nei 56,1°C ir mažesnė nei 15°C, todėl ruošiant maistą pravartu naudoti ir tam specialiai skirtą termometrą;
- Niekada neragaukite žalios mėsos, žuvies produktų, net ir neiškepusios kepinių tešlos. Ypač pavojingas yra sugedusių produktų ragavimas. Svarbu žinoti, jog sluoksniuotis pradėjusi žalia žuvis, rausvumą praradusi mėsa ar vištiena, kai ties sąnariukais atsiranda rausvi kauburėliai yra jau nebetinkami naudojimui. Pašalindami šiuos produktus įsitikinkite, jog jų tikrai nepasieks Jūsų naminiai gyvūnai;
- Būkite atidūs, jog iš mėsos išbėgantis kraujas ir kiti joje esantys skysčiai niekada nepatektų ant kitų maisto produktų. Vietą, kur išbėgo skystis, būtina kruopščiai nuplauti su muilu;
- Geriausia būtų jei mėsos produktams ruošti turėtumėte visiškai atskirą ir daugiau niekam nenaudojamą lentutę bei įrankius.Tai padės išvengti užsikrėtimo tikimybės;
- Bakterijos dauginasi visuose maisto produktuose. Ypač palanki terpė joms veistis susiformuoja tada, kai maistas laikomas per šiltai. Niekada nepalikite jo net ir kambario temperatūroje ilgiau kaip dvi valandas, o jei jau taip atsitiko – nebevalgykite jo;
- Laikykitės higienos: dažnai keiskite naudojamas pašluostes, nusausinkite šlapiai nuvalytą stalą su vienkartinėmis popierinėmis servetėlėmis, gerai išplaukite ir iššluostykite indus, ypač atkreipkite dėmesį, jog neliktų nešvarumų konservų atidarytuvuose, stiklainiukų dangteliuose, kuriais buvo uždengiami maisto produktai;
- Jei šeimoje yra nedaug žmonių, niekada produktų nešaldykite dideliais kiekiais. Pavyzdžiui didelį mėsos gabalą paskirstykite į mažesnius gabalėlius, jog nereikėtų visko atšildyti be reikalo. Taip pat mėsą patariama atšildyti šaldytuve, nes kol atšyla vidiniai sluoksniai, išoriniuose, jau pradeda daugintis bakterijos.
