Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) palaiminus, jau ateinančiais metais farmacininkų kišenes gali papildyti maždaug 20 mln. litų. Tiek, manoma, kainuotų jau kurį laiką „stumiamas“ sumanymas krašto mergaites masiškai vakcinuoti preparatu, skambiai vadinamu „skiepu nuo gimdos kaklelio vėžio“.

 

Sausio pabaigoje Seime vykusioje konferencijoje „Lietuva be gimdos kaklelio vėžio“ sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis iškilmingai paskelbė, kad jau nuo ateinančių metų planuojama valstybės lėšomis pradėti paauglių mergaičių vakcinaciją nuo gimdos kaklelio vėžį galinčio sukelti žmogaus papilomos viruso (ŽPV). Kaip aiškino viceministras, vakcina yra „ekonomiškai efektyviausia ir santykinai nebrangi“ visuomenės sveikatos intervencija. Prieš metus SAM atstovai tikino, kad apsisprendus vakcinuoti vieną – 12 metų mergaičių – grupę, tai valstybei kainuotų apie 20 mln. litų. Į skiepijamųjų būrį įtraukus ir 13-metes, išlaidos augtų dvigubai.

 

Dabar, kalbėdamas su LŽ, A.Klišonis pripažino, kad „nuomonės dėl ŽVP vakcinos iš tiesų skirtingos“. „Spektras labai platus: nuo visiškai pritariančiųjų iki absoliučiai prieštaraujančiųjų. Tačiau vis dėlto, atsižvelgdami į informaciją, gautą pastarojoje Seime vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavę lektoriai pakankamai įtikinamai įrodė vakcinacijos reikalingumą, manome, kad nors pasipriešinimas ir gali būti didelis, vis dėlto siūlysime Lietuvoje tą dalyką įvesti“, – aiškino viceministras.

 

Pirmosiose linijose – profesūra

 

Minimą konferenciją Seime sausio 26 dieną organizavo parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas (SRK), Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, Lietuvos šeimos gydytojų kolegija, Lietuvos akušerių-ginekologų draugija bei Baltijos imunoprofilaktikos asociacija (BALTIPA). Pastarosios misijoje įrašytas siekis „visokeriopai propaguoti vakcinų skiepijimą“.

 

BALTIPA lyderis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Vytautas Usonis renginyje oficialiai deklaravo gaunantis pajamų moksliniams tyrimams iš Lietuvos ir Europos struktūrų, tarptautinių farmacijos kompanijų, bet tai, mediko teigimu, neturi įtakos jo veiklai. Dar 2003-iaisiais V.Usonis, iki šiol dalyvaujantis Nacionalinės imunoprofilaktikos programos koordinacinės tarybos (NIPKT) veikloje, buvo apskųstas SAM, nes derindamas darbą NIPKT su farmacijos kompanijos „GlaxoSmithKline Lietuva“ užsakymu atliekamais vaikams skirtų vakcinų klinikiniais tyrimais esą galėjo pažeisti viešuosius ir privačius interesus, pasisakydamas už konkrečius preparatus.

 

2009-aisiais, Seimo SRK iniciatyva, SAM buvo skundžiamas ir kitas BALTIPA atstovas, NIPKT narys – Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vadovas profesorius Arvydas Ambrozaitis. Tąkart parlamentarams kilo abejonių, ar profesorius nepažeidė teisės aktų, žiniasklaidos priemonėse spausdinamuose tos pačios „GlaxoSmithKline Lietuva“ užsakytuose straipsniuose išsakęs paniką visuomenėje sukėlusias prognozes, esą nuo pandeminio kiaulių gripo viruso mūsų krašte gali mirti iki 20 tūkst. gyventojų, ir teigiamai atsiliepęs apie konkrečios kompanijos vakciną.

 

„ŽPV vakcina daug kur Europoje yra prieinama, bet čia norėtųsi prisiminti seną romėnų patarlę: „Kas leidžiama Jupiteriui, nėra leidžiama jaučiui.“ Tai yra – ką sau gali leisti turtingos ir didelius sveikatos sistemos biudžetus turinčios šalys, tą nebūtinai turi sau leisti mūsų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas. Nors jau ir didelės socialinės gerovės šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje, pradėta kalbėti apie tai, kad farmaekonominiu požiūriu ŽPV vakcina nepasitvirtina“, – kalbėdama su LŽ, abejonių neslėpė Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto Bioteisės katedros docentė dr. Agnė Širinskienė.

 

Jos teigimu, kalbant apie vaistų kompensavimą, nereikėtų pamiršti ir farmacijos kompanijų lobistų veiksmų, kuriais siekiama sukurti tariamą vakcinų poreikį visuomenėje. Tereikia prisiminti skandalingą būdą platinti skiepus nuo vadinamojo kiaulių gripo, dėl to net Europos Taryboje buvo atliekamas tyrimas, konstatavęs, jog tuo metu valstybės, taip pat ir Lietuva, buvo priverstos neapgalvotai naudoti savo sveikatos sistemų išteklius (mūsų kraštas taip į balą išmetė milijoną litų).

 

„ŽVP vakcinos atveju panašią tendenciją taip pat galima stebėti: Lietuvoje jau senokai formuojama visuomenės nuomonė (tariamas „visuomenės poreikis“), ir net Seime surengiama ŽPV vakcinoms skirta reklaminė konferencija, kurioje pranešėjai nedeklaruoja savo interesų ir pateikia ganėtinai vienpusę informaciją. Tačiau būtent taip daromas spaudimas priimti sprendimus“, – svarstė A.Širinskienė.

 

Kovoja su virusu

 

Pirmoji kovai su ŽPV skirta vakcina – kompanijos „Merck Sharp&Dohme“ (MSD) sukurta „Silgard“ – Lietuvą pasiekė 2006 metų pabaigoje. Tuo metu pradėtos plačios reklaminės kampanijos metu akcentuota, kad tai – pirmoji ir vienintelė vakcina, apsauganti nuo gimdos kaklelio vėžio. 2007 metų spalį registruota kito gamintojo – „GlaxoSmithKline“ vakcina „Cervarix“. Jos reklama taip pat žadėjo „beveik 100 procentų“ apginti moteris nuo klastingos ligos.

 

Nors ir dabar nevengiama teigti, kad minėtos vakcinos saugo nuo vėžio, gydytojai ginekologai akcentuoja: jos kovoja tik su ŽPV. Gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti įtakos turi apie 15-16 šio viruso atmainų. Maždaug 70-80 proc. vėžio atvejų kaltė krinta dviem viruso tipams – 16 ir 18 atmainoms.

 

„Vakcina saugo nuo ŽPV 16 ir 18 tipų, dažniausiai sukeliančių vėžį, bet 100 proc. nuo ligos ji tikrai neapsaugo. Ši vakcina – profilaktinė, ne gydomoji, ir jei moteris jau turi ŽPV, skiepai jos tikrai neišgydys, bet apsaugos nuo kitų viruso tipų. Mano manymu, įvesti vakciną būtina, tai jau padarė daugelis šalių, bet tiek mes, tiek kitos Europos šalys rekomenduojame, įvedant skiepus, jokiu būdu neatsisakyti vizitų pas ginekologą“, – LŽ sakė Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Konsultacinės poliklinikos vedėja, onkoginekologė Daiva Kanopienė.

 

Būtent už gyventojų sveikatos būklės atrankinę patikrą, kaip moksliškai įrodytą efektyvų būdą kovojant su gimdos kaklelio vėžiu, pasisako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos vadovė profesorė Elona Juozaitytė. Ji pateikia netolimų kaimynų pavyzdį: Suomijoje gimdos kaklelio vėžys aptinkamas retai būtent dėl gerai organizuoto moterų tikrinimo (sergamumas – 4 atvejai 100 tūkst. gyventojų, kai lietuvoje – 29 atvejai 100 tūkst. gyventojų), nes tos šalies medikai aptinka ir išgydo ikinavikines ligas, patikros klausimas sprendžiamas aukščiausiu lygiu. Pavyzdžiui, jei moteris kelis kartus gavusi kvietimą neatvyksta į patikrą, kreipiamasi į jos darbdavį.

 

„Neseniai atsiradę skiepai yra puikus dalykas, tačiau niekas negali garantuoti, kad vakcinuota moteris tikrai nesusirgs, tuo labiau kad daliai moterų gimdos kaklelio vėžys atsiranda dėl kitų dalykų, ne tik dėl ŽPV. Be to, ilgalaikių stebėjimo rezultatų, ar dabar skiepytos mergaitės ateityje išvengs šios ligos, taip pat neturime. Ginekologai labai entuziastingai kalba apie vakciną, aš irgi negaliu kategoriškai sakyti, kad tai blogai. Tik teigiu, kad gyventojų sveikatos būklės patikra yra tikrais įrodymais pagrįstas dalykas“, – kalbėjo profesorė E.Juozaitytė.

 

SAM buvo prieš

 

Nors mūsų krašte Valstybinė vėžio profilaktikos ir kontrolės programa vykdoma jau nuo 2004 metų, iš biudžeto skiriamos lėšos, kad visos 25-60 metų moterys kas trejus metus galėtų pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, projektas nėra populiarus. Specialistai tvirtina, kad dalis moterų apie jį apskritai nėra girdėję.

 

SAM viceministras A.Klišonis pripažįsta, kad informacijos apie profilaktinę programą, kitose šalyse moterims padedančios išvengti klastingos ligos, iš tiesų trūksta – jos esą pakankamai nepateikia profilaktines programas finansuojanti Valstybinė ligonių kasa.

 

Bet štai naujos vakcinos, dėl kurios naudingumo iki šiol diskutuojama, pristatymai vyksta plačiu mastu nuo pat jos atvežimo į Lietuvą.

 

Dar 2007-ųjų pavasarį, vos vakcinai pasirodžius mūsų krašte, buvo paskelbta apie Gimdos kaklelio vėžio kontrolės ir prevencijos specialistų forumo (GKVKPSF) įkūrimą. Vienas jo iniciatorių – jau minėtas profesorius V.Usonis, tiesiai įvardijęs, kad naujosios organizacijos tikslas – propaguoti naujausias gimdos kaklelio vėžio profilaktikos ir kontrolės priemones. Tuo metu profesorius aiškino, kad forumo iniciatyvinė grupė planuoja kreiptis į SAM bei Seimo SRK siekdama, kad valstybė rastų pinigų kompensuoti bent dalį vakcinos nuo gimdos kaklelio vėžio kainos.

 

Kaip dabar matyti, forumo pastangos vis dėlto laukto rezultato nedavė. 2008-aisiais bendrovė „GlaxoSmithKline Lietuva“, vakcinavimą itin populiarinusioje žiniasklaidoje tiesiai įvardyta valstybinio skiepijimo programos sumanytoja, viešai skundėsi, kad jau metai, kai ji negauna teisės „pristatyti visuomenei savo vakcinos“. Esą dar 2007-aisiais buvo paruošta skiepijimo programa, tačiau ji nesulaukė tuometės SAM vadovybės pritarimo.

 

SAM atstovė Loreta Ašoklienė 2008-aisiais žiniasklaidai aiškino, kad nė vienas pareigūnas negali leisti vykdyti teisės aktų reikalavimų neatitinkančių programų. „ŽPV vakcina yra tik papildoma gimdos kaklelio vėžio kontrolės priemonė“, – tvirtino ji.

 

Kategoriškas tais laikais buvo ir tuometis SAM sekretorius Haroldas Baubinas. „Kol kas kompensuoti vakcinos nuo gimdos kaklelio vėžio kainos nežadama. Nekompensuosime nei tos kainos dalies. Mūsų argumentai tokie: vakcina yra labai brangi, o jos veiksmingumas toli gražu ne šimtaprocentinis“, – aiškino jis.

 

Prieštaringos žinios

 

Prieš kelerius metus planuotą masinę mergaičių vakcinaciją sustabdė ekonomikos krizė. Įtakos turėjo ir 2009-ųjų rugsėjį pasaulį apskriejusi žinia apie 14-metės britės Natali Morton mirtį, ištikusią iš karto po skiepo, nors vakcinos gamintoja iki šiol tvirtina, kad tiesioginė mirties ir skiepo sąsaja neįrodyta, o paauglė sirgusi kita onkologine liga.

 

Tais pačiais metais prestižiniame medikams skirtame žurnale „Journal of The American Medical Association“ pasirodė B.A.Slade ir bendraautorių tyrimas, kuriame pranešta apie 32 mirtis JAV bei toje šalyje po skiepo ŽPV vakcina fiksuotus 12 424 nepageidautinus reiškinius, iš kurių daugiau kaip 700 kvalifikuoti kaip „sunkūs“. Į tokius pranešimus sureaguota Europoje. Šių metų vasario 7-ąją viena iš ŽPV vakcinų Prancūzijoje įtraukta į vaistinių preparatų, kuriems taikomas sugriežtintas stebėjimas, sąrašus.

 

Lietuvoje apie šias aplinkybes vengiama kalbėti. ŽPV vakcina ir toliau populiarinama profesūros, prieš kelerius metus įkūrusios GKVKPSF, o pernai – išplėtus šios organizacijos veiklos sritis ir pervadinus ją BALTIPA, lūpomis.

 

„Yra biologinio veiksmingumo rodikliai, ir jie ŽPV vakcinos atveju nepaprastai aukšti. Tokie aukšti, kad apie kai kurių klinikinių, ilgai trunkančių tyrimų nutraukimą šiandieną net nebekalbama, nes neetiška palikti moteris neapsaugotas. Veiksmingumo prasme tie dalykai įrodyti labai daug kartų. Jei kalbėsime apie ekonominę prasmę, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas maždaug 500 moterų, apie 300 kasmet miršta. Jei kalbėtume apie galutinius vakcinavimo rezultatus, jie būtų pasiekti praėjus tam tikram laikui, jei būtų pradėtas visuotinis skiepijimas. Bet žymiai anksčiau – jau maždaug po 5 metų – visuomenė ekonominę grąžą gautų tada, kai moterys ateitų pas ginekologus, patikrų rezultatai būtų geri, joms nebereikėtų papildomų tyrimų, o visuomenei – papildomų išlaidų“, – LŽ tvirtino profesorius V.Usonis.

 

Pripažindamas, jog „Journal of the American Medical Assotiation“, pateikęs klausimų keliančius tyrimus, yra „labai profesionalus leidinys“, profesorius tikino, kad „jį reikėtų profesionaliau skaityti“. „Taip pažiūrėjus, yra daug „sensacingų“ pranešimų apie mirtis po ŽPV vakcinos, bet tuos atvejus ištyrus, matyti, kad yra mirtys nuo kitų nediagnozuotų būklių. Mano žiniomis, iki šiol nėra nė vieno įrodyto mirties atvejo, kur vienintelė priežastis būtų vakcina. ŽPV vakcinos šiandien yra vienos saugiausių, dėl to jokių abejonių profesionalams nėra“, – aiškino V.Usonis.

 

Kalbėdamas su LŽ, jis griežtai atmetė bet kokius svarstymus apie jo ryšius su vakciną platinančiomis farmacijos kompanijomis. „Jei taip keliate klausimą, jis iš karto daro aliuziją į kažkokius komercinius ryšius. Dar kartą pabrėžiu, kad neturiu jokių komercinių įsipareigojimų nė vienai iš kompanijų. Mano, kaip klinikos vedėjo, kaip ligoninės direktoriaus pavaduotojo, viena iš darbo sričių yra ieškoti lėšų moksliniams tyrimams. Kiekvienas darbas turi būti atlyginamas, ir aš gaunu lėšų, mokslo „grantų“ ne komerciniams, bet mokslo darbams“, – aiškino V.Usonis.

 

Ko reikia Lietuvai?

 

Kaip LŽ aiškino SAM viceministras A.Klišonis, ŽPV vakcinos įtraukimo į ateinančių metų skiepų programą klausimą planuojama svarstyti „po mėnesio kito“. Tada ir ketinama apsispręsti, ar ši vakcina bus perkama centralizuotai, kokią pacientų grupę apims.

 

„Mes esame už tai, kad produktas, kuris ateis į Lietuvos rinką, būtų visų pirma saugus. Ši vakcina nėra labai naujas produktas, jis JAV, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje jau palyginti seniai naudojamas ir bent iš informacijos, kuri buvo pateikta SAM, tai yra gana efektyvus būdas kovoti su onkologine liga“, – aiškino viceministras.

 

Kokia „SAM pateikta informacija“ remiasi A.Klišonis? „Turiu omenyje informaciją, kuri buvo pateikta sausio mėnesio konferencijoje Seime. Lektoriai sakė, kad tai gana efektyvus būdas kovoti su gimdos kaklelio vėžiu“, – patikino viceministras.

 

Pasak dr. A.Širinskienės, priimant sprendimą dėl vaistinių preparatų, taip pat ir vakcinų, kompensavimo, sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka turi būti ne tik išklausoma lektorių – turi būti atliekama farmaekonominė preparato analizė. Tai yra tyrimas, siekiant susieti gydymo vaistais lėšas su gydymo rezultatais.

 

„Kiek prestižinėse duomenų bazėse (pvz., PUBMED) teko matyti ŽPV vakcinos lėšų efektyvumo analizių, visi skaičiavimai grindžiami trimis prielaidomis: skiepai turi būti atliekami 11-14 metų mergaitėms, juos gauti – 70-80 proc. mergaičių ir vakcinos sukeltas imunitetas ŽPV išlikti visą moters gyvenimą. Nesinorėtų svarstyti, ar realu Lietuvoje paskiepyti 70-80 proc. mergaičių. Tačiau su trečiuoju kriterijumi, reikalaujančiu, kad imunitetas išliktų visą gyvenimą, kyla kur kas didesnių problemų, kurios šiuo metu vargu ar leistų kalbėti apie tai, kad vakcina farmakoekonominiu požiūriu priimtina mūsų sveikatos apsaugos sistemai“, – teigė daktarė.

 

Jos duomenimis, Prancūzijos vaistų kontrolės tarnyba dar pernai rudenį pripažino klaidinančia reklamą, esą viena ŽPV vakcinų yra veiksminga 8,5 metų, nes ji nebuvo pagrįsta konkrečiais duomenimis (klinikiniais tyrimais). Tuo atveju buvo įrodytas 4,5 metų trunkantis vakcinos veiksmingumas.

 

„Taigi kiltų rimtų abejonių, ar esamais mūsų sveikatos sistemos resursais tikslinga priimti sprendimus dėl ŽPV vakcinos kompensavimo. Be to, jei jau kalbame apie rūpestį moterų bei mergaičių sveikata, ar tikrai šis tikslas bus pasiektas, kai turimi tik 4 metų duomenys?“ – svarstė A.Širinskienė

 

Jurga Tvaskienė | „Lietuvos žinios“