Kramtomoji guma priskiriama konditerijos gaminiams, o pagrindinis skirtumas
tarp saldainio ir kramtomosios gumos – kramtymo laikas. Kramtomosios gumos rūšis
priklauso nuo jos pagrindo.
Pagrindinę gumos dalį sudaro dvi medžiagos – kalcio karbonatas ir specialusis
talkas. Jei skoniui reikia suteikti rūgštumo, vartojami rūgštiniai priedai,
pavyzdžiui, citrinų rūgštis. Tuomet vartojamas gumos pagrindas be kalcio
karbonato. Gumos lipnumas reguliuojamas į masę įdedant įvairių lipnumą
mažinančių priedų.
Anglų mokslininkai, ištyrę grupę 4-5 metų vaikų (jiems po valgio buvo duodama
gumos) teigia, kad ji padeda išsaugoti sveikus dantis. Kramtomoji guma su
ksilitoliu neleidžia susidaryti dantų ėduoniui ar susirgti ausų uždegimu – mat
visąlaik mankštinami žandikauliai ir su jais susiję organai. Tačiau guma negali
pakeisti nei dantų, nei kitų organų priežiūros priemonių.
Nuolat kramtant net ir neutraliausią gumą, išsiskiria skrandžio sultys, todėl
nepatariama:
kramtyti gumos, kai skrandis tuščias – tai skatina opaligės formavimąsi,
kramtyti gumą valgant, ypač riebų maistą,
kramtyti gumą ir rūkyti tuo pat metu, nes guma iš cigaretės “ištraukia”
kancerogenines medžiagas, kurios su seilėmis patenka į skrandį,
kramtomojoje gumoje yra aminorūgšties fenilalanino, kurio per didelis kiekis
gali sutrikdyti medžiagų apykaitą.
Tai įdomu:
švedų tyrinėtojai atrado beveik 9000 metų senumo kramtomąją gumą, pagamintą iš
medaus ir dervos.