Lietuvių liaudies patarlė byloja „šaukštas sviesto košės nepagadina“. Mūsų senoliai turėjo daug dirbti, valgydavo sotų ir riebų maistą. Į maistą dėdavo sviesto, užpildavo spirgučių. Pastaruoju metu vis dažniau gyventojų mitybai siūloma naudoti augalinius riebalus – aliejų, margariną ir mažiau naudoti gyvulinės kilmės riebalų – sviesto.
Statistikos duomenys rodo, kad didelė dalis žmonių pakeitė ant duonos tepamų riebalų rūšį. Maždaug prieš 10 m. Lietuvos gyventojai dažniausiai tepdavo sviestą. Beveik po 5 m. sviestą vartojančių žmonių dalis sumažėjo beveik dvigubai, nes gyventojai pradėjo tepti ant duonos margariną. Sviesto vartojimo pokyčiai priklausė nuo išsilavinimo, amžiaus, gyvenamosios vietos. Tai leidžia manyti, kad žmonės pradėjo ne tik domėtis, bet ir realiai taikyti racionalios mitybos principus.
Pagal racionalios mitybos principus, iš suvartojamų riebalų žmogus turi gauti apie 28-30 proc. bendro energijos kiekio. Pastarieji yra svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir būtini normaliai organizmo veiklai. Tačiau nereiktų pamiršti, kad riebalai – vienas iš svarbiausių veiksnių, skatinančių kraujotakos sistemos ligų išsivystymą, ypač gyvūninės kilmės riebalai, kurių sudėtyje yra daug sočiųjų riebalų rūgščių.
Tad kyla klausimas, ar tikrai margarinas geresnis už gyvulinės kilmės riebalus – sviestą? Ir kuris iš jų vertingesnis ir naudingesnis mūsų sveikatai?
Už
Margarinas pirmą kartą buvo pagamintas 1869 metais Prancūzijoje. Tai kieti maistiniai riebalai, skoniu ir kitomis savybėmis panašūs į sviestą. Margarinas gaminamas iš hidrinto aliejaus (pvz., saulėgrąžų, sojų, medvilnės), į kurį pridedama gyvulinių riebalų, druskos, cukraus, aromatinių medžiagų, kartais sviesto (į grietininį margariną), vitaminų (β karotino, A, C, E), kavos arba kakavos miltelių (į šokoladinį margariną).
Margarinas turi ne ką mažiau kalorijų nei sviestas, jo energetinė vertė 3200 kJ/100g, tai atitinka 766 kcal /100g. Tačiau yra ir mažiau riebalų turintis margarinas.
Margarino sudėtyje esantis aliejus turi nesočiųjų riebiųjų rūgščių. Aliejaus ir gyvulinių riebalų santykis įvairių rūšių margarine nevienodas.
Margarinas valgomas vietoj sviesto, jo dedama į kulinarijos, konditerijos gaminius, duoną.
Margarino sudėtyje esantis aliejus turi polinesočiųjų riebiųjų rūgščių omega – 6, kurios labai svarbios aterosklerozės profilaktikai;
Jame nėra cholesterolio, polinesočiosios riebiosios rūgštys netgi pašalina cholesterolio perteklių ir padeda sumažinti jo koncentraciją kraujyje
Prieš
Žodis „sviestas“ kildinamas iš žodžio „bou-tyron“, kuris Graikijoje reiškęs „karvės sūris“. Sviestas – seniausias pieno produktas, pirmieji dokumentiniai gamybos liudijimai rasti 1,5–2 tūkst. m. pr.
Šiais laikais gaminat sviestą sunaudojama beveik trečdalis gaunamo pieno. Jis gaminamas iš grietinėlės, kuri mušama tol, kol sulimpa riebalų rutulėliai ir kieti grūdeliai. Kartais į sviestą dedama įvairių priedų – kakavos miltelių, aromatinių medžiagų, žolelių, prieskonių. Nors svieste mažai baltymų, bet dėl didelio riebalų kiekio jo energetinė vertė didelė, ir jis labai maistingas.
Sviestas – labai kaloringas maisto produktas. Jo energetinė vertė 2800 – 3000 kJ/100g, tai atitinka 660 – 750 kcal /100g.
Sviestas ilgą laiką buvo tepamas darant sumuštinius, dedamas į košes, įvairius konditerijos ir kulinarijos gaminius, kartais buvo naudojamas kepimui (dabar vartojamas rečiau).
Sviestas – natūralus produktas, jame esantis vitaminas A, būtinas epitelinių ląstelių vystymuisi ir regos pigmento sintezei. Visos maisto medžiagos, esančios svieste, lengvai pasisavinamos.
Tiek vienas, tiek kitas produktas, turi ir gerų ir blogesnių savybių. Pasirenkant kurį vartoti, reiktų atsižvelgti į amžių, svorį, kūno masę, kitus rizikos faktorius – cholesterolio kiekį kraujyje ir kt. Be to, ir sviestą ir margariną reikia vartoti saikingai, nes jie abu gana kaloringi produktai.