Avietė — erškėtinių šeimos augalų gervuogių pogentė. Vaistinė
žaliava – aviečių vaisiai ir lapai. Vaisiai renkami liepą – rugpjūtį, lapai –
birželį – rugsėjį. Vaisiai gali būti vartojami švieži, džiovinti arba šaldyti.
Aviečių uogose yra fruktozės, gliukozės, sacharozės, ląstelienos, pektinų,
organinių rūgščių, mineralinių medžiagų: natrio, kalio, kalcio, magnio, fosforo,
geležies, taip pat vitaminų B1, B2, PP, C bei karotino. Dėl tokios vertingų
medžiagų ir vitaminų gausos, avietės vadinamos vienomis vertingiausių uogų.
Avietėmis patariama gydyti aterosklerozę, avitaminozę ir uždegimines ligas.
Maistui vartoti tinka ne tik aviečių uogos, bet ir jų jauni lapai bei ūgliai.
Nuo jaunų aviečių ūglių reikia nuvalyti žievę. Žali aviečių ūgliai žiemą ir
pavasarį žmogaus organizmą gali praturtinti reikalingais vitaminais. Aviečių
lapus patariama vartoti verdant arbatą. Jie taip pat pasižymi puikiomis
gydomosiomis ir skonio savybėmis. Gydymui žiemą aviečių uogas geriausiai
džiovinti. Avietės, dėl sudėtyje esančio didelio kiekio mineralinių druskų,
teigiamai veikia širdies ritmą.
Kartais gamtos dovanos gali tapti puikiu pagalbininku sergant arba, tiesiog,
norint sustiprinti imunitetą.