Vaikų konsultacijų poliklinikoje (Santariškių g. 7, Vilnius) vaikų gydytojo konsultacija skiepijimo klausimais su šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimu yra nemokama, galima
paskiepyti vaikus.
Vaikus, linkusius dažnai sirgti peršalimo ligomis, turinčius silpną imuninę sistemą, alergiškus ar turinčius kitų sveikatos bėdų, pravartu kurį laiką stebėti dėl reakcijos į skiepus.
Tokiems vaikams Vaikų konsultacijų poliklinika gali pasiūlyti gydytojo priežiūrą iki 6 val. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus Stebėjimo palatoje.
Kas turėtų rūpėti tėvams, ruošiantiems skiepyti ar jau paskiepijusiems vaiką?
Pataria Vaikų ligoninės vaikų gydytojas prof. habil. dr. Vytautas Usonis
Kas sudaro vakciną?
Vakcinų veiklioji medžiaga – gyvi susilpninti mikroorganizmai arba tam tikri mikroorganizmų fragmentai. Tai natūralios veikliosios medžiagos, kurios sužadina paskiepytojo imuninę sistemą.
Pačios savaime vakcinoje esančios medžiagos nėra toksiškos ar kitaip biologiškai aktyvios, todėl įskiepijus vakciną imuninei apsaugai susidaryti reikia tam tikro laiko (dažniausiai – apie mėnesį). Vakcinose yra labai nedaug konservuojamųjų ir stabilizavimui skirtų medžiagų, todėl jos nesukelia jokio biologinio poveikio paskiepytam vaikui.
Kas vyksta paskiepyto vaiko organizme?
Įskiepytos vakcinos veikia vaiko imuninę sistemą. Gyvų ir negyvų vakcinų poveikis kiek skirtingas. Gyvosios vakcinos – iš sergančių lengvomis ligų formomis išskirti ir šiuolaikinėmis priemonėmis stabilizuoti natūralūs mikroorganizmai (dažniausiai – virusai). Paskiepytojo organizme jie dau- ginasi ir sukelia infekcinį procesą. Paprasčiau tariant, įskiepijus gyvą vakciną, sukeliama labai lengva „liga“, kuri dažniausiai neturi klinikinių požymių. Virusai dauginasi tiek, kiek jiems leidžia paskiepyto vaiko imuninė sistema. Susidarius apsaugai, infekcija nuslopinama.
Įdomu, kad ši „lengvos ligos“ idėja yra labai sena: jau prieš 2–3 tūkstančius metų Rytų medicinoje buvo žinomi bandymai apsaugoti nuo raupų, įskiepijant sergančiojo labai lengva forma pūlinukų turinio. Panašių bandymų būta ir vėliau Anglijoje ir kituose kraštuose, rengiant vadinamuosius „raudonukės vakarėlius“, kai pabūti su sergančiu raudonuke buvo sukviečiami aplinkinių sodybų vaikai. Šiuolaikinių vakcinų pranašumas – griežtai kontroliuojama vakcinų kokybė ir vakcininių mikroorganizmų saugumas. Gyvosios vakcinos gali sukelti karščiavimą, o jautresniems vaikams – neryškių klinikinių simptomų, primenančių lengvą ligos formą.
Ką daryti, jei atsirado nepageidaujamų reiškinių?
Šiuolaikinės vakcinos yra labai saugios, tačiau negali nesukelti absoliučiai jokių reakcijų – juk jos turi sužadinti imuninį atsaką! Retais atvejais (iki 5% paskiepytųjų) reakcijos po skiepijimo gali būti kiek stipresnės. Gal tai atrodo paradoksalu, tačiau tokiems vaikams vakcina itin reikalinga, nes susidūrę su natūraliu, nesusilpnintu virusu, jie gali būti „kandidatai“
Kiekvienam vaikui vakcinų poveikis gali kiek skirtis, todėl po paskiepijimo bent 3 dienas vaikams reikia daugiau dėmesio. Dažniausi reiškiniai – vietiniai: paraudimas, patinimas, jautrumas injekcijos vietoje. Šie nepageidaujami reiškiniai visiškai nepavojingi ir praeina be jokio gydymo. Skiepo vietos nereikia šildyti ar masažuoti.
Karščiuojantiems vaikams negalima duoti varoti aspirino. Jeigu vaikas patirtų neįprastų nepageidaujamų reiškinių po skiepijimo, prašytume apie juos pranešti Jūsų vaiką prižiūrinčiam gydytojui arba Vaikų ligoninės Vaikų konsultacijų poliklinikai.
Jei norite pasikonsultuoti skiepijimo klausimais, registruokitės Vaikų ligoninės
Vaikų konsultacijų poliklinikos
telefonu (8 5) 272 05 70 arba
mob. tel. 8 640 36696
nuo 7.00 iki 17.00 val.
darbo dienomis arba internetu
www.vaikuligonine.lt
Konsultacijų poliklinikos
Puslapyje
Žurnalas “Sveikatos langas”