Maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną, ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintis mitybinį arba fiziologinį poveikį. Žmonės mano, kad maisto papildai turi vaistinių preparatų savybių. Atkreipiame Jūsų dėmesį, jog maisto papildai neturi gydomųjų savybių ir jie nėra vaistai.(Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba)

 
Įprasta, bet ar patikima?
Virškinimo sutrikimai – bene dažniausiai pasitaikantys negalavimai. Sergančiųjų virškinimo organų ligomis daugėja visame pasaulyje, ypač – ekonominės gerovės šalyse, kur epidemijos greičiu plinta „greitasis maistas‘, konservuoti pusgaminiai, gėrimai ir t.t. Dabar žmogui, kurio virškinimo sistema tiesiog nepajėgia susidoroti su nuolat ją žalojančių patogenų, toksinų poveikiu, vis dažniau kyla klausimas: ką tokio negero suvalgiau, kad prastai jaučiuosi? Gal apsinuodijau, gal padėtų keletas „angliukų“? „Aktyvintos anglies preparatai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) įtraukti į Būtinųjų vaistų sąrašą, registruoti tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse kaip vaistai, naudojami apsinuodijimų atvejais. Jų tikrai pravartu turėti ir namų vaistinėlėse. Tačiau aktyvintos anglies preparatų yra įteisintų ir kaip maisto papildų, kurie nebūtinai privalo atitikti vaistams keliamus reikalavimus, taigi, jie gali ir neabsorbuoti toksinų, neužkirsti kelio jų rezorbcijai į kraują,“- teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė.
Pilvo skausmu, maudimu, pūtimu, o vėliau ir dar sunkesniais požymiais pasireiškiančių virškinimo sutrikimų dažniausiai atsiranda tuomet, kai kasa neįstengia pagaminti pakankamo kiekio fermentų, užtikrinančių baltymų, riebalų ir angliavandenių skaidymą. Tokių simptomų neišvengia ne tik  žmonės po skrandžio, tulžies pūslės, dalies žarnyno pašalinimo, bet ir neatsispiriantys norui pernelyg sočiai pavalgyti. Neretai diskusijų objektu tampa priemonės, padedančios išvengti nemalonių virškinimo sutrikimo pojūčių. Ar gali virškinimo sistemai padėti augalinės kilmės maisto papildas, kurio pagrindinis komponentas – EnzyBlend, gautas iš grybo Aspergilius? Po šiuo pavadinimu slypi visa pelėsinių grybų šeima: Aspergilius oryzal, Aspergilius awamori, Aspergilius niger ir t.t. Tiesa, kai kurie jų naudojami maisto pramonėje. Bet ar maisto papildas (Gastroval), kurį rekomenduojama laikyti vaikams neprieinamoje vietoje, tikrai gali padėti išspręsti virškinimo problemas?
Gydytoja gastroenterologė Roma Uogelienė sako: „Būtų keista, kad žmogaus kasos gaminamus virškinimo fermentus galėtų pakeisti augaliniai. Maisto papildai gali papildyti mūsų racioną, jei jame nepakanka mums reikiamų medžiagų, tačiau negali padėti pacientui, kurio virškinimo funkcija yra sutrikusi. Jei atsirado laikinas virškinimo sutrikimas (pasikeitus dietai, persivalgius, ar padauginus neįpraastų patiekalų) arba pacientas serga kasos uždegimu ar kitomis kasos ligomis, jei jam yra pašalinta tulžies pūslė, dalis kasos, skrandžio ar žarnyno, jei jis yra vyresnio amžiaus ir jo virškinimo sistema dėl amžiaus pakitimų nebeišskiria pakankamai virškinimo fermentų, jis turėtų vartoti natūralius gyvulinės kilmės pakaitinius virškinimo fermentus. Jų yra tik pankreatino preparatuose,  pvz.; Mezym. Tai – visaverčiai vaistai, kuriuose yra subalansuotas virškinimo fermentų kiekis. Jie saugūs, prie jų nepriprantama. Maisto papildai jų atstoti negali. Mes negalime priversti dirbti to organo, kurio nėra arba kuris yra "susidėvėjęs" arba, kurio veikla yra sutrikusi. Mes tik galime skirti papildomai tų medžiagų, kurias tas organas išskirdavo ir užtikrinti geresnį virškinimą bei paciento savijautą“.
 
Teisinga ar klaidinga?
 
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vedėja Virginija Žilėnaitė-Puodžiuvienė sako, jog didžiausia vartotojų klaida ir yra ta, kad maisto papildus jie neretai laiko vaistais. „Į Lietuvos rinką patenka maisto papildų, kuriuose yra labai dideli vitaminų bei mineralų kiekiai, galintys būti netgi žalingi sveikatai. Tarkime, vitamino A dozės maisto papilduose yra didenės nei vaistiniame preparate. Jį vartodama nėščioji gali apnuodyti vaisių, o vyresnio amžiaus moteriai per didelės vitamino A dozės gali paskatinti osteoporozės vystymąsi ir kaulų lūžių riziką.“
Ypač verta įsiklausyti į specialistų perspėjimus dėl iš Kinijos atvežtų žolinių preparatų. „Viename preparate paprastai sudėta 10-20 įvairių žolių, vartojamų Rytų (kinų) medicinoje. Tokio komplekso poveikis organizmui visiškai neaiškus, nes nėra moksliškai ištirtas. Tarkime, maisto papilde yra Hu Zhang šaknies, vartojamos kinų tradicinėje medicinoje gydyti vėžį, širdies, kepenų ligas, podagrą, ekstrakto. Tačiau šio augalo veikimo mechanizmas nežinomas, saugumas neištirtas, taigi, poveikis gali būti nenuspėjamas“ – sako V. Žilėnaitė-Puodžiuvienė.
 
Kaip maisto papildai patenka į rinką?
 
Maisto papildų notifikavimą šiuo metu atlieka Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVSPT). Notifikavimas – tai pranešimas apie į Lietuvos rinką įvežamus papildus. Informaciją VVSPT įtraukia į maisto papildų duomenų bazę. Notifikuojami tik papildai, pagaminti ne ES šalyse. Pagal ankstesnę tvarką maisto papildai buvo registruojami, prieš tai vertinant juose esančius vitaminus, mineralus, maisto priedų (konservantų, dažiklių ir kt. ) kiekius, sudedamąsias dalis. Iš ES įvežami maisto papildai buvo notifikuojami. Valstybės institucijoms buvo žinoma visa informacija apie visus Lietuvos rinkoje esančius maisto papildus. Nuo 2010 m. kovo 1 d. SAM ministro įsakymu atsisakyta maisto papildų registracijos. Iki šių metų lapkričio 3 d. notifikuota 918 pavadinimų maisto papildų, pagal ankstesnę tvarką per metus būdavo registruojama ir notifikuojama per 2000. Taigi, šiuo metu jokia institucija neturi duomneų, kiek ir kokių maisto papildų atvežama į Lietuvą iš ES šalių.
VVSPT leidimų ir licencijavimo skyriaus vyr. specialistės Evelinos Venckevič nuomone, didžiausia problema yra besaikis maisto papildų vartojimas, beatodairiškai tikintis efekto, kurio jie dažniausiai negali duoti. Kas pralaimi? Žinoma, tik pacientas, kuris išleidžia nemažai pinigų, nieko už juos negaudamas. Tinkamai negydoma liga gali užsitęsti, tapti lėtine.
 
 Žada, bet neištesi…
 
"Jeigu žmogaus mityba pilnavertė, jam nereikalingi jokie maisto papildai ir vitaminai,“ – sako gydytoja dietologė Daiva Pipiraitė. – „Kai kada vitaminų gali pristigti vaikams, nėščiosioms, vegetarams, senyviems, sergantiems ligomis, kai sutrikęs maisto medžiagų pasisavinimas. Pagal Higienos normą maisto papildas – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną, ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildams nebūtinos klinikinės studijos, jie nieko negydo, todėl jų poveikio galima tik tikėtis.“
Ar maistas gali būti vaistas? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai tikrina, ar maisto papildų gamintojai ir platintojai laikosi Reklamos įstatymo. Pažeidimų protokolus ir medžiagą jie perduoda Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT), kuri priima sprendimus dėl nuobaudų skyrimo.
VMVT specialistų praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai įmonės pristato savo platinamą maisto papildą kaip vaistą. Tokių produktų kaina siekia kelis šimtus litų, jų reklamoje naudojami teiginiai su nuorodomis į ligą ir gydymą. Už tokią veiklą buvo surašyti Reklamos įstatymo pažeidimo protokolai, skirtos baudos.
2009 m. iš 16 surašytų Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų 11 buvo surašyta dėl maisto papildų, 2010 m. iki lapkričio mėnesio buvo surašyta 17 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolų, iš jų 6 dėl maisto papildų, kurie buvo pristatomi, pvz., tokiais teiginiais: „Tinka vartoti: esant širdies ritmo sutrikimams, esant polinkiui sirgti įvairiomis šlapimo takų infekcijomis, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis“; „Tinkamas sergant infekcinėmis virusinėmis bei bakterinėmis ligomis (gripu, hepatitu ir pan.)“; „Indikacijos ir gydymo kurso trukmė“, „Diabeto ligoniams gerina hemoglobino lygį“; „Turi antivirusinių (ŽIV, AIDS, pūslelinės, CMV), antibakterinių, priešvėžinių savybių“ ir pan.
Pagal 2006 m. gruodžio 20 d. patvirtintą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą teiginiai (pvz. „gerina virškinimą“, „stiprina imunitetą“ ir kt.) leidžiami tiems gamintojams, kurie turi savo šalių kompetentingų institucijų patvirtinimus ir yra pateikę paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EMST) dėl sveikatinimo teiginių įteisinimo.
 
 
Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto lektorės dr. Indrės Špokienės komentaras
„Tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisės aktai draudžia nurodyti ar užsiminti, kad maisto papildas turi gydomųjų ar nuo ligų saugančių savybių – taigi, maisto papildams negalima priskirti vaistų funkcijos. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, maisto papildai apibrėžiami kaip maisto produktai, skirti papildyti įprastą maisto racioną.
Jei reklamuojant maisto papildą vartotojui sudaromas įspūdis, jog šis preparatas gydo (pvz.: nurodant konkrečias ligas, kuriomis sergant rekomenduojama preparatą vartoti, nurodant gydomąsias dozes, gydymo trukmę, sveikatinimo poveikį) – tai vertintina kaip klaidinanti reklama, o tokios reklamos sklaida yra draudžiama. Beje, remiantis protingumo kriterijumi, nebūtina įrodyti netgi konkretaus suklaidinimo fakto, pakanka nustatyti, kad tokia reklama sąlygojo asmens suklaidinimo galimybę ir taip galėjo paveikti jo ekonominį elgesį.
Reklamos davėjo pareiga – skleisti tik teisingą reklamą ir turėti pakankamai jos teiginių teisingumą patvirtinančių įrodymų. Praktika rodo, jog tokių įrodymų Konkurencijos tarybai ar Vartotojų teisių apsaugos tarybai pradėjus tirti skundus dėl skleidžiamos maisto papildų reklamos, jų davėjai neretai pristinga (kaip kad pavyzdžiui, pagal kokias savybes ar požymius reklamuojamas maisto papildas gali būti „Nr.1 Lietuvoje“; arba kuo remiantis teigiama, kad maisto papildas 3 kartus stipresnis; 3 kartus veiksmingesnis; 3 kartus pigesnis; kaip neįtikėtinais tempais be jokių papildomų pastangų numetamas svoris, nors iš tikrųjų maisto papildų poveikis yra trumpalaikis, o svoris krenta gana lėtai ir tam reikia papildomų pastangų (pvz.: reguliari mankšta, racionali mityba ir t.t.) „

Valentina Jakimavičienė

Lietuvos žinios