Šiaulių apskrities ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėjas Romaldas Stankevičius sako, jog aukštas kraujospūdis — klastinga liga, kurios galima nejausti, bet ji atlieka savo juodą darbą. Jis labai kenkia širdžiai, kraujagyslėms, inkstams. Gydytojo teigimu, jei vienerius metus vaistais išlaikomas normalus kraujospūdis, žmogaus amžius pailgėja maždaug 5— 6 metais.

Vienos priežasties nėra
— Koks yra normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis? Kada reikia sunerimti?
— Padidintas kraujospūdis — klastinga liga, daug metų galima nejausti simptomų. Nustatoma atsitiktinai matuojant, profilaktinių patikrinimų metu. Šią ligą lengva diagnozuoti, nė daktaro nereikia: bet kuri kaimynė, turinti kraujospūdžio aparatą, gali nustatyti. Normos yra šios: auksinis standartas — 120/80, sidabras — 130/80 ir bronza — 140/90. Tai dar — normalus aukštas spaudimas, bet ligoniui užrašau, kad šios ribos peržengti nebegalima. Aukštas kraujospūdis yra vienas iš didžiųjų rizikos faktorių susirgti. Dar prisideda kiti rizikos faktoriai — rūkymas, cholesterolis, gliukozės apykaitos sutrikimai. Aukštas kraujospūdis gali būti ilgą laiką. Žmogus prie jo pripranta, net jaučiasi geriau — yra darbingesnis, aktyvesnis. O aukštas spaudimas dirba savo juodą darbą: pažeidžia organus, vadinamus organais taikiniais, pirmiausia — širdį, kraujagysles ir inkstus. Tada žmonės susiduria su kardiologais, nefrologais, neurologais. Galvoju: kur jie buvo prieš 10 ar 20 metų? Žmonių su aukštu kraujospūdžiu daugėja: kas trečias suaugęs turi padidintą kraujospūdį.

— Kokios aukšto kraujospūdžio priežastys?
— Vienos priežasties nėra. Dažniausia — paveldėjimas. Jei mama turėjo aukštą spaudimą, tikėtina, kad ir vaikai turės. Paveldime ne tik akis, nosį, plaukus, bet ir ligas. Antra priežastis — amžius.Lemia ir įtampa, stresas. Stresas — neišvengiamas. Bet įtampą galima mažinti, pasitarti su psichologais.Dar vienas faktorius — druskos vartojimas. Pati druska nekelia spaudimo, bet įjautrina kraujagysles. Apie 80 procentų žmonių yra jautrūs druskai. Pasirodo, indėnams per dieną užtenka pusės gramo valgomosios druskos, o mūsų žmogus, jei valgo be druskos, vis tiek gauna 10 gramų. Tokia kulinarija.JAV atliktas bandymas, kuriuo metu valgykloje buvo stebimi žmonių valgymo įpročiai: vieni paragauja, tada pasūdo, kiti pasūdo neparagavę, treti valgo ir suvalgo. Patikrinus kraujospūdžius, paaiškėjo: aukščiausi — sūdančiųjų dar neragavus.Storuliai dažniau turi aukštą spaudimą. Lengva pasakyti, bet viršsvorį sunku sumažinti.

— Ar pavojinga, jei spaudimą sukelia stresinė situacija, tarkim, egzaminas?
— Nėra gerai, kai emocijos išprovokuoja spaudimą, tai — ligos išraiška. Bet per egzaminą, jei dėstytojas pagauna nusirašinėjant, net jaunam, sveikam žmogui pakyla spaudimas.

— Į ką reikia atkreipti dėmesį, matuojant kraujospūdį?
— Kraujospūdį reikia sekti, bet net psichologai nepataria to daryti ištisai, nes žmogus įklimpsta į ligą. Rekomenduojama pamatuoti tris ar keturis kartus per mėnesį.Yra ir vadinamoji „baltojo chalato“ hipertenzija, kai pacientui spaudimas pakyla, atėjus pas gydytoją, o kai matuoja namuose — mažesnis. Tokios hipertenzijos gydyti nereikia.

Gydymas ilgina gyvenimą
— Ar verta gydyti aukštą kraujospūdį?
— Vienareikšmiškai — taip. Ir kuo greičiau. Kokia bebūtų jo priežastis, aukštas spaudimas šaudo į savo taikinius.Jei spaudimas siekia 170/80, reikia gydyti iš karto. Jei retkarčiais pakyla — įprastai dar porą savaičių stebima.Jei vienerius metus išlaikome normalų kraujospūdį vaistais, amžių prailginame maždaug 5— 6 metais, nes nesivysto komplikacijos — infarktas, širdies, inkstų nepakankamumas.

— Kaip gydomas aukštas spaudimas?
— Pagrindinė pagalba — vaistai, jų grupių yra daug. Amerikiečių šeimos daktarai pusę metų parinkinėja vaistus. Žmogus neturi jaustis blogiau gydydamasis nei sirgdamas. Pas mus kas mėnesį reikia lankytis pas gydytoją, vis išsirašyti vaistus. Manau, tam tikroms ligoms vaistai galėtų būti skiriami pusei metų ar metams, kad nesusidarytų didelių eilių.Visame pasaulyje šie vaistai yra kompensuojami, kad žmonės ilgiau gyventų, būtų sveikesni. Vaistai nuo spaudimo dabar dažniausiai geriami vieną kartą — prieš valgį, kad nebūtų sąlyčio su maistu. Žmonės sugalvoja (o jų įtakai kartais pasiduoda ir šeimos gydytojai) ir vieną tabletę geria iš ryto, kitą — apie pietus, susikuria sudėtingą sistemą, kad pasidaro sunku patiems gyventi, ir viską numeta.

— Ar jaunėja amžius žmonių, turinčių aukštą kraujospūdį?
— Taip. Tik žmonės darosi protingesni. Anksčiau sakydavo: „Ką, aš nuo dvidešimties metų pradėsiu vaistus gerti?! Kuo tai baigsis?“ Bet kai pamato, kuo baigiasi tiems, kurie negeria… Dažnai gydau trečią kartą: pradėjęs dirbti gydžiau senelius, dabar — jų anūkus. Ligos kartojasi.

— Ar verta nerimauti tiems, kurių spaudimas, atvirkščiai, — žemas?
— Juo dažniausiai skundžiasi moterys. Mažas spaudimas ilgo gyvenimo ženklas. Turintys mažą spaudimą alpsta bažnyčiose arba parduotuvėse, užmiega koncertuose ar per susirinkimus. Bet jie gyvena ilgai ir laimingai.

iMed