+0
-1
-1

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktas pacientas į gydytoją kreipiasi dėl peršalimo ligos. Rudenį, atšalus orui, dažniau susergame sloga, skauda gerklę, vargina kosulys. Tačiau kaltas ne peršalimas, kalčiausi yra virusai, patekę į kvėpavimo takus.

Kvėpavimo organų infekcijas dažniausiai sukelia virusai – rinovirusas, gripo, adenovirusas, respiracinis sinsiciumo virusas. Bakterijos streptokokai, stafilokokai ir Haemophilus lazdelė sukelia peršalimo ligų komplikacijas, kurioms gydyti tenka vartoti antibiotikų. Peršalimo ligos yra gerybinės eigos ir geros prognozės, joms gydyti nereikia antibiotikų, tačiau jos linkusios pasikartoti ir sukelti komplikacijų: sinusitą, anginą, laringitą, bronchitą, plaučių uždegimą. Trečdaliui vaikų ir penktadaliui suaugusiųjų peršalimo liga užsitęsia ilgiau negu keturiolika dienų. Vaikams nuo penkerių iki septynerių metų viršutinių kvėpavimo organų infekcija dažnai komplikuojasi vidurinės ausies uždegimu – otitu.

Kyla klausimas, koks yra „normalus“ peršalimo ligų dažnis? Suaugusieji peršalimo ligomis serga du tris kartus per metus, vaikams jų dažnis yra nuo keturių iki šešių kartų. Jei sergama dažniau ir sunkiau, vystosi komplikacijos, rekomenduojama kreiptis į alergologą ir klinikinį imunologą, kad įvertintų organizmo atsparumą – imunitetą ir nustatytų dažno sirgimo priežastis.

Nors peršalimo ligos yra dažnos, daugeliui jos nepavojingos, išskyrus sergančiuosius lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis – alergine sloga, astma, lėtiniu bronchitu, kuriems kvėpavimo organų infekcija sukelia ligos paūmėjimus. Peršalimo ligos yra užkrečiamos, bet ar užsikrėtęs žmogus susirgs infekcija, ar ne, priklauso nuo jo atsparumo – imuniteto. Susirgus vienam iš šeimos narių rinoviruso infekcija, suserga du trečdaliai namiškių. Sergantieji peršalimo liga infekciją platina išskirdami į aplinką užkrėstos medžiagos su viruso dalelėmis. Vaikai yra „geresni” infekcijos platintojai negu suaugusieji, galbūt dėl blogesnių asmens higienos įgūdžių, glaudesnio bendravimu su kitais šeimos nariais. Ar virusas ar bakterija bus perduoti nuo vieno žmogaus kitam ir sukels ligą, priklauso nuo mikroorganizmo dalelių kiekio ir jo savybių išgyventi bei daugintis žmogaus organizme ir žmogaus imuniteto. Žmogaus atsparumą infekcijai nulemia daug veiksnių, vieni jų yra įgimti, kiti susidaro dėl atsako į infekciją. Vientisas ir nepažeistas kvėpavimo takų dangalas, jo ląstelių savybė pašalinti kenksmingas daleles, gaminti sekretą su mikroorganizmus žudančiomis medžiagomis, čiaudulio, kosulio refleksai, ant gleivinės “gyvenančios” bakterijos, kraujo ląstelės, gebančios „suvalgyti“ patekusią bakteriją sudaro pirmąją apsaugos liniją – įgimtą imunitetą. Tuo pačiu metu perduodamas signalas apie „įsibrovusį“ mikroorganizmą kitoms ląstelėms – limfocitams. Limfocitai pradeda gaminti baltymines medžiagas – antikūnus, kurie sujungia ir nukenksmina bakterijas, virusus. Kiti limfocitai sunaikina virusu užkrėstas ląsteles, taip sunaikinamas pats viruso šaltinis. Pasiskiepijusio žmogaus imuninė sistema reaguoja tais pačiais būdais. Tačiau skiepo virusas ar bakterija yra labai susilpninta, nesukelia infekcijos požymių ar sukelia juos lengvus, tačiau susiformuoja imunitetas, pagaminami antikūnai. Dėl to, susidūrus su tuo pačiu „natūraliu“ virusu ar bakterija, dėl susiformavusio imuniteto nesusergama ar sergama lengviau, išvengiama komplikacijų.

Yra daug priežasčių, kodėl vieni peršalimo ligomis serga dažniau, kiti rečiau. Jei dvejų metų amžiaus vaikas turi polinkį sirgti pasikartojančia kvėpavimo organų infekcija, tai jis dažniau serga ir būdamas aštuonerių metų. Reikšmingiausia priežastis, kai kaltas vaikų imuninės sistemos nesubrendimas ar įgimtas imunodeficitas, kai gaminamas per mažas antikūnų kiekis, trūksta limfocitų. Dažniau priežastys yra laikinos, susijusios su aplinka, gyvenimo būdu. Šaltas klimatas, rūkymas, užterštas oras sudaro palankias sąlygas sirgti. Akivaizdu, kad šeimose, kur auga keli vaikai, ar pradėjus lankyti vaikų kolektyvą dėl dažnesnio kontakto su sergančiais tikimybė užsikrėsti ir susirgti peršalimo liga yra didesnė. Stresas, pervargimas, grūdinimosi stoka, nepakankama mityba, mažakraujystė, neatpažinta ar negydoma alerginė sloga, astma, glūdinti kvėpavimo organuose infekcija yra dažno sirgimo priežastys.

Kaip išvengti dažnų peršalimo ligų? Pirmiausia reikia surasti ir pašalinti priežastis, gydyti alergines ligas, astmą, lėtinį bronchitą. Skiepai nuo gripo yra efektyviausia apsaugos priemonė. Deja, nėra skiepų nuo kitų virusų sukeliamų infekcijų. Antivirusinių vaistų nėra, dėl to kyla didelis susidomėjimas nemedikamentiniais peršalimo ligų profilaktikos ir gydymo būdais. Įrodyta, kad bakterijų imunostimuliatoriai, sudaryti iš dažniausiai infekcijas sukeliančių bakterijų, geriami šaltuoju metų laiku, sumažina riziką susirgti peršalimo ligomis, sumažina jų trukmę, rečiau prireikia antibiotikų. Vienas iš populiariausių žolinių augalų yra astrinių (graižažiedžių) šeimai priklausanti ežiuolė. Yra duomenų, kad ežiuolės preparatai stimuliuoja imunitetą, suaugusiesiems gali palengvinti ir sutrumpinti peršalimo ligos simptomus. Pažymėtina, kad šis augalas gali sukelti alergines reakcijas, ypač kiečiui, ambrozijai alergiškiems žmonėms, vaikams sukelti odos bėrimus. Tyrimų duomenimis, vitaminas C, vartojamas kelis mėnesius kaip maisto papildas didesnėmis paros dozėmis, sumažina sergamumą peršalimo ligomis, ypač žmonėms, patiriantiems didelį fizinį krūvį, esant šalčiui. Jei vitamino C pradedama vartoti jau prasidėjus peršalimo ligos simptomams, jis efektyvus dvi pirmąsias dienas, vartojant ypač dideles dozes. Šiandien didelė pasiūla maisto papildų peršalimo ligų profilaktikai ir imunitetui stiprinti: cinkas, alavijas, imbieras, Cordyceps grybas, mielės ir kiti. Deja, nėra atliktų klinikinių tyrimų, įrodančių šių maisto papildų veiksmingumą.

Alergijos klinikos „CD8 klinika“ gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė

Ar įmanoma išvengti peršalimo ligų?

testas/28245″>Testas apie bronchinę astmą

Testas – vaikų peršalimo ligos