Baloje ne pirmą kartą stovintis išsišiepęs vaikas gali sukelti neviltį net patiems kantriausiems tėvams. „Ką daryti, kokių priemonių imtis, kaip su juo susikalbėti, kodėl jis taip elgiasi, jis turbūt specialiai…“, – tai tik nedaugelis klausimų ir minčių, kurios ima suktis, šimtąjį kartą plaunant grindis ir šlapius rūbus. Dažna vyresnio amžiaus moteris mielai „pamoko“: „Mano vaikas be jokių problemų jau vienerių metų sėdėjo ant puoduko. Čia tas velnio pramanas – sauskelnės kaltos“.
Iš esmės jos teisios, prie sauso užpakaliuko pripratęs su sauskelnėmis šliaužiojantis mažylis iš tiesų neturės itin svarios priežasties mokytis puoduko reikalų. Tačiau mokslininkai įrodė, kad savo tuštinimąsi valdyti vaikas išmoksta tik 2–3 metų, todėl nereikėtų reikalauti vos metukų ar pusantrų sulaukusio pyplio, kad jis mokėtų sėstis ant puodo.
Kiekvienas vaikas unikalus„Nereikia kraštutinumų, – sako gydytoja pediatrė Virginija Lukšienė. – Jei prieš 20 metų vokiečių pediatrai rekomenduodavo vos ne nuo 3 mėn. vaiką palaikyti virš puoduko, šiandien mes sakome – tai pradėkite daryti, kai vaikas pradeda rimtai sėdėti, po valgio, po miego. Kuo anksčiau tam pasiruošęs vaikas su puoduku susipažins, tuo greičiau jis supras, kam jis yra skirtas ir išmoks tomis žiniomis pasinaudoti.“
Tiesa, pasak gydytojos, kiekvienas vaikas individualus. „Vieni vaikai yra „švarutėliai“, jie nemėgsta būti nei šlapi nei išsitepę, todėl pasituštinę iš karto reiškia savo nepasitenkinimą. Kitiems vaikams kaip paršeliams – patinka šiltas kompresas ir tu nieko nepadarysi“, – vaizdžiai aiškina V. Lukšienė. Tačiau, pasak gydytojos, pasituštinti ant puoduko vaikai paprastai išmoksta iki trejų metų. „Pirmiausia turi būti reguliarumas, – sako pediatrė. – Jei kalbėsime apie šlapinimąsi, kai vaikas normaliai valgo, gauna pakankamai skysčių – jis ir šlapinasi normaliai, reguliariai, nesulaiko ir t. t. Su tuštinimusi yra kiek kitaip, šiame sudėtingame akte dalyvauja centrinė nervų sistema, todėl čia reikalinga tam tikra branda, būtina prižiūrėti mitybą, kad nebūtų vidurių užkietėjimo“.
Pasak gydytojos, sunerimti reikia tuomet, kai vaiko viduriai nesureguliuoti ir jis kelnytes tepa sulaukęs 4–6 metų ar daugiau. Tad maždaug trejų metų mažylis šlapintis ir tuštintis jau turėtų valingai, o kelionių metu dėl streso ar kitų priežasčių pasitaikančios „bėdelės“ – normalus reiškinys.
Kantrybės, kantrybės ir dar kartą kantrybėsKalbant apie patį atpratinimo nuo sauskelnių procesą, pereinamajam laikotarpiui gydytoja pediatrė tėveliams pataria pasirinkti „treniravimosi kelnytes“, kurios viduje skysčių nesugeria, tačiau į išorę drėgmės nepraleidžia. Tokiu atveju nepatogumus jaučiantis mažylis gali greičiau užsinorėti sėstis ant puoduko.
„Labai svarbu, kad ant puoduko niekada nesodintumėte suirzusio vaiko, nes tuomet šis jam gali asocijuotis su blogomis emocijomis. Antras dalykas – auksinė taisyklė – vaiko ant puoduko ilgai laikyti negalima, daugiau kaip 5 min. tikrai nereikia, – perspėja V. Lukšienė. – Yra puodukų, kurie vaikui pasituštinus užgroja, kai kuriems vaikučiams tai patinka, tačiau tai labai individualu.“
Greitesnių rezultatų pasiekia tie tėvai, kurie, vaikui pradėjus vaikščioti, sauskelnes deda tik nakčiai ar dienos miegui, taip pat ilgesniems pasivaikščiojimams, o likusį laiką skiria pratinimui prie puoduko. Vėliau prie puoduko pratinti mažylius sumanę tėvai šiuo nelengvu periodu turi apsišarvuoti geležine kantrybe, kurios tikrai prireiks.
„Svarbiausia nebūti labai kategoriškiems, – sako gydytoja pediatrė. – Labai svarbu neperlenkti lazdos tuomet, kai vaikutis priešinasi ir ant puoduko nenori. Reikėtų palaukti dieną, savaitę, o gal ir mėnesį, kol vaikas nurims ir į puoduką nebežiūrės priešiškai.“ Kartais vaikas gali „atkristi“, o taip dažnai nutinka dėl suaugusiųjų kaltės, pavyzdžiui, kai vaiko prašymui sėstis ant puodo tėvai vieną ar kitą kartą būna nepasiruošę (pvz., neturi puoduko po ranka), todėl į prašymą nesureaguoja ar pan. Tai gali įvykti ir dėl pasikeitusios aplinkos, persikėlus į kitus namus ar perėjus į kitą darželio grupę, dėl psichinės traumos, išgąsčio ar įtampos ir t.t.
Svarbu girti, o ne bartiKartais tuštintis vaikai bijo dėl to, kad yra ar kažkada buvo užkietėję viduriai, besituštinant buvo įplyšusi išangė ir liko randelis ar dėl panašių priežasčių. Tuomet reikės daugiau kantrybės, galima pasitarti su vaikučio gydytoju, jis patars, kaip maitinti, parodys, kaip pamasažuoti skaudantį pilvuką, kartais gali išrašyti vidurius minkštinančių homeopatinių vaistukų. „Nebijokite pasitarti su gydytoju, – sako V. Lukšienė. – Kai mamai kyla klausimų – į visus juos geriausiai atsakys specialistas, o ne anoniminiai kokio nors forumo dalyviai. O geriausių rezultatų pasieksite prisiminę taisyklę: „Geras žodis daro stebuklus.“
Vaiką reikia pagirti, kai jam pavyksta ant puoduko, ir jokiu būdu nereikėtų barti, kai su užduotimi jis nesusidoroja. Kad ir kaip tai yra sunku, kad ir kiek susivaldymo reikalauja, tačiau vaiko barti negalima. „Šito amžiaus vaikai tikrai nesupras barimo, – sako V. Lukšienė. – Vaiką būtina skatinti. Saldainiai šio amžiaus vaikui gal nelabai tiktų, bet pagyrimas, dėmesys, paėmimas ant rankų – tikrai efektyvus būdas parodyti vaikui, kad jis pasielgė gerai ir kad tėvai tokį elgesį skatina. Žaisliukus, knygeles ir kitokias „viliojimo“ prie puoduko priemones gydytoja pediatrė vadina blaškančiomis dėmesį nuo pagrindinės puoduko paskirties, todėl jomis piktnaudžiauti nereikėtų.
„Šlapinimasis – nelabai sudėtingas procesas, bet tuštinimuisi vaikas turi susikoncentruoti, todėl jo blaškyti nereikėtų. Galima su vaiku pabendrauti tas minutėles, kol jis sėdi ant puoduko, bet ne žaisti“, – perspėja pediatrė.
Ir pabaigai. Kiekvienas vaikas individualus, niekada nereikia jo lyginti su kaimynės ar draugės vaiku. Ir kiekvieną vaiką būtina mylėti, o mylimas, skatinamas ir giriamas vaikas tikrai išmoks sėdėti ant puoduko ir leis ne be pagrindo didžiuotis tiek „ištvėrusiems“, tačiau su užduotimi taip pat susidorojusiems kantriems tėvams.