+1
-0
+1

Arterinę hipertenziją sukelia keletas veiksnių: paveldimumas, kai kurios ligos, amžius, fizinis ir emocinis stresas, antsvoris, žalingi įpročiai, netaisyklinga mityba. Nėštumas taip pat turi didelę įtaką: pasaulyje arterine hipertenzija serga nuo 10 procentų nėščiųjų. Kokia nėštumo įtaka padidėjusiam kraujospūdžiui ir kuo pavojinga arterinė hipertenzija nėštumo metu, kalbamės su Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėju, medicinos mokslų daktaru Mykolu BILIUKU.

Nėštumo poveikis kraujospūdžiui

Nėštumo pradžioje padidėja hormono progesterono kiekis kraujyje, o tai turi įtakos arteriniam kraujospūdžiui, nes atpalaiduojami smulkiųjų arterijų lygieji raumenys. Dėl to sumažėja arterijų tonusas, jų spindis šiek tiek padidėja, o kraujo spaudimas – sumažėja. Nėštumo metu kinta hemodinamika: didėja kraujo plazmos, eritrocitų kiekis, bendrasis kraujo tūris, dažnėja širdies susitraukimų dažnis, mažėja kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija, sistolinis kraujo spaudimas bei kraujagyslių pasipriešinimas.

Yra moterų, kurioms pirmaisiais nėštumo mėnesiais kraujo spaudimas lieka toks pat arba net nukrinta. Tada jos jaučia mieguistumą, lengvą galvos svaigimą, greitai pavargsta. Kai kurioms spaudimas šiek tiek nukritęs būna net iki 20 savaitės. Per mažas kraujospūdis pavojaus nekelia, jis tik slopina.

Tačiau jeigu nėštumo pradžioje kraujospūdis nesumažėja ir lieka normalus, didesnė arterinio kraujospūdžio padidėjimo vėlesniu nėštumo laikotarpiu rizika. Šiuo atveju moterims pas ginekologą tenka lankytis dažniau, atidžiau stebima jų sveikatos būklė. Padidėjęs kraujospūdis, baltymas šlapime ir tinimai rodo, kad prasidėjo gilesni medžiagų apykaitos sutrikimai.

Kai nėščiosios kraujospūdis didėja, tenka pradėti gydyti, kad būtų išvengta didesnių komplikacijų.

Klasifikacija

Nėštumo metu arterinė hipertenzija diagnozuojama pagal absoliutų arterinio kraujospūdžio dydį 140/90 mmHg ir daugiau bei reliatyvų jo padidėjimą, palyginti su buvusiu iki nėštumo. Hipertenzijos klasifikacija nėštumo metu nulemia, kaip bus gydoma bei kokiai rizikos grupei nėščioji priskiriama.

Jeigu iki nėštumo buvo diagnozuota arterinė hipertenzija, nėštumo metu arterinis kraujo spaudimas ir toliau išlieka padidėjęs. Todėl jau planuojant nėštumą būtina nuolat lankytis pas gydytoją ir laikytis jo rekomendacijų. Nėštumo metu moteris ypač stebima, kad dar labiau nepablogėtų jos sveikatos būklė ir nebūtų grėsmės vaikelio gyvybei.
Jei iki pastojimo moters arterinis kraujospūdis buvo normalus ir didėja nuo pirmųjų nėštumo dienų, tai vadinama nėščiųjų hipertenzija. Ji diagnozuojama, kai sistolinis kraujospūdis nėštumo metu pakyla per 25 mmHg, diastolinis – per 15 mmHg, palyginti su buvusiu iki nėštumo arba su pirmojo trimestro kraujospūdžiu. Po gimdymo kraujospūdis paprastai grįžta į normos ribas. Per kiekvieną konsultaciją moteriai matuojamas arterinis kraujospūdis, sekamas jo padidėjimas bei moters ir vaikelio sveikatos būklė, o, iškilus arterinės hipertenzijos grėsmei, skiriamas gydymas.
Preeklampsija (tai su nėštumu susijusi motinai ir vaikui pavojinga būklė po 20 nėštumo savaitės, kuriai būdingas daugelio organizmo sistemų pažeidimas, hipertenzija ir proteinurija (baltymas šlapime) ) suserga maždaug 6 proc. moterų, kurioms nebuvo arterinio kraujospūdžio sutrikimų iki nėštumo, ir apie 20 proc. nėščiųjų, kurios prieš pastodamos jau buvo susidūrusios su padidėjusio kraujospūdžio problema. Dažniausiai preeklampsija pasireiškia po 30 nėštumo savaitės, tačiau gali ir anksčiau.

Jei reikia, gali būti atliktas cezario pjūvis net ir esant neišnešiotam nėštumui, nes preeklampsija kelia grėsmę vaikelio vystymuisi ir gyvybei bei mamos sveikatai.
Jei forma lengva, į ją vis tiek negalima numoti ranka, ši būklė gali progresuoti ir išsivystyti dar rimtesnė – eklampsija, kuriai būdingi traukuliai ir net koma.

Kodėl nėštumo metu pavojingas padidėjęs kraujospūdis?

Nėščiosios turi būti stebimos, kad nepablogėtų inkstų funkcija, nenukentėtų vaikelis. Jei tai nedidelė arterinė hipertenzija – keičiamas gyvenimo būdas, darbo ir poilsio, mitybos režimas. Jeigu liga nepasiduoda, gali nukentėti ar net žūti vaisius, moteriai gali išsivystyti širdies nepakankamumas, sutrikti inkstų funkcija.

Daugelis gydytojų pritaria nuomonei, kad nėščiųjų hipertenziją reikia gydyti jau tuomet, kai arterinis kraujospūdis siekia 140/90 mmHg. Gydymas nėštumo metu prasideda nemedikamentiniais metodais, bet, jei rizika didelė, skiriama ir vaistų.

Esant kraujo spaudimui 160/100 mmHg, beveik visada būtina pradėti gydyti medikamentais, net ir tuo atveju, jei nėščioji fiziškai nejaučia kraujospūdžio padidėjimo. Diastoliniam kraujospūdžiui esant didesniam nei 110mmHg, padidėja placentos funkcijos sutrikimo bei vaisiaus vystymosi atsilikimo rizika. Arterinei hipertenzijai gydyti nėštumo metu skiriami saugūs vaistai, kuriuos reikia vartoti pagal gydytojų rekomendacijas. Kai kurių labai veiksmingų medikamentų, kuriais gydoma arterinė hipertenzija, nėščiosioms skirti negalima.

Labai svarbu laiku pastebėti ir gydyti nėštumo metu išsivysčiusią hipertenziją, nes negydant ši liga, kaip minėta, gali komplikuotis eklampsija, kurios metu kraujospūdis tampa nekontroliuojamas, išsivysto traukuliai, dažnai pažeidžiamas vaisius. Net, jei negalavimai atrodo visai nedideli, į juos nereikėtų numoti ranka. Esant padidėjusiam kraujospūdžiui, atsiranda spazmai, todėl vaisius nepakankamai aprūpinamas deguonimi, padidėja ir kraujo klampumas, organizme kaupiasi skystis. Vaisius nepakankamai aprūpinamas jam reikalingomis maisto medžiagomis, dėl to gali sulėtėti jo vystymasis. Aukštas arterinis kraujospūdis padidina ir placentos atsisluoksniavimo riziką, kuri gali sukelti ir motinai, ir vaikeliui pavojingą kraujavimą.

Galimybės išvengti arterinio kraujospūdžio padidėjimo nėštumo metu

Tyrimų rezultatai parodė, kad nėštumo metu yra galimybė sumažinti arterinio kraujospūdžio padidėjimo riziką.
Pirma, rekomenduojama vengti per didelio kūno masės padidėjimo, tačiau laikytis dietų taip pat nepatartina. Jei smarkiai svyruoja svoris, patartina keisti mitybos įpročius, koreguoti valgiaraštį.

Nėštumo metu sumažinto druskos kiekio dieta netinka, nes šiuo laikotarpiu didėja cirkuliuojančio skysčio kiekis, jei su maistu nėščioji gaus per mažai natrio, kurio pagrindinis šaltinis – druska, organizmas patirs jo stoką. Žinoma, per didelis kiekis druskos taip pat nenaudingas. Kalcio papildai mažina kraujospūdžio padidėjimo tikimybę nėštumo metu. Šis metodas gali būti taikomas tuomet, kai moteris vartoja nepakankamai kalcio turinčių maisto produktų arba yra padidėjusi nėštumo sukeltos hipertenzijos rizika. Tačiau nerekomenduojama vartoti kalcio papildų nepasitarus su gydytoju.

Žinoma, reikia laikytis darbo ir poilsio režimo, nevartoti alkoholio, nerūkyti, nebūti užterštose vietose, vengti nervinių sukrėtimų, nepervargti, pakankamai pailsėti ir išsimiegoti.
 

Inga MARKŪNAITĖ
 
Arterinė hipertenzija ir nėštumas