Su maistu žmogus gauna apie 40 įvairių maistinių medžiagų. Pagrindinės maisto
sudedamosios dalys yra baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės
medžiagos ir vitaminai. Kiekviena iš pagrindinių maisto medžiagų turi savo
funkcijas.
Baltymai
Organizmas vartoja baltymus audiniams, pvz.: odai, raumenims, vidaus organams,
plaukams ir nagams, auginti ir atstatyti. Baltymai sudaryti iš aminorūgščių.
Aminorūgštys skirstomos į „nepakeičiamąsias“ – kurios nesintetinamos organizme
ir turi būti gaunamos su maistu, ir „pakeičiamąsias“ – kurios gali būti
sintetinamos, esant kitų su maistu gautų aminorūgščių pertekliui. Nepakeičiamos
aminorūgštys yra leucinas, izoleucinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas,
treoninas, triptofanas, valinas.
Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu. Pagrindiniai
pripažinti baltymų šaltiniai yra mėsa, pienas, kiaušiniai ir žuvis. Nemažai
baltymų galima gauti su pupelėmis, riešutais, grūdiniais maisto produktais.
Tačiau nepakeičiamųjų aminorūgščių daugiausia yra gyvūniniuose baltymuose.
Suaugęs žmogus apie pusę reikiamo baltymų kiekio turėtų gauti su gyvūniniu
maistu. Augaliniai baltymai virškinami sunkiau ir blogiau įsisavinami.
Vidutiniam suaugusiam žmogui per dieną reikia nuo 45 g (moterims) iki 53 g
(vyrams) baltymų. Tokį kiekį galima gauti su 160-185 g liesa, ant grotelių kepta
mėsa, 180-210 g kieto sūrio, 7-8 kiaušiniais ar 17-20 riekių rupios duonos.
Per didelis baltymų suvartojimas kenkia organizmui, nes padidėja alergijų
pavojus, pasunkėja kepenų, inkstų veikla, sąnariuose gali kauptis druskos. Jei
baltymų organizmas gauna nepakankamai, tai sumažėja atsparumas infekcinėms
ligoms.
Riebalai
Tai viena svarbiausių maisto medžiagų, kuri yra visų žmogaus organizmo ląstelių
sudėtyje. Riebalai yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos
procesuose, maistui suteikia juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina
virškinimą, tuo būdu atitolina alkio jausmą. Su riebalais organizmas gauna ir
riebaluose tirpių vitaminų – A, D, E, K bei pagerina šių vitaminų įsisavinimą.
Paprastai bendras suvartojamų riebalų kiekis turėtų būti apie 95 g per dieną
vyrams ir 75 g moterims. Augalinės kilmės riebalai turėtų sudaryti vieną
trečdalį, o gyvūninės – du trečdalius riebalinių produktų normos.
Angliavandeniai
Tai lengviausiai prieinamas energijos šaltinis. Pagal sveikos mitybos
koncepciją, angliavandenių kiekis paros maisto racione turi būti keturis kartus
didesnis nei baltymų, taip pat keturis kartus didesnis nei riebalų.
Angliavandeniai – svarbūs ne tik kaip energijos šaltinis, bet jie yra audinių ir
ląstelių sudėtyje.
Maistas, kuriame gausu angliavandenių (duona, grūdų produktai, bulvės) laikomas
tukinančiu (angliavandenių perteklius virsta riebalais). Tačiau iš tiesų jis
tukina mažiau negu riebus maistas. 1g angliavandenių suteikia mažiau energijos
ir greičiau užpildo skrandį, dėl to sunku per daug persivalgyti. Nutunkama tik
tuomet, kai iš bet kokio maisto gautos energijos kiekis viršija sunaudojamą
energijos kiekį.
Angliavandeniams priklauso ir maistinės skaidulos, kurių žmogaus organizmas per
parą turi gauti apie 20 – 30 g. Maistinės skaidulos mažina cholesterolio
koncentraciją kraujo plazmoje, gerina žarnyno veiklą.