Juokdamiesi atsipalaiduojame, sukuriame palankesnę atmosferą bendrauti,
be to, kalbama, kad juokas gali pailginti gyvenimą. Ar tai tiesa?
Juokas ir stresas
Juokiantis dirba veido, pilvo raumenys ir diafragma. Juokiantis
padažnėja širdies veikla, pagilėja kvėpavimas. Be to, organizme,
tiksliau – smegenyse, juoko metu gaminami endorfinai – natūralūs
opioidai, tai užtikrina ne tik mažesnę įtampą (beje, tuo pat metu
sumažėja ir streso hormonų kiekis kraujotakoje), žmonės mažiau vargina
skausmas. Antai vienoje ligoninių pacientams po operacijos siūlydavo
žiūrėti komedijas. Jas žiūrėjusiems prireikė kur kas mažiau
nuskausminamųjų vaistų nei tiems, kurie tiesiog sveiko. Paaiškinti tai
galima tų pačių endorfinų išsiskyrimu.
Juokas ir ligos
Juokiantis ne tik sumažėja stresas, bet ir pagerėja organizmo kova su
infekcija. Mokslininkai nustatė, kad žiūrint komediją, padaugėja
NK-ląstelių. Tai imuninės sistemos ląstelės, padedančios kovoti su
infekcija ir su vėžinėmis ląstelėmis. Padaugėja ir komplemento 3,
padedančio antikūnams kovoti su pažeistomis ir infekuotomis ląstelėmis.
Bet bene daugiausia tyrimų buvo atlikta su imunoglobulinu A. Tai
medžiaga, kuri padeda kovoti su virusais. Šio imunoglobulino yra ne tik
kraujyje, bet ir seilėse, taigi jis itin svarbus kovojant su viršutinių
kvėpavimo takų uždegimus sukeliančiais virusais.
Ir dar, ar galite tuo patikėti, mokslininkų teigimu, geresnį jumoro
jausmą turintys žmonės paprastai turi ir stipresnį imunitetą? Tai išties
nuostabu!
Pasirodo, juokas padeda kovoti net ir su alergija. Japonų mokslininkai
atliko nedidelės imties tyrimą, jame dalyvavo 26 asmenys. Pacientams po
oda suleisdavo medžiagą, kuri sukeldavo alerginę reakciją. Po to pusė
pacientų žiūrėjo orų prognozę, o kiti – Čarlio Čaplino filmą „Naujieji
laikai“. Praėjus 87 minutėms, buvo vertinami rezultatai. Komediją
žiūrėjusiems žmonėms alerginis bėrimas sumažėjo, tuo tarpu orų prognozė
visiškai neturėjo įtakos alerginio bėrimo sunkumo laispniui
Juokas = aerobika
Tyrimai parodė, kad juokas pasižymi tokiu pačiu poveikiu kraujagyslėms,
kaip ir aerobika. Tiriamiesiems asmenims buvo rodomos dviejų filmų
(komedijos ir dramos) ištraukos, po to buvo tiriamos žiūrėjusiųjų
kraujagyslės. Poveikis kraujagyslėms truko dar 30–45 minutes po minėtų
filmų peržiūros. Pasirodo, žiūrint komediją, kraujotaka žasto arterijoje
96 procentams tiriamųjų padidėjo 22 procentais. Tuo tarpu žiūrint filmą
„Gelbstint eilinį Rajaną“, tiriamiesiems kraujotaka sumažėjo
vidutiniškai 35 procentais. Tyrėjai mano, kad toks emocijų poveikis
susijęs su endotelio (vidinio kraujagyslių sluoksnio) funkcija. Galbūt
taip yra cheminių medžiagų, išsiskiriančių juoko metu, dėka, o gal tai
susiję su organų „masažu“ dėl ritmiškai juoko metu susitraukiančios
diafragmos, – sako tyrėjai. Vienok, juokas padeda saugoti endotelio
sveikatą.
Ar juokiantis gaminamas vitaminas C?
Tai vienas labiausiai paplitusių mitų. Žmogus ir jūrų kiaulytės – du
žinduoliai, kurių organizmas nesugeba pats pagaminti vitamino C ir turi
jo gauti iš aplinkos.
Tai įdomu
Mokslas apie juoką vadinamas gelotologija, juoko poveikiu sveikatai
susidomėta XX amžiuje, 70-aisiais metais. Normanas Kazinsas, sergantis
reta liga – kolagenoze, gydytojams pasakius, kad padėti neįmanoma, jis
užsidarė kambaryje ir kasdien po 5–6 valandas ėmė žiūrėti komedijas. Po
mėnesio jis pradėjo judėti, o po kelių mėnesių grįžo į darbą.
Šešiamečiai vaikai per dieną juokiasi apytikriai 300 kartų, suaugę tik 15.
1950-aisiais žmogus per dieną vidutiniškai juokėsi 20 minučių, šiandien – tik 6 minutes. Kas pasikeitė?
Vaikinai paprastai juokiasi ilgiau nei merginos.
Maksimali juoko trukmė dažniausiai neviršija 40 sekundžių.
Juoko metu metabolizmas padidėja apie 20 procentų, todėl pagreitėja
medžiagų apykaita, deginamos „kalorijos“. Paskaičiuota, kad 15 minučių
juoko „sudegina“ apie 50 kalorijų.
Ar gyvensim ilgiau?
Mokslas nutyli ir vienintelio atsakymo į šį klausimą nepateikia, tačiau
kiti faktai rodo, kad išties gyvensime ilgiau. Na, jei ne ilgiau, tai
tikrai būsime ramesni ir laimingesni. Juokimės, juk tai nieko
nekainuoja.