Vaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik
išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta,
kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus
padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos
vedėjas profesorius Algimantas Raugalė.
– Daugelis tėvų mano, kad aprūpinti vaiką visais reikiamais vitaminais galima su
maistu. Ar tai tiesa?
Tyrimų metu buvo nustatyta, kad, nepaisant to, kur maitinasi vaikas (namuose,
darželyje, mokykloje, gydymo įstaigoje), jis tik su maistu negauna reikiamo
kiekio B grupės vitaminų, jodo ir geležies. Net visaverte laikoma mityba
neužtikrina vaikui reikiamų vitaminų kiekio. Juolab tėvams sunku ir užtikrinti
visavertę mitybą, jei vaikas lanko ugdymo įstaigą. Beje, vitaminų trūksta net ir
motinos piene, jei pati mama negauna pakankamo reikiamų vitaminų kiekio.
– Vaistinėse daug įvairių specialių vitaminų kompleksų skirtingo amžiaus
vaikams. Jie būna įvairiausių formų – kramtomosios tabletės, tirpiosios tabletės,
sirupai ir pan. Dažnai tėvams iškyla klausimas, kokio pavidalo vitaminus
geriausia pasirinkti?
Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar vitaminų (nesvarbu, kokiu pavidalu) sudėtyje
yra 12 vitaminų. Antra, ar pasirinktų vitaminų ir mineralų kiekis patenkina
rekomenduojamą paros normą Žinoma, geriausia prieš perkant vitaminus pasitarti
su vaiko gydytoju. Norint parinkti vaikui tinkamus vitaminų papildus, reikia
gerai išstudijuoti etiketę. Kūdikiams geriau rinktis vitaminus sirupo, lašiukų
pavidalo, vyresniems vaikams, kurie jau gali kramtyti, – galima rinktis
vitaminus tabletėmis.
– Kokiuose vitaminų papilduose mažiau sintetinių priedų?
Kaip minėjau, visa svarbiausia informacija nurodoma etiketėje. Dažiklis –
medžiaga, suteikianti maisto produktui ar papildui spalvą ir turinti natūralių
maisto produktų sudedamųjų dalių. Natūralūs dažikliai yra augalinės kilmės.
Plačiausiai naudojami yra augaliniai pigmentai karotinoidai (E 160).
Sintetiniai dažikliai – tai junginiai, kurių struktūra tiksliai atkartoja
natūralių gamtinių pigmentų struktūrą. Labai svarbu, kad sintetiniai dažikliai
būtų grynos medžiagos, nes teršalai, likę po jų sintezės, yra pavojingesni už
pačius dažiklius.
Saldiklis – medžiaga, neturinti cukraus, vartojama norint suteikti maisto
produktams saldų skonį arba pasaldinti maistą valgant. Saldikliai gali būti
naudojami vitaminuose, tokie vitaminai ypač tinka sergantiesiems cukriniu
diabetu.
– Kaip išrinkti tinkamus vitaminus alergiškam vaikui?
Renkantis vitaminus reikia neužmiršti įvertinti, ar vaikas alergiškas. Šiuo
atveju vitaminus reiktų rinktis atidžiau, konsultuojantis su gydytoju. Gydytojas,
žinodamas alergijos priežastis, parinks tokius vitaminus, kurie vaikui bus
geriausi.
– Daugelis tėvų galvoja, kad visų maisto papildų poveikis vienodas, skiriasi
tik kaina. Ar tai tiesa?
Vitaminus vaikams reiktų rinktis atidžiai, apgalvojant visas priežastis, kokie
vitaminai labiausiai tiktų būtent jūsų vaikui. Profilaktikai patartina pirkti
papildus, kuriuose yra šiek tiek mikroelementų. Tarkim, jei vaiko dantukai
silpni, verta paieškoti preparatų su didesniu kalcio kiekiu. Jei gresia
mažakraujystė, – su didesniu geležies kiekiu. Reikėtų tartis su gydytoju. Jis
geriausiai žino vaiko ligos istoriją, sveikatos tyrimų rezultatus, todėl jo
konsultacija gali būti naudinga.
– Ar motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui vitaminų?
Ne. Būsimoji mama turėtų vartoti nėščiosioms skirtų vitaminų. Gimus vaikeliui,
vitaminų nereikėtų užmiršti, nes žindančiai mamai reikia ne tik visavertės
mitybos, bet ir profilaktinės kalcio, geležies dozės, kad kūdikis jų gautų kartu
su pienu. Žinoma, vitaminų motinos piene gali trūkti, ypač jei mama nėštumo metu
sirgo mažakraujyste. Organizmo atsargos po gimdymo dažniausiai išsekusios, todėl
reikia stiprinti jas vitaminais, kad ir mama, ir mažylis būtų sveiki.
– Teigiama, kad kuo mažesnis vaikas, tuo atidžiau reikia rinktis vitaminus.
Kodėl?
Renkantis vitaminus vienas iš kriterijų – vaiko amžius. Kuo mažesnis vaikas, tuo
atidžiau reikia rinktis vitaminus, nes kūdikio kepenys ir inkstai dar vystosi, o
nesubalansuoti vitaminai ar labai didelės jų dozės gali pakenkti. Kūdikiams
dažniausiai trūksta vitamino D, ypač vėlyvą rudenį ir žiemą. Visiems kūdikiams
reikia profilaktinės vitamino D dozės. Kūdikiai taip pat dažnai serga geležies
stokos mažakraujyste, todėl šio mikroelemento turėtų gauti visi rizikos grupei
priklausantys vaikai. Kūdikiams vitaminus dažniausiai paskiria gydytojas.
– Jei vaikas valgo, net turi antsvorio, ar reikia duoti vitaminų, kad
nesusirgtų peršalimo ligomis?
Vartojant vitaminus, kurių sudėtyje yra lizino, pagerėja vaiko apetitas.
Vitaminai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, kurių metu maistas virsta
energija. Jei vaikas sveikas, valgo vitaminingą maistą, papildomai vitaminų jam
gali ir nereikėti duoti. Vitaminai tiesiogiai neapsaugo nuo peršalimo ligų,
tačiau vitaminai sustiprina organizmą, vaikas lengviau gali persirgti peršalimo
ligomis. Jei vaikas dažnai jomis serga, be polivitaminų kompleksų, vaikams
rekomenduojama duoti vaikiškų imunitetą stiprinančių preparatų.
– Kaip sužinoti, ar vaikas suvartoja pakankamai vitaminų, ir kaip pastebėti,
kokių būtent vitaminų jam trūksta?
Problemos su oda, virškinimo sutrikimai, dažni peršalimai ir kiti sveikatos
negalavimai gali rodyti, kad vaikui reikalinga vitaminų profilaktika. Vaikui
gali išsivystyti avitaminozė – liga, kai, ilgą laiką visai negaunant kurio nors
vieno ar kelių vitaminų, išsivysto jų stoka.
Daug dažnesnė hipovitaminozė. Ji atsiranda, kai vaiko organizmas aprūpinamas per
mažu kiekiu vitaminų. Vaikui gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai,
dantukai būna pažeisti ėduonies. Vaiko pasyvumas, kaprizingumas, tingumas taip
pat gali rodyti, kad organizmui trūksta vitaminų. Deja, ne visada būna aišku,
jog vaikui trūksta kai kurių vitaminų.
Tiesiog šaltuoju metu laiku, jei vaikas dažniau serga ir atsiranda kitų požymių,
liudijančių, kad organizmui reikia vitaminų, rekomenduojama pasitarti su
gydytoju dėl vitaminų profilaktikos.
– Kokie požymiai gali rodyti, kad vaikas suvartoja net per daug vitaminų? Ar
galima, duodant vitaminų, pakenkti vaiko sveikatai?
Dažniausiai vitaminai vartojami profilaktinėmis dozėmis, todėl perdozuoti sunku.
Tėvai turėtų suprasti, kad vitaminai ne saldainiai ir kad vitaminų paros dozės
negalima viršyti.
– Ar vaikams vitaminus rekomenduojama vartoti visus metus? Gydytojai pabrėžia,
kad vitaminų trūkumas yra susijęs su metų laikų kaita ir vitaminus geriau
vartoti tik pavasarį ir rudenį. Kokia Jūsų nuomonė?
Vitaminų trūkumas gali būti jaučiamas ištisus metus. Užterštumas, protinių,
psichologinių ir emocinių krūvių didėjimas, kurį patiria vaikai per mokslo metus,
šviesos ir šilumos trūkumas dar daugiau sustiprina vitaminų poveikį. Vitaminų
svarbu gauti kasdien tiek, kiek yra būtina augančiam organizmui. Vitaminų
trūkumas ypač jaučiamas rudenį ir pavasarį, todėl tuo metu naudinga jų pavartoti.
– Ar vyresni vaikai gali vartoti suaugusiems skirtus vitaminų kompleksus?
14 metų vaikai jau gali vartoti suaugusiesiems skirtus vitaminų kompleksus.
– Per kiek laiko vaiko organizmas sukaupia reikiamą vitaminų kiekį?
Kompleksus, kuriuose atskirų vitaminų dalys sudaro 30–50 proc. rekomenduojamos
normos, galima vartoti nuolat ir ilgą laiką. Reikiamą vitaminų kiekį organizmas
sukaupia tik per 3–4 mėnesius. Tokių polivitaminų pavyzdys yra sausi
koncentruoti gėrimai. Kompleksus, kuriuose dozės yra artimos rekomenduotinai
dienos normai, reikia vartoti mėnesio kursais (per mėnesį vitaminai organizme
pasiekia reikiamą kiekį), o vėliau pereiti prie kompleksų, kuriuose dozės
mažesnės.
– Kokiu paros laiku geriausia vaikui duoti vitaminų?
Vitaminus geriausia išgerti valgant arba po valgio. Kokiu paros metu – nesvarbu.
– Ar reikėtų keisti vitaminų rūšis?
Kadangi vaikai mėgsta įvairovę ir tie patys vitaminai jiems gali nusibosti,
kompleksus galima keisti.