Daugelio mūsų vaistinėlėse galima rasti jodo, amoniako ir kai kurių kitų preparatų. Apie juos, rodos, žinome viską. Tačiau ar visada tinkamai naudojame?
Amoniakas Kalio permanganatas Jodas Soda
Negalima: Kartais šeimininkės plaudamos langus į vandenį įpila amoniako. Tačiau reikia žinoti, kad šios priemonės neturėtų naudoti astma sergantys žmonės, nes amoniakas sukelia bronchų spazmus, kurie gali išprovokuoti priepuolį.
Galima: Amoniakas – vienintelė priemonė, galinti sugrąžinti žmogui sąmonę, jeigu jis apalpo. Tačiau ir čia reikia elgtis atsargiai: negalima buteliuko su amoniaku ar juo suvilgytos vatos gumulėlio prikišti arti nosies, nes jis gali nudeginti gleivinę. Stipriai apsinuodijus alkoholiu reikia į stiklinę vandens įlašinti 2-3 amoniako lašus ir išgerti. Jei įkando vabzdžiai, amoniaką galima naudoti kompresams.
Negalima: Daryti tirpalo tame pačiame inde, iš kurio paskui gersite jį ar skalausite gerklę. Ne iki galo ištirpusios kalio permanganato dalelytės gali sukelti burnos, virškinimo trakto bei skrandžio gleivinės nudegimus. Į vieną stiklinę suberkite kalio permanganato grūdelius, užpilkite juos vandeniu, gerai išmaišykite, po to skystį įpilkite į kitą indą ir sieksite, kol jis bus švelniai rausvos spalvos.
Galima: Kalio permanganato tirpalą galima naudoti sergant angina, norint išplauti skrandį. Jei apsinuodijote, tirpalas turi būti 0,01-0,1 proc. stiprumo (šviesiai rausvas), žaizdom plauti – 0,1-0,5 proc. (rausvas), opoms ir nudegimams – 2-5 proc. (violetinis).
Negalima: Sergant kai kuriomis skydliaukės ligomis gerti jodo tirpalo negalima. Be to, jodo, kuris ištirpintas piene ar vandenyje, organizmas nepasisavina, jis gali sukelti alerginių reakcijų. Kai kurie žmonės sutrikus virškinimui, geria jodo galvodami, kad jis padės. Tačiau jis gali pažeisti skrandžio gleivinę. Ir dar, naikindamas mikrobus, jodas organizme “užmuša” ir naudingąją mikroflorą.
Galima: Jei skauda gerklę galima pasidaryti tirpalą jai skalauti: stiklinė šilto vandens, trečdalis šaukštelio druskos ir 2-3 (ne daugiau) lašai jodo.
Vandenilio peroksidas
Negalima: Kartais žmonės, bando vandenilio peroksidu gydyti ligas vartodami jį į vidų. Tokio gydymo metodo nauda niekada nebuvo įrodyta, o štai jo kenksmingumas gydytojams gerai žinomas. Taip vartojamas vandenilio peroksidas skatina organizme laisvųjų radikalų, spartinančių senėjimo procesus, formavimąsi.
Galima: Vandenilio peroksidas skirtas vartoti tik išoriškai. Jis puikiai tinka žaizdoms apdoroti, negausiam kraujavimui sustabdyti, nes pasižymi dezinfekuojamosiomis savybėmis.
Negalima: Nuolatos vartoti sodos, jei kamuoja rėmuo, nereikėtų. Nors ji neutralizuoja rūgštis, tačiau erzina skrandžio gleivinę, kuri yra labai jautri. Nuolat dirginant skrandžio gleivinę gali prasidėti skrandžio erozija, o su laiku net ir skrandžio vėžys. Be to, dažnas sodos vartojimas gali būti ir inkstų akmenų atsiradimo priežastis. Sodos rėmeniui numalšinti galima vartoti tik, jei po ranka nėra vaistų.
Galima: Sergant bronchitu, prieš miegą naudinga išgerti šilto pieno su medumi, sviestu ir truputėliu sodos. Soda suminkština gleivinę, mažina sudirgimą. Taip pat ji gali pagelbėti sugėlus uodams, mat neutralizuoja ant odos patekusias rūgštis.
Lietuvos sveikata